Pradėkime nuo paprasto klausimo. Kas slepiasi už „Car Hunter“ vardo?
- Slepiasi idėja. Idėja, apie kurią ilgą laiką tik šnekėdavome, o veikti nesiryžome, ir taip kokius 3-4 metus. Visada mėgome automobilius, ir viską kas su jais susiję. Kalbėdavomės kaip „fainai“ būtų kažką patiems nufilmuoti, ir pamėginti. –„Reikia kažką daryti”, pastoviai girdėdavome vienas iš kito, tačiau vis pritrūkdavome laiko ar įrangos, o gal ir motyvacijos. Tačiau vieną vakarą tvirtai nusprendėme padaryti bent vieną „bandomąjį“ epizodą. Ištarę –„Bus kaip bus , reikia mėginti“ ėmėme ir nufilmavome pirmąjį siužetą.
- Mes tik teoriškai žinojome ką ir kaip reikia daryti, tai, žinoma, labai stipriai skiriasi nuo praktikos. Naudojome ką kiekvienas tuo metu turėjome po ranka: tai tripodą, tai DSLR‘ą, tai GoPro. Žinoma įkėlus video į internetą pasipylė komentarai. Tačiau mes tikėjomės kur kas kitokios kritikos nei gavome. Žiūrovai priėmė mūsų bandymą ne kaip kažkokį pusfabrikuotą klipuką, o kaip ne iki galo išdirbtą laidą. Gavosi toks sniego lavinos efektas, nedidukas pastūmėjimas, išsirutuliojo į ganėtinai stambų projektą. Įgavus ryžto ir atsakomybės prieš žiūrovą, susipirkome daugiau profesionalios įrangos, sudarėme filmavimo bei interviu planą, nediduką siužeto scenarijų ir apskritai buvome įkvėpti tobulėti su kiekviena naujai išleista serija.
Kodėl pasirinkote būtent „Car Hunter“ vardą?
- Pirmiausia nusprendėme ką darysime, tada, nufilmavome pirmą „klipuką“ ir tik po to, pradėjome galvoti pavadinimą. Buvo įvairiausių pasiūlymų ir variantų. Bet kažkaip, vienam iš mūsų, (Romanui, aka vedėjui) iš jo pilkos masės išniro pavadinimas „Car Hunter“. Padiskutavę nusprendėme, kad gan lengvai įsimenamas („catchy“) pavadinimas, plius, atspindi iš dalies ką mes darome. Tad be ilgų apmąstymų apsistojome ties „Car Hunter“.
Koks jūsų laidos tikslas?
- Laidos tikslas yra artimiau supažindinti žiūrovą ne tik su automobiliu, kurį jis, tarkime, mato kas dieną savo mieste, bet ir jo savininku. Dažniausiai lietuviai drovisi prieiti, paklausti, pašnekinti vienas kitą, net jeigu jiems kažkas labai įdomu. Kiek kartų mes patys matydavome kokį nors žiauriai kietą „aparatą“ gatvėje, bet daugiausią ką padarydavome, tai palydėdavome jį žvilgsniu, o parodyti „liuxą“ būdavo aukščiausias drąsos demonstravimas.
- Norime parodyti ne tik kaip atrodo automobilis iš arčiau, bet ir pamėginti parodyti ką tas automobilis reiškia savininkui: kodėl, kada ir kam jis jį nusipirko, kokie tolimesni planai ir t.t.
- Taip, šiuo metu į klausimą atsakyti nėra labai paprasta. Kadangi du iš trijų pagrindinių „Car Hunter“ komandos narių gyvena Norvegijoje, norėtųsi apimti kuo daugiau galimos medžiagos. Norime padaryti reportažus tiek apie Lietuvos tiek ir apie Norvegijos piliečius. Norvegijos auto-scena taip pat yra labai įdomi.
- Skirtingai nuo Lietuvos, joje yra labai daug klasikinių ir „American Muscle“ tipo automobilių. Norėtume nuvykti į keletą automobilių renginių Lietuvoje ir Norvegijoje, juos apžvelgti, ir pakalbinti „monstrų“ savininkus. Abiejų šalių auto-scena yra skirtinga ir įdomi.
Tikriausiai, kol kas, pagrindiniu formatu išliks Interviu/apžvalga/test-drive‘as. Deja, tenka pripažinti, kad didžiausius sunkumus kelia laiko stoka, kadangi visi turime darbus, laiko šiam hobiui surasti nėra taip lengva kaip norėtųsi iš tikrųjų.
Pakalbėkime apie kiekvieną komandos narį atskirai. Kaip kiekvienas iš jūsų susidomėjo automobiliais?
Prie mūsų komandos labo prisidėjo ne vienas ir ne du draugai, visų pirmą didelis ačiū Mantui, Pauliui, Kristupui, ir Jevgenijui. Tačiau pagrindinį komandos branduolį sudaro: Romanas, Aleksandras ir Konstantinas.
- Romano domėjimasis automobiliais prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Romano tėtis, nuo mažens veždavosi jį į auto parodas, kurias pats tuo metu organizuodavo. Taip pat, jie buvo gan dažni svečiai kartodromuose. Vėliau Romanas pradėjo dirbti tame pačiame automobilių salone su savo tėčiu.
- Konstantinas nuo mažens mėgo automobilius, būdamas 8-10 nieko kito neprašydavo dovanų per šventes kaip „Burago“ gamintojo auto modelių, kurių prikaupė net virš 40 vnt. Taip pat, smalsumą automobiliais sužadino ir vyresniosios sesės draugai, kurie irgi domėjosi automobiliais. Ir žinoma potraukį lenktynėms ir auto sportui sužadino tokie kompiuteriniai žaidimai kaip: „Gran Turismo“ serija, „Richard Burns Rally“ ir “Live For Speed“.
„Honda S2000“ vairo nepaleidžiantis Konstantinas
- Aleksandras susidomėjo automobiliais taip pat būdamas jaunas. Jau dvylikos metų, išmokęs Aleksandrą vairuoti, tėtis jam leisdavo savarankiškai pasivažinėti po uždaras aikšteles. Pirmuoju bandomuoju triušiu buvo tėčio pirmos kartos „Volkswagen Polo“ su 0.9L varikliu. Nuo tų laikų, susidomėjimas automobiliais tik išaugo, o litrinį vokišką silpnuolį pakeitė kur kas galingesni agregatai.
- Esame mokyklos laikų draugai, klasiokai, bendraujame jau labai seniai. Pradėjome vairuoti „mūsų pačių“ automobilius praktiškai vienu metu, dvyliktoje klasėje. Konstantinas nusipirko 4-gen Civic‘ą, Aleksandras vairuodavo tėčio „Bulką“, o Romanas dažniausiai „atpūsdavo“, su dabar jau tapusių uošvių, „Mersu“ W124 300D. Po mokyklos baigimo Aleksandras, neištvėręs žeminančių pralaimėjimų Konstantino Civic‘ui nusprendė įsigyti tokį patį sau. Tuo tarpu Romanas pradėjo galvoti kad nori „driftint“ pralėkęs su kiemo draugo „Nissan 200SX“ ir nusipirko galu varoma „BMW 323 E30“.
Laidos vedėjas - Romanas
- Vėliau, visi patobulinome savo automobilius, susidėjome sportines važiuokles, galingesnius variklius, išmetimus. Bandėme ir ieškojome savęs. Romas su savo naujuoju „BMW 325 E30“ buvo porą metų rimtai įnikęs į „driftą“. Tuo tarpu Konstantinas įsigijo „Honda S2000“, o Aleksandras toliau tobulino savo
„ketvirtuką“. Visi pastoviai susirinkdavome vakarais ir dažniausiai plepėdavome apie automobilius, dar labiau sustiprindami vienas kito interesus. Žinoma, neatsiejamą įtaką padarė ir BBC laida „Top Gear“, diskusijos apie kurią tęsdavosi kartais net iki paryčių. Sunku pasakyti, iš kur tiksliai pas mus ateina aistra automobiliams. Tikriausiai kiekvienas mūsų, kas skaito šiuos straipsnius, po truputį savyje atrado tą neįtikėtiną susižavėjimą tuo, ką pasiekė mūsų auto industriją per pastaruosius metus, suvienijus meną, mechaniką ir naujausias technologijas. Manome, kad kiekvieno jauno berniuko širdis suplaka stipriau, gatvėje pamačius kažką greito, garsaus ir ryškaus, mes tikriausiai, šiuo atveju, irgi nebuvome išimtis.
Ar turite automobilį, kuris iš jūsų visų trijų sulauktų didžiulio - taip?
- Nesutinkame kas yra „gera mašina“, ką su ją reikėtų veikti ir kaip ji turi atrodyti. Konstantinas yra japoniškų mašinų mylėtojas, Romanas labiau linkęs prie vokiečių gamybos ypatumų, o Aleksandras praktiškai nevertina mašinų jeigu jos yra naujesnės nei 2000 metų, dar geriau 1990 metų. Bet galbūt todėl, mums ir yra taip smagu drauge ir būtent dėl to, mūsų draugijoje nebūna nei nuobodu, nei tylu.