Dominykas Butvilas, sausio mėnesį pasirašęs sutartį su profesionalia Lenkijos ralio komanda, intensyviai pradėjo treniruotes. Besiruošdamas pirmajam Lenkijos čempionato etapui „Rajd Zimowy Arlamow“, D.Butvilas su naujuoju šturmanu Kamil Heller išvyko į Italiją, kur ralio subtilybių mokėsi iš ralio pasaulio legendų. Pateikiame Dominyko Butvilo interviu po treniruočių Italijoje.
Kokios pirmos mintys užplūdo atvykus treniruotis į Italiją?
Italija – viena mano mėgiamiausių šalių. Iškart net sunku į vieną sakinį sudėti viską, kas man joje patinka. Kalnai, slidinėjimas, nuostabus maistas, vynas, atsipalaidavę ir draugiški žmonės, o ką jau kalbėti apie legendinius itališkus automobilius… Išvažiavus iš Begamo oro uosto, vienas pirmųjų dalykų, ką pamačiau – „Lamborghini Bergamo“ autosaloną. Taip, prie kelio niekuo neypatingame pastatėlyje dideliame stikliniame narve naujo šeimininko laukia kraujo raudonumo „Aventador“.
Tiesa, iš šių išvardintų dalykų nepaminėjau dar kai ko – kalnų kelių. O gal juos derėtų vadinti trasomis? Tikrai, sunku apsispręsti, nes vingiuojant siaurais keliukais kalnuose, tiesiog niežti padai spustelti akseleratoriaus pedalą. Ir nejučiomis imi važiuoti teisinga trajektorija, kirsdamas kampus, didindamas greitį ir švelniai gąsdindamas vietinius gyventojus. Mano džiaugsmui, šiais metais su šeimos palaiminimu ir partnerių „Lemonos“ pagalba išvažiavau legaliai išbandyti smagių Itališkų kalnų keliukų ir sudalyvauti legendinio ralio piloto Vittorio Caneva mokymuose.
Ką duoda tokie mokymai pas profesionalus?
Mes dažnai apie save esame linkę galvoti kiek geriau (arba blogiau) nei yra iš tikrųjų. Ralyje irgi panašiai, todėl pasikonsultuoti ir leisti profesionalui įvertinti tavo įgūdžius – labai sveika. Tam tikra prasme – sugrąžina ir realybę. Lygiai taip buvo ir su šiais mokymais. Pirmąją dieną atsisėdus už Renault Clio RS vairo pamaniau, kad jau senokai „išaugau“ tokią mašiną, ir nekantravau perlipti į galingesnį „Mitsubishi Evo 9“, lūkuriavusį šalimais. Mano nuostabai, po pirmosios mokymų dienos, kito automobilio net nesinorėjo. Vittorio sakė, jog Clio – daug smagesnė mašina kalnuose nei sunkus ir didelis Mitsubishi, ir jis buvo visiškai teisus. Greičio ir galios vikriajam RS tikrai pakako, o išmokti buvo ką. Dirbome lavindami trajektorijas, vairavimo techniką, stabdymo ir akseleravimo įpročius bei daug kitų dalykų.
Tik po viso kurso atėjo bendras suvokimas, kaip gerai ir metodiškai programa sudaryta. Šiaip ar taip, vien 2013-taisiais metais Vittorio Caneva praleido 180 dienų automobilyje mokydamas lenktynininkus. Vittorio pasakojo, jog neseniai lankėsi pas gydytoją, kuris ištyręs jo širdį priejo išvadą: „Vittorio, jaučiasi stresas. Kokį darbą dirbate?“, Vittorio atsakė: „Visą dieną sėdžiu viename automobilyje su bepročiais, bandančiais mane užmušti“. Anot jo, gydytojas supratingai linktelėjo.
Ar tai buvo tik praktiniai vairavimo įgūdžių gerinimo mokymai?
Ne, kartu į mokymus atvyko ir mano naujasis šturmanas Kamil Heller. Turėjom gerą progą padirbėti ir pasigilinti į Itališkos asfaltinės stenogramos subtilybes. Sutariam gerai, nekantrauju sėsti į ralio automobilį ir užsidėti šalmus! Vienaip ar kitaip, jis bus mano pagrindinis lenkų kalbos mokytojas. O kolkas – laisvai susikalbam angliškai.
Dar vienas dalykas, mane labai praturtinęs kaip žmogų, ir pilotą, susitikimas su Luca Rossetti. Luca – labai daug pasiekęs ir sėkmingas žmogus. Savo karjeroje turi ne vieną Italijos, 3 Europos ir Turkijos čempionų titulus. Anksčiau teko bendrauti tik elektroniniais laiškais, todėl jaučiausi labai pagerbtas ir net šiek tiek nustebintas, kad Luca nepagailėjo visos savo dienos vien tam, kad papietautų kartu. Vienaip ar kitaip, dažnas toks susitikimas atneša daug daugiau naudos, nei gali numanyti. Tikiuosi artimoje ateityje su juo vėl susitikti ir padirbėti.
Ralio mokykloje mano šturmaną mokė dar vienas Italijoje gerbiamas žmogus – šturmanas Maurizio Barone. Negana to, jog jis yra be galo linksmas, draugiškas ir šiltas, ralio pasaulyje sukaupęs nemenką bagažą patyrimo, mielai juo dalinasi su jaunesniais. Jis buvo gausių ir skanių vakarienių kaltininkas, nei vieną vakarą nepalikęs mūsų liūdėti viešbutyje. Po mokymų, Maurizio patvirtino, jog Kamilis – puikus šturmanas profesionalas: „Dominykai, turi puikų šturmaną“ ir palinkėjo: „esi išties geras lenktynininkas, todėl jei sugebėsi likti ant kelio, būsi tikrai labai greitas“. Tad ties šia užduotimi ir kartu palinkėjimu ir dirbsiu!
Ar jau susipažinai su būsimu ralio etapu?
Artimiausias ralis – „Rajd Zimowy Arlamow“ kovo 7-8 d. Jis vyks kalnuose, prie pat Ukrainos sienos. Keliukai siauri ir niekam nematyti, nes tame regione varžybos rengiamos pirmą kartą. Mūsų komandos pasiruošimas raliui – intensyvus. Artimiausiomis savaitėmis laukia keturios skirtingos testų dienos. Nors Subaru jau paruošta laukia manęs garaže, dar reikės nemažai padirbėti, kad ją tinkamai sureguliuot varžyboms. Su inžinieriumi dirbsime ties diferencialų, pakabos nustatymais, o „laisvomis“ po testų dienomis su šturmanu tobulinsime stenogramą ir pratinsimės dirbti kartu.
Nauja patirtis Italijoje mane tikrai praturtino kaip pilotą, todėl į Lenkiją važiuoju jausdamasis gerokai stipriau. Noriu padėkoti partneriams už suteiktą galimybę! O visiems sekantiems naujienas galiu pasakyti, kad greitu metu parašysiu iš Lenkijos!
Dominykas Butvilas, sausio mėnesį pasirašęs sutartį su profesionalia Lenkijos ralio komanda, intensyviai pradėjo treniruotes. Besiruošdamas pirmajam Lenkijos čempionato etapui „Rajd Zimowy Arlamow“, D.Butvilas su naujuoju šturmanu Kamil Heller išvyko į Italiją, kur ralio subtilybių mokėsi iš ralio pasaulio legendų. Pateikiame Dominyko Butvilo interviu po treniruočių Italijoje.
Kokios pirmos mintys užplūdo atvykus treniruotis į Italiją?
Italija – viena mano mėgiamiausių šalių. Iškart net sunku į vieną sakinį sudėti viską, kas man joje patinka. Kalnai, slidinėjimas, nuostabus maistas, vynas, atsipalaidavę ir draugiški žmonės, o ką jau kalbėti apie legendinius itališkus automobilius… Išvažiavus iš Begamo oro uosto, vienas pirmųjų dalykų, ką pamačiau – „Lamborghini Bergamo“ autosaloną. Taip, prie kelio niekuo neypatingame pastatėlyje dideliame stikliniame narve naujo šeimininko laukia kraujo raudonumo „Aventador“.
Tiesa, iš šių išvardintų dalykų nepaminėjau dar kai ko – kalnų kelių. O gal juos derėtų vadinti trasomis? Tikrai, sunku apsispręsti, nes vingiuojant siaurais keliukais kalnuose, tiesiog niežti padai spustelti akseleratoriaus pedalą. Ir nejučiomis imi važiuoti teisinga trajektorija, kirsdamas kampus, didindamas greitį ir švelniai gąsdindamas vietinius gyventojus. Mano džiaugsmui, šiais metais su šeimos palaiminimu ir partnerių „Lemonos“ pagalba išvažiavau legaliai išbandyti smagių Itališkų kalnų keliukų ir sudalyvauti legendinio ralio piloto Vittorio Caneva mokymuose.
Ką duoda tokie mokymai pas profesionalus?
Mes dažnai apie save esame linkę galvoti kiek geriau (arba blogiau) nei yra iš tikrųjų. Ralyje irgi panašiai, todėl pasikonsultuoti ir leisti profesionalui įvertinti tavo įgūdžius – labai sveika. Tam tikra prasme – sugrąžina ir realybę. Lygiai taip buvo ir su šiais mokymais. Pirmąją dieną atsisėdus už Renault Clio RS vairo pamaniau, kad jau senokai „išaugau“ tokią mašiną, ir nekantravau perlipti į galingesnį „Mitsubishi Evo 9“, lūkuriavusį šalimais. Mano nuostabai, po pirmosios mokymų dienos, kito automobilio net nesinorėjo. Vittorio sakė, jog Clio – daug smagesnė mašina kalnuose nei sunkus ir didelis Mitsubishi, ir jis buvo visiškai teisus. Greičio ir galios vikriajam RS tikrai pakako, o išmokti buvo ką. Dirbome lavindami trajektorijas, vairavimo techniką, stabdymo ir akseleravimo įpročius bei daug kitų dalykų.
Tik po viso kurso atėjo bendras suvokimas, kaip gerai ir metodiškai programa sudaryta. Šiaip ar taip, vien 2013-taisiais metais Vittorio Caneva praleido 180 dienų automobilyje mokydamas lenktynininkus. Vittorio pasakojo, jog neseniai lankėsi pas gydytoją, kuris ištyręs jo širdį priejo išvadą: „Vittorio, jaučiasi stresas. Kokį darbą dirbate?“, Vittorio atsakė: „Visą dieną sėdžiu viename automobilyje su bepročiais, bandančiais mane užmušti“. Anot jo, gydytojas supratingai linktelėjo.
Ar tai buvo tik praktiniai vairavimo įgūdžių gerinimo mokymai?
Ne, kartu į mokymus atvyko ir mano naujasis šturmanas Kamil Heller. Turėjom gerą progą padirbėti ir pasigilinti į Itališkos asfaltinės stenogramos subtilybes. Sutariam gerai, nekantrauju sėsti į ralio automobilį ir užsidėti šalmus! Vienaip ar kitaip, jis bus mano pagrindinis lenkų kalbos mokytojas. O kolkas – laisvai susikalbam angliškai.
Dar vienas dalykas, mane labai praturtinęs kaip žmogų, ir pilotą, susitikimas su Luca Rossetti. Luca – labai daug pasiekęs ir sėkmingas žmogus. Savo karjeroje turi ne vieną Italijos, 3 Europos ir Turkijos čempionų titulus. Anksčiau teko bendrauti tik elektroniniais laiškais, todėl jaučiausi labai pagerbtas ir net šiek tiek nustebintas, kad Luca nepagailėjo visos savo dienos vien tam, kad papietautų kartu. Vienaip ar kitaip, dažnas toks susitikimas atneša daug daugiau naudos, nei gali numanyti. Tikiuosi artimoje ateityje su juo vėl susitikti ir padirbėti.
Ralio mokykloje mano šturmaną mokė dar vienas Italijoje gerbiamas žmogus – šturmanas Maurizio Barone. Negana to, jog jis yra be galo linksmas, draugiškas ir šiltas, ralio pasaulyje sukaupęs nemenką bagažą patyrimo, mielai juo dalinasi su jaunesniais. Jis buvo gausių ir skanių vakarienių kaltininkas, nei vieną vakarą nepalikęs mūsų liūdėti viešbutyje. Po mokymų, Maurizio patvirtino, jog Kamilis – puikus šturmanas profesionalas: „Dominykai, turi puikų šturmaną“ ir palinkėjo: „esi išties geras lenktynininkas, todėl jei sugebėsi likti ant kelio, būsi tikrai labai greitas“. Tad ties šia užduotimi ir kartu palinkėjimu ir dirbsiu!
Ar jau susipažinai su būsimu ralio etapu?
Artimiausias ralis – „Rajd Zimowy Arlamow“ kovo 7-8 d. Jis vyks kalnuose, prie pat Ukrainos sienos. Keliukai siauri ir niekam nematyti, nes tame regione varžybos rengiamos pirmą kartą. Mūsų komandos pasiruošimas raliui – intensyvus. Artimiausiomis savaitėmis laukia keturios skirtingos testų dienos. Nors Subaru jau paruošta laukia manęs garaže, dar reikės nemažai padirbėti, kad ją tinkamai sureguliuot varžyboms. Su inžinieriumi dirbsime ties diferencialų, pakabos nustatymais, o „laisvomis“ po testų dienomis su šturmanu tobulinsime stenogramą ir pratinsimės dirbti kartu.
Nauja patirtis Italijoje mane tikrai praturtino kaip pilotą, todėl į Lenkiją važiuoju jausdamasis gerokai stipriau. Noriu padėkoti partneriams už suteiktą galimybę! O visiems sekantiems naujienas galiu pasakyti, kad greitu metu parašysiu iš Lenkijos!
