„BMW“ inžinieriai pristatymo metu teigė, kad kūrė automobilį, kuris būtų praktiškas, inovatyvus, saugus, ekonomiškas ir svarbiausia - atrodytų jaunatviškai. Pasižiūrėjus į konceptą - sunku nesutikti. Vos 830 kilogramų svėręs automobilis atrodė šauniai.
Nors vizualiai automobilis atrodė sunkus, tačiau išjudinti 830 kilogramų sveriantį „BMW“ padėdavo 1.2 litro benzininis motoras išvystantis 82 arklio galias. „BMW“ inžinieriai šį variklį pasiskolino iš „K1100“ motociklo.
Vis dėlto daugiausiai liaupsių sulaukė automobilio interjeras. Nepriekaištinga ergonomika ir tobula vairuotojo pozicija. „Z13“ koncepto kūrėjai projektuodami automobilio interjerą, įkvėpimo sėmėsi iš „McLaren F1“, kuris taip pat turėjo tokį patį trijų sėdynių išdėstymą. Vairuotojo sėdynė kyšojo per vidurį, o likusios dvi sėdynės buvo sumontuotos šonuose. Pasak kompanijos inžinierių, toks sėdynių išdėstymas turi savų privalumų, ypač šoninio smūgio metu. Įvykus avarijai, keleiviai ir vairuotojas gali lengviau išlipti iš automobilio.
Kadangi tai buvo „BMW“, mažylis buvo aprūpintas įranga, kuria tuo metu galėdavo džiaugtis tik prabangių automobilių pirkėjai. Navigacijos sistema, telefonas, aukščiausio lygio garso sistema. „Z13“ turėjo net fakso aparatą!
Kitaip negu daugelis to meto konceptų, kurie stovėdavo tik parodose ir buvo stumdomi rankomis, mažasis „BMW Z13“ veikė kaip normalus automobilis. Kadangi inžinieriai jį kūrė su mintimis apie serijinę gamybą, automobilis buvo paruoštas bendro naudojimo keliams. Tačiau, kai 1994 metais „BMW“ įsigijo „Rover Group“, kurioje buvo ir „MINI“ prekinis ženklas, įdomus ir stilingas „Z13“ buvo nustumtas į šoną. „BMW“ vadovybė nusprendė, kad tokio tipo automobiliai turi būti parduodami naudojant „MINI“ prekinį ženklą, todėl „Z13“ projekto buvo atsisakyta.
Nors „MINI“ automobilių populiarumas pranoko visų lūkesčius, tačiau labai gaila, kad toks įdomus ir inovatyvus automobilis kaip „Z13“ nepateko į serijinę gamybą. Garantuojame, kad „Z13“ būtų gerokai sudrebinęs konservatyvių hečbekų segmentą.
