Naujam projektui „Brisk“ atstovai skyrė ne itin didelį biudžetą, todėl nenuostabu, jog didžioji dalis investicijų buvo skirta automobilio vamzdelinei konstrukcijai, sekvencinei šešių pavarų dėžei ir keturių varančiųjų ratų pavarai. Tuo tarpu variklis ir kiti ne ką mažiau svarbūs komponentai buvo pasiskolinti iš labai didžiulio „VAG“ koncerno atsarginių detalių sandėlio.
Variklio širdis - 2,0 litrų darbinio tūrio, keturių cilindrų su turbina. Alkūninis velenas buvo pasiskolintas iš dyzelinį variklį turėjusios „Škoda Octavia“, cilindrų galva atkeliavo iš „Audi S3“. Šių ir kitų modifikacijų rezultatas - 500 arklio galių ir 600 Nm sukimo momentas.
4 metrų ilgio automobilio kėbulas buvo pagamintas iš kevlaro, anglies ir stiklo pluošto. Po juo slėpėsi „Proflex“ amortizatoriai, 330 mm „Porsche“ stabdžių diskai priekyje ir 320 mm stabdžių diskai gale. Be to, atsižvelgdami į tarptautinės automobilių sporto federacijos reikalavimus, britiško ir čekiško kraujo turinti mašina turėjo saugos lankus, federacijos reikalavimus atitinkantį kuro baką, diagnostikos ir telemetrijos sistemą.
Raudonos spalvos raketa iki 100 km/val. sugebėdavo įsibėgėti per maždaug 2,7 sekundės ir pasiekti 200 km/val. maksimalų greitį, kuris buvo ribojamas elektronikos. 2007 metais įvykusiame automobilio pristatyme, raudono bolido kūrėjai 920 kilogramų sveriančiai mašinai leido pažaisti su keliais „Ferrari“ markės modeliais ir vienu greičiausiu to meto motociklu. Tokiu būdu automobilio kūrėjai norėjo pademonstruoti koks greitas yra „Brisk RS 01“.
„Brisk“ ir „ProDrive“ projektas buvo pradėtas tik tam, jog galėtų reprezentuoti žvakių gamintojos vardą tarptautinėse parodose. „Brisk“ kompanijos vadovai niekados neplanavo „Brisk RS 01“ išleisti į lenktynių trasą, kurioje automobilis būtų galėjęs pademonstruoti savo tikrąjį potencialą.