Nepaisant nuolatinių priminimų apie eismo saugumo svarbą avaringumas didžiausių Lietuvos miestų gatvėse išlieka nemažas. Kaip rodo draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenys, aukščiausi avaringumo rodikliai jau ne vienerius metus fiksuojami Kaune, kur pernai 100 automobilių tekdavo vidutiniškai 11,72 avarijos, taigi beveik dvigubai daugiau nei Vilniuje (6,49). Tiesa, Kaune vieninteliame iš trijų didžiųjų miestų avaringumo rodiklis pernai, lyginant su 2020-aisiais, sumažėjo.
Klaipėdoje avaringumo rodiklis pernai siekė 4,97 ir buvo kiek didesnis nei 2020-aisis (4,82). Pažymėtina, kad visuose miestuose avaringumo rodikliai pernai ir užpernai buvo reikšmingai žemesni nei 2019 metais, todėl galima daryti prielaidą, kad pastaruosius dvejus metus eismo įvykių skaičiui įtakos turėjo pandemija ir su jos valdymu susiję ribojimai.
„Visuose didžiuosiuose miestuose nuo pandemijos pradžios vidutiniai mėnesio avaringumo rodikliai sumažėjo 1-3 vienetais. Tai rodo, kad per karantinus galioję apribojimai ir bendrai sumažėjęs gyventojų mobilumas turėjo įtakos avarijų statistikai. Žinoma, taip pat nereikėtų nuvertinti ir policijos, kitų institucijų bei pilietinių iniciatyvų pastangų didinti kelių eismo saugumą miestų gatvėse, skatinti vairuotojų sąmoningumą ir atsakingumą. Norisi manyti, kad tai irgi duoda rezultatų. Visgi, nepaisant to, pernai ir šiemet avaringumas daugelyje miestų vėl ima didėti“, – sako draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Visuose miestuose daugiausiai problemų pernai vairuotojams kilo metų pabaigoje, o didžiausiu avaringumu išsiskyrė lapkričio ir gruodžio mėnesiai. Vilniuje gruodį draudikų apskaičiuotas avaringumo rodiklis siekė 9,13, o Kaune rekordas pasiektas lapkritį, kai avaringumo rodiklis siekė net 13,13. Klaipėdoje paskutinį metų mėnesį jis perkopė 6 punktų ribą (6,26).
„Vėlyvą rudenį ir žiemą vairavimo sąlygos neabejotinai tampa sudėtingesnės – dažniau tenka važiuoti tamsoje, matomumą blogina krituliai, o kelio danga neretai pasidengia plikledžiu ar tampa slidi dėl sniego, šlapdribos, gausaus lietaus. Tokiomis sąlygomis vairuoti reikėtų dar atidžiau ir atsargiau. Kitais metų laikais atsipalaiduoti taip pat nereikėtų. Pavyzdžiui, statistika rodo, kad pernai kovą Vilniuje ir Klaipėdoje avaringumo rodikliai buvo didesni už metinį mėnesio vidurkį šiuose miestuose. Ankstyvą pavasarį orai dar gali būti išties permainingi ir gerokai apsunkinti vairavimą“, – pažymi R. Bieliauskas.
Bieliauskas primena, kad kiekvienam vairuotojui kelyje svarbu pasirinkti saugų greitį, laikytis Kelių eismo taisyklių, nesiblaškyti ir susikoncentruoti į įvykius kelyje, nepervertinti savo galimybių važiuojant prastomis oro sąlygomis. Taip pat būtina pasirūpinti tinkama automobilio technine būkle – sezonui tinkančiomis padangomis, gerai veikiančiais stabdžiais, žibintais ir kt.
Pernai ERGO trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose fiksavo daugiau kaip 9100 eismo įvykių. Savo ruožtu Lietuvos kelių policijos tarnyba pernai iš viso šalies keliuose registravo 2809 eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiemet vien per sausį buvo registruota 200 tokių eismo įvykių – dvigubai daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Nepaisant nuolatinių priminimų apie eismo saugumo svarbą avaringumas didžiausių Lietuvos miestų gatvėse išlieka nemažas. Kaip rodo draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenys, aukščiausi avaringumo rodikliai jau ne vienerius metus fiksuojami Kaune, kur pernai 100 automobilių tekdavo vidutiniškai 11,72 avarijos, taigi beveik dvigubai daugiau nei Vilniuje (6,49). Tiesa, Kaune vieninteliame iš trijų didžiųjų miestų avaringumo rodiklis pernai, lyginant su 2020-aisiais, sumažėjo.
Klaipėdoje avaringumo rodiklis pernai siekė 4,97 ir buvo kiek didesnis nei 2020-aisis (4,82). Pažymėtina, kad visuose miestuose avaringumo rodikliai pernai ir užpernai buvo reikšmingai žemesni nei 2019 metais, todėl galima daryti prielaidą, kad pastaruosius dvejus metus eismo įvykių skaičiui įtakos turėjo pandemija ir su jos valdymu susiję ribojimai.
„Visuose didžiuosiuose miestuose nuo pandemijos pradžios vidutiniai mėnesio avaringumo rodikliai sumažėjo 1-3 vienetais. Tai rodo, kad per karantinus galioję apribojimai ir bendrai sumažėjęs gyventojų mobilumas turėjo įtakos avarijų statistikai. Žinoma, taip pat nereikėtų nuvertinti ir policijos, kitų institucijų bei pilietinių iniciatyvų pastangų didinti kelių eismo saugumą miestų gatvėse, skatinti vairuotojų sąmoningumą ir atsakingumą. Norisi manyti, kad tai irgi duoda rezultatų. Visgi, nepaisant to, pernai ir šiemet avaringumas daugelyje miestų vėl ima didėti“, – sako draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Visuose miestuose daugiausiai problemų pernai vairuotojams kilo metų pabaigoje, o didžiausiu avaringumu išsiskyrė lapkričio ir gruodžio mėnesiai. Vilniuje gruodį draudikų apskaičiuotas avaringumo rodiklis siekė 9,13, o Kaune rekordas pasiektas lapkritį, kai avaringumo rodiklis siekė net 13,13. Klaipėdoje paskutinį metų mėnesį jis perkopė 6 punktų ribą (6,26).
„Vėlyvą rudenį ir žiemą vairavimo sąlygos neabejotinai tampa sudėtingesnės – dažniau tenka važiuoti tamsoje, matomumą blogina krituliai, o kelio danga neretai pasidengia plikledžiu ar tampa slidi dėl sniego, šlapdribos, gausaus lietaus. Tokiomis sąlygomis vairuoti reikėtų dar atidžiau ir atsargiau. Kitais metų laikais atsipalaiduoti taip pat nereikėtų. Pavyzdžiui, statistika rodo, kad pernai kovą Vilniuje ir Klaipėdoje avaringumo rodikliai buvo didesni už metinį mėnesio vidurkį šiuose miestuose. Ankstyvą pavasarį orai dar gali būti išties permainingi ir gerokai apsunkinti vairavimą“, – pažymi R. Bieliauskas.
Bieliauskas primena, kad kiekvienam vairuotojui kelyje svarbu pasirinkti saugų greitį, laikytis Kelių eismo taisyklių, nesiblaškyti ir susikoncentruoti į įvykius kelyje, nepervertinti savo galimybių važiuojant prastomis oro sąlygomis. Taip pat būtina pasirūpinti tinkama automobilio technine būkle – sezonui tinkančiomis padangomis, gerai veikiančiais stabdžiais, žibintais ir kt.
Pernai ERGO trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose fiksavo daugiau kaip 9100 eismo įvykių. Savo ruožtu Lietuvos kelių policijos tarnyba pernai iš viso šalies keliuose registravo 2809 eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiemet vien per sausį buvo registruota 200 tokių eismo įvykių – dvigubai daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
