Kas keletą metų pasirodysiantys modeliai labai dažnai būna pakrikštijami vardu, kurie turi kažkokią reikšmę. Retkarčiais automobilių vardai skiriami atsižvelgiant į tiesioginę jo paskirtį, kiti – norėdami jam sukurti neapčiuopiamą aurą.
Be abejonės, yra ir trečioji automobilių gamintojų grupė, kuri yra linkusi išlaikyti tęstinumą. Bet kokiomis priemonėmis, bet kokia kaina.
Ilgamečių tradicijų vaikas
Jungtinių Valstijų automobilių pramonė tiesiog dievina ilgametes tradicijas. Net ir keliais šviesmečiais atsilikdami nuo pagrindinių konkurentų, jie labai nenoriai atsisako komponentų ar konkrečių inžinierinių sprendimų, kurie daugelį dešimtmečių atliko savo funkciją, bet ar tai reikėtų laikyti silpnybe? Ko gero, viskas priklauso nuo požiūrio.
„Ford“ net ir būdama ypatingai tamsiame akligatvyje nenutraukė „
Ford Mustang“ gamybos, „Chevrolet“, net ir po daugybės pasiūlymų, įkalbinėjimų ir kitų užuominų, „Corvette“ modelio receptą sugebėjo pakeisti praėjus 68 metams. Tai bent užsispyrimas, ar ne?
„
Chevrolet“, regis, yra vienas iš tų užsispyrusių senolių, nelinkusių priimti naujovių ir vietoje to laikosi prieš kelis dešimtmečius išmoktų įgūdžių iki momento, kai jį pakeis jaunesnis kolega.
„Chevrolet“ flagmanas
„Chevrolet Impala“ – vienas žinomiausių bendrovės modelių Jungtinėse Valstijose. Tam tikra prasme, „Chevrolet Impala“ buvo laikomas tautos automobiliu, mat pasižymėjo visiems įkandama kaina, didelėms šeimoms tinkamu interjeru, o ypatingai minkšta pakaba privertė jaustis, jog tupi ant minkšto debesėlio.
1958 metais pirmą kartą pasirodęs ir vėliau mažais žingsneliais evoliucionavęs automobilis, ne visuomet galėjo pasigirti stabilia paklausa ir gamintoją džiuginančiu pelnu. Iš tiesų, automobilio populiarumas augo ir krito vos ne kas dešimtmetį. Ypač 1975-1985 ir 2005-2010 metų laikotarpiais.
Galbūt tai tik sutapimas, tačiau abi anksčiau paminėtos datos yra tiesioginės užuominos į „Chevrolet Impala“ modelio mirtį, kuri įvyko dėl lūkesčių nepateisinusių pardavimų.
Atgimė iš naujo
„General Motors“ koncerną ne visuomet norėjosi pagirti už nuopelnus automobilių industrijai. Kaip ir kiti amerikietiškų automobilių gamintojai, taip ir „General Motors“, su „Chevrolet“ priešakyje, 1990-ųjų pradžioje atrodė kaip pasimetęs vaikas.
Ypatingai agresyvi europietiškų ir japoniškų automobilių plėtra Jungtinėse Valstijose sukėlė grandininę reakciją. Amerikiečiai pamatę, jog už tą pačią sumą pinigų galima įsigyti automobilį, kuris visose įmanomose srityse yra pranašesnis už amerikietišką analogą, jie netrukus nusisuko nuo gigantiškų, neekonomiškų, prastai surinktų baržų.
Vis dėlto, tai nereiškia, jog vietiniai gamintojai labai greitai pripažino savo pralaimėjimą. Anaiptol. „Chevrolet“ reaguodama į susidariusią situaciją, 1990-ųjų pradžioje ryžosi atgaivinti tikrų tikriausią legendą – „Chevrolet Impala“.
Kitaip negu ant tos pačios platformos sukurtas „Chevrolet Caprice“, kurį „General Motors“ koncerno vadovams pavyko prakišti policijos departamentams ir taksi įmonėms, „Impala“ buvo siūloma tik su vienu varikliu.
Pagal tuometinę „General Motors“ koncepciją, tai turėjo būti sportiškoji „Caprice“ modelio versija su milžinišku V8 motoru. Gal visai ir nieko?
1994 metais prekyboje pasirodęs modelis buvo labai palankiai sutiktas „Chevrolet“ entuziastų, kurie jau ilgą laukė kada „General Motors“ išgers drąsos piliulę ir į pasaulį išleis kažką įdomaus, nestandartiško ir kvailo. „Chevrolet Impala SS“ atitiko visus ankščiau išvardintus reikalavimus.
1992 metais pristatyta koncepcija turėjo 8,2 litro, 8 cilindrų agregatą, tačiau „Chevrolet“ inžinieriai nenorėdami išgąsdinti pirkėjų, į serijinei gamybai skirtą modelį sudėjo šiek tiek kuklesnį agregatą - 5,7 litro darbinio tūrio, 8 cilindrų variklį iš „ Chevrolet Corvette“.
Nors variklio blokas buvo identiškas, tačiau „Chevrolet“ inžinieriai atliko keletą pakeitimų, kurie leido 8 cilindrų agregatui didžiausią sukimo momentą pasiekti žemesniuose sūkiuose. Galutinis rezultatas : 265 arklio galios ir 477 Nm sukimo momentas. Šis jėgos agregatas buvo suporuotas su keturių laipsnių automatine pavarų dėže.
Standartinis automobilis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 7 sekundes, tačiau aibė įvairiausių „Callaway“ specialistų sukurtų versijų sugebėdavo tą patį padaryti per 5 - 6 sekundes.
„Chevrolet Impala“ buvo vienas paskutiniųjų senosios kartos amerikietiškų sedanų, kuriems nerūpėjo nei taršos emisija, nei kuro sąnaudos. Šių automobilių kūrėjams rūpėjo tik viena - kuo smagiau nusigauti iš taško A į tašką B.
Kas keletą metų pasirodysiantys modeliai labai dažnai būna pakrikštijami vardu, kurie turi kažkokią reikšmę. Retkarčiais automobilių vardai skiriami atsižvelgiant į tiesioginę jo paskirtį, kiti – norėdami jam sukurti neapčiuopiamą aurą.
Be abejonės, yra ir trečioji automobilių gamintojų grupė, kuri yra linkusi išlaikyti tęstinumą. Bet kokiomis priemonėmis, bet kokia kaina.
Ilgamečių tradicijų vaikas
Jungtinių Valstijų automobilių pramonė tiesiog dievina ilgametes tradicijas. Net ir keliais šviesmečiais atsilikdami nuo pagrindinių konkurentų, jie labai nenoriai atsisako komponentų ar konkrečių inžinierinių sprendimų, kurie daugelį dešimtmečių atliko savo funkciją, bet ar tai reikėtų laikyti silpnybe? Ko gero, viskas priklauso nuo požiūrio.
„Ford“ net ir būdama ypatingai tamsiame akligatvyje nenutraukė „
Ford Mustang“ gamybos, „Chevrolet“, net ir po daugybės pasiūlymų, įkalbinėjimų ir kitų užuominų, „Corvette“ modelio receptą sugebėjo pakeisti praėjus 68 metams. Tai bent užsispyrimas, ar ne?
„
Chevrolet“, regis, yra vienas iš tų užsispyrusių senolių, nelinkusių priimti naujovių ir vietoje to laikosi prieš kelis dešimtmečius išmoktų įgūdžių iki momento, kai jį pakeis jaunesnis kolega.
„Chevrolet“ flagmanas
„Chevrolet Impala“ – vienas žinomiausių bendrovės modelių Jungtinėse Valstijose. Tam tikra prasme, „Chevrolet Impala“ buvo laikomas tautos automobiliu, mat pasižymėjo visiems įkandama kaina, didelėms šeimoms tinkamu interjeru, o ypatingai minkšta pakaba privertė jaustis, jog tupi ant minkšto debesėlio.
1958 metais pirmą kartą pasirodęs ir vėliau mažais žingsneliais evoliucionavęs automobilis, ne visuomet galėjo pasigirti stabilia paklausa ir gamintoją džiuginančiu pelnu. Iš tiesų, automobilio populiarumas augo ir krito vos ne kas dešimtmetį. Ypač 1975-1985 ir 2005-2010 metų laikotarpiais.
Galbūt tai tik sutapimas, tačiau abi anksčiau paminėtos datos yra tiesioginės užuominos į „Chevrolet Impala“ modelio mirtį, kuri įvyko dėl lūkesčių nepateisinusių pardavimų.
Atgimė iš naujo
„General Motors“ koncerną ne visuomet norėjosi pagirti už nuopelnus automobilių industrijai. Kaip ir kiti amerikietiškų automobilių gamintojai, taip ir „General Motors“, su „Chevrolet“ priešakyje, 1990-ųjų pradžioje atrodė kaip pasimetęs vaikas.
Ypatingai agresyvi europietiškų ir japoniškų automobilių plėtra Jungtinėse Valstijose sukėlė grandininę reakciją. Amerikiečiai pamatę, jog už tą pačią sumą pinigų galima įsigyti automobilį, kuris visose įmanomose srityse yra pranašesnis už amerikietišką analogą, jie netrukus nusisuko nuo gigantiškų, neekonomiškų, prastai surinktų baržų.
Vis dėlto, tai nereiškia, jog vietiniai gamintojai labai greitai pripažino savo pralaimėjimą. Anaiptol. „Chevrolet“ reaguodama į susidariusią situaciją, 1990-ųjų pradžioje ryžosi atgaivinti tikrų tikriausią legendą – „Chevrolet Impala“.
Kitaip negu ant tos pačios platformos sukurtas „Chevrolet Caprice“, kurį „General Motors“ koncerno vadovams pavyko prakišti policijos departamentams ir taksi įmonėms, „Impala“ buvo siūloma tik su vienu varikliu.
Pagal tuometinę „General Motors“ koncepciją, tai turėjo būti sportiškoji „Caprice“ modelio versija su milžinišku V8 motoru. Gal visai ir nieko?
1994 metais prekyboje pasirodęs modelis buvo labai palankiai sutiktas „Chevrolet“ entuziastų, kurie jau ilgą laukė kada „General Motors“ išgers drąsos piliulę ir į pasaulį išleis kažką įdomaus, nestandartiško ir kvailo. „Chevrolet Impala SS“ atitiko visus ankščiau išvardintus reikalavimus.
1992 metais pristatyta koncepcija turėjo 8,2 litro, 8 cilindrų agregatą, tačiau „Chevrolet“ inžinieriai nenorėdami išgąsdinti pirkėjų, į serijinei gamybai skirtą modelį sudėjo šiek tiek kuklesnį agregatą - 5,7 litro darbinio tūrio, 8 cilindrų variklį iš „ Chevrolet Corvette“.
Nors variklio blokas buvo identiškas, tačiau „Chevrolet“ inžinieriai atliko keletą pakeitimų, kurie leido 8 cilindrų agregatui didžiausią sukimo momentą pasiekti žemesniuose sūkiuose. Galutinis rezultatas : 265 arklio galios ir 477 Nm sukimo momentas. Šis jėgos agregatas buvo suporuotas su keturių laipsnių automatine pavarų dėže.
Standartinis automobilis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 7 sekundes, tačiau aibė įvairiausių „Callaway“ specialistų sukurtų versijų sugebėdavo tą patį padaryti per 5 - 6 sekundes.
„Chevrolet Impala“ buvo vienas paskutiniųjų senosios kartos amerikietiškų sedanų, kuriems nerūpėjo nei taršos emisija, nei kuro sąnaudos. Šių automobilių kūrėjams rūpėjo tik viena - kuo smagiau nusigauti iš taško A į tašką B.
