Šie gabūs specialistai galvojo, jog 7 serijos modelių gamoje atsirastų vietos dar vienai modifikacijai, kurios galinius ratus suktų šešiolikos cilindrų motoras. Po keletos mėnesių svarstymų ir informacijos rinkimo, 1987 metais prasidėjo 767i prototipo kūrimo darbai.
Po maždaug šešių mėnesių, 1987 metų žiemą, specialistai pabaigė konstruoti variklį, kuris vėliau pateks į 7 serijos kėbulą. Iš esmės, inžinieriai pasiėmė V12 motorą, pridėjo keturis cilindrus ir variklio darbinį tūrį padidino iki 6.7 litro.
Iš tikrųjų, galutiniai rezultatai buvo įspūdingi. Naujasis variklis išvystė 408 arklio galias ir 637 NM sukimo momentą, kuris pakankamai sunkų sedaną priversdavo iki 100 km/val. įsibėgėti per mažiau nei šešias sekundes ir pasiekti 282 km/val. maksimalų greitį. Šiais laikais tokios charakteristikos niekuo nenustebintų, tačiau prisiminkime, jog šis motoras buvo sukurtas 1987 metais.
Vis dėlto, sukurti variklį yra viena, tačiau jį sumontuoti į variklio skyrių - kita. Kadangi šešiolikos cilindrų motoras buvo milžiniškas, BMW specialistai norėdami jį sumontuoti po kapotu, privalėjo variklį aušinantį radiatorių perkelti į bagažinę. Tačiau, tai dar ne viskas. Vietoje, kur anksčiau buvo kabinami numeriai, atsirado skylė. Dvi skylės atsirado ir galiniuose sparnuose.
Tad, kodėl šis automobilis taip ir nepateko į serijinę gamybą? Greičiausiai reikėtų kaltinti didžiules kuro sąnaudas, kurios šimtui kilometrų siekė 20 litrų. Taip pat nemažai problemų sukėlė aušinimo sistemos perkėlimas į bagažinę. Pasak prie projekto dirbusio Adolf'o Fischer'io, toks prabangus limuzinas privalo turėti skyrių, kuriame būtų galima įdėti lagaminą ar kitus svarbius daiktus.
Įdomu ar šiuo metu BMW kompanijoje dirbantys inžinieriai išdrįstų sukurti kažką panašaus? Dėl neįtikėtinai griežtų išmetamųjų emisijų reikalavimų ir aukštų kuro kainų, šešiolikos cilindrų variklis greičiausiai daugiau niekada nepateks po septintos serijos BMW kapotu.
Galerija :
