Klausas gimė 1932 metais, mažame Vokietijoje miestelyje. Netrukus jis tapo didžiulės šeimos nariu ir antruoju vaiku iš penkių, kurie nedavė ramybės savo gimdytojams. Deja, Klauso tėtis žuvo antrojo pasaulinio karo metu, tad visa našta užgriuvo ant Klauso mamos, vyresniojo brolio ir būsimo specialisto pečių.
Būdamas dar pakankamai mažas, jaunasis Klausas svajojo apie architekto specialybę, tačiau šią svajonę labai greitai pakeitė kita. Sulaukęs 16 metų, Klausas pradėjo ieškotis papildomo darbo, kuris leistų papildyti šeimos biudžetą. Kaip bebūtų keista, tačiau jaunuolis įsidarbino dirbtuvėse, kuriose buvo remontuojami arba gaminami įvairiems automobiliams skirti kėbulai.
Šiose dirbtuvėse Klausas praleido šešerius metus, per kuriuos jis išmoko, bet ir suprato kaip vyksta automobilių gamyba. Būtent ši patirtis jam padėjo labai tvirtus pagrindus, kurie vėliau leido jam tapti vienu geriausiu specialistu automobilių pramonėje.
1954 metais Klausas gavo darbo pasiūlymą iš Vokietijoje įsikūrusios kompanijos „Neckar“. Pastaroji buvo įsigijusi licenziją gaminti „Fiat“ markės automobilius ir juos pardavinėti tik Vokietijos rinkoje. Ilgai nesvarstęs apie pasiūlymą Klausas persikėlė į „Neckar“ būstinę, kurioje aukščiausio rango specialistams padėdavo kurti automobilių eksterjerą.
„Neckar“ nebuvo mažytė kompanija. Ji savo rankose turėjo dar vieną vokiškų automobilių gamintoją - „NSU“. „Neckar“ vadovai atsižvelgdami jaunojo specialisto potencialą, pasiūlė jam tapti „NSU“ vyriausiuoju dizaineriu. Būtent šiose pareigose atsiskleidė tikrasis Klauso talentas.
Klauso pirmasis kūrinys dienos šviesą išvydo 1960 metais - tai buvo „NSU Prinz 4“, kurio kopija Rytų Europoje buvo vadinama „ZAZ 968“. Tai buvo kompaktiškas, galiniais ratais varomas, gale oru aušinamą variklį turintis automobilis. Antrasis Klauso darbas buvo žymiai rimtesnis - tai „NSU Spider“. Tai buvo pirmasis automobilis pasaulyje, kuris turėjo rotorinį variklį.
Vėliau pasirodę „NSU“ modeliai taip pat buvo projektuojami vadovaujant Klausui, tačiau tolimesnę šios markės egzistenciją sustabdė prasta finansinė padėtis ir „Volkswagen“ koncerno vadovų įsikišimas, o tiksliau - „NSU“ markės valdymo perėmimas.
Naujieji šeimininkai nenorėdami atleisti talentingų žmonių, jiems skyrė naujas užduotis ir leido dirbti prie kitų „Audi“ ar „Volkswagen“ projektų. Klausas buvo paskirtas į „Audi“ diviziją, kurioje jam pavyko patobulinti „Audi 100“ interjerą ir antros kartos „Audi 80“ eksterjerą.
1976 metais Klausas sulaukė intriguojančio pasiūlymo iš BMW. Vokiškų automobilių gamintojas Klausui pasiūlė vyriausiojo dizainerio pareigas ir visišką laisvę. Klausas nieko nelaukęs susikrovė visus daiktus ir išskrido į BMW gimtinę.
Pasirašęs keletos metų sutartį su BMW, Klausui buvo patikėtas labai sudėtingas uždavinys - absoliučiai atnaujinti BMW modelių gamą. Vyras pradėjo ne nuo mažiausio, bet nuo populiariausio BMW modelio - 5 serijos sedano. Klausas iš pradžių atnaujino „E12“ sedaną ir tik vėliau pradėjo visiškai naujo „E28“ modelio kūrimo darbus. Kuomet 1981 metais buvo pristatyta „E28“ modelių šeima, Klausas nemiegojo ant laurų, o kibo į tolimesnius darbus. 1981 metais jis pradėjo dirbti prie „E34“ kartos 5 serijos BMW.
Nors „E28“ modelio debiutas įvyko 1981 metais, tačiau gamybai paruoštas BMW būstinėje stovėjo 1977 metais. Tad vietoj to, kad gertų kavą ir valgytų saldainius, Klausas ir jo komanda pradėjo dirbti prie „E30“ modelio 1978 metais. Vizualiai jis buvo panašus į „E28“, tačiau buvo kompaktiškesnis, pigesnis ir kas be ko - dinamiškesnis. Tik pabaigęs „E30“ modelio kūrimo projektą, Klausas pradėjo dirbti ties šį modelį pakeisiančiu „E36“.
BMW vadovai atsižvelgdami į Klauso demonstruojamus rezultatus, pasiūlė jam pasistumdyti pečiais su Bruno Saco - aukščiausios lygos dizaineriu, kuris tuomet dirbo „Mercedes Benz“ kompanijoje. Klausas kartu su savo kolega Ercole Spada sukūrė elegantiško, aerodinamiško automobilio eksterjero dizainą. Be to, 7-uko dizainas nebuvo toks konservatyvus kaip S klasės, o tai BMW vadovams labai patiko.
Deja talentingo dizainerio karjera baigėsi labai liūdnai ir netikėtai. Klausas savo postą paliko po to, kai jis padūrė savo 33-erių sūnų, kuris buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Vienas ryškiausių to meto dizainerių buvo pripažintas kaltu ir buvo nubaustas kalėti 33 metus. Vis dėlto, kalėjime vyras praleido neilgai. Vėliau jis buvo į laisvę paleistas lygtinai ir dirbo „BMW“ markės konsultantu.
