Teoriškai šio revoliucinio sprendimo įgyvendinimui numatyti dveji pereinamieji metai, tačiau vienos populiariausių pastarųjų metų automobilių sporto varžybų serijų, vykstančių po FIA vėliava, organizuojančios kompanijos IMG strategai iš dabartinių komandų bei automobilių gamintojų reikalauja iki šių metų kovo 29-osios oficialiai patvirtinti savo įsipareigojimus dalyvauti elektrifikuotame čempionate. Deja, dar nepasibaigus 2018-ųjų sezonui viena po kitos apie pasitraukimą iš „World RX“ pareiškė „Audi“, čempioniškoji „PSRX Volkswagen Sweden“, „Peugeot“ ir „Ford“.
Teoriškai toks ūmus komandų lyderių ir charizmatiškų pilotų nukraujavimas turėjo išgąsdinti FIA strategus. Praktiškai vienintelė emocija, kurią viešai pademonstravo FIA prezidentas Žanas Todtas (Jean Todt) – apgailestavimas, kad lig šiol automobilių gamintojai pernelyg vangiai į „kovinę“ techniką diegė aplinkai draugiškus sprendimus: ralio pasaulyje nėra nei hibridų, nei kokių nors ekologiškų technologijų.
Neseniai vykusio Monte Karlo ralio metu duodamas interviu leidiniui jis „Motorsport News“ jis patikino, kad netrukus padėtis pasikeis – jau šiais metais bus paskelbtas naujas ralio reglamentas, pagal kurį parengti automobiliai WRC startuos 2022-aisiais.
„Šiek tiek keista, kad visose didžiosiose automobilių parodose Frankfurte, Paryžiuje, Tokijuje ar Ženevoje rodomos išties įspūdingos technologinės naujovės, tačiau į ralį lig šiol niekas nebuvo perkeliama, nes taisyklės to nereikalavo. Dabar padėtis pasikeis, nes mūsų technikos ekspertai drauge su gamintojais derina naują reglamentą, todėl bent jau hibridinės jėgainės svarbiausiame FIA čempionate 2022-aisiais tikrai atsiras“, – pareiškė Ž. Todtas.
Renaldas Gabartas
Hibridinės mašinos ir grynakraujai elektromobiliai jau geras dešimtmetis ne tik atsikratė koncepcinių modelių statuso, bet pamažu tapo vienais pagrindinių eksponatų visose specializuotose technikos parodose. Visiškai akivaizdu, kad būtent šia linkme evoliucionuoja transporto pasaulis ir kad kol kas jokios kitos alternatyvos rimtai nesvarstomos. Tačiau vos tik kalba pakrypsta apie automobilių sportą, lenktyniniai elektromobiliai pradeda skęsti sarkastiškuose palyginimuose su nealkoholiniu alumi ir pripučiamomis moterimis. Ar tikrai viskas taip keblu, o perspektyvos tokios niūrios? Kada bus galima įvertinti pirmuosius ralio elektromobilius? Gal benzingalviai purkštauja visai be reikalo?
Automobilių sporto elektrifikacija oficialiai prasidėjo 2012-aisiais, kai buvo pristatyti „Formula E“ eskizai ir užsakyta pirmoji didelė bolidų, neturinčių vidaus degimo variklių, partija. Šį projektą nuo pat pradžių lydėjo skepticizmo debesys, visgi „Formula E“ sulaukė tiek solidžių automobilių gamintojų bei pasaulinių korporacijų paramos, tiek tituluotų pilotų dėmesio, todėl pastaraisiais metais vykę čempionatai tiesiog tapo dar viena alternatyva klasikinėms F–1 batalijoms. Tiesa, nors elektrinė technika gali pasigirti pakankamai įspūdingais parametrais – 250 kW galia, 280 km/val. maksimaliu greičiu, spurtu iki 100 km/val. per 2,8 sekundės – visgi pervilioti auditorijos iš automobilių sporto karalienės nepavyko. Kas yra kas gana gerai iliustruoja bilietų į varžybas kainos: „Formula E“ kovas tribūnoje galima stebėti paklojus 20 eurų (16 metų nesulaukusiems žiūrovams reginys nemokamas), o norint pasigirti pabuvojus F–1 etape tektų piniginę paploninti maždaug 300 eurų.
Tačiau jei formulių pasaulyje elektrinė revoliucija prasidėjo ir vyko be jokios prievartos, tai kitose lenktynių disciplinose žaisti demokratija FIA neketinama. Antai Pasaulio ralio kroso čempionatas per artimiausius dvejus metus privalės mutuoti iš „World RX“ į EWRX iki 2021-ųjų.
Renaldas Gabartas
Hibridinės mašinos ir grynakraujai elektromobiliai jau geras dešimtmetis ne tik atsikratė koncepcinių modelių statuso, bet pamažu tapo vienais pagrindinių eksponatų visose specializuotose technikos parodose. Visiškai akivaizdu, kad būtent šia linkme evoliucionuoja transporto pasaulis ir kad kol kas jokios kitos alternatyvos rimtai nesvarstomos. Tačiau vos tik kalba pakrypsta apie automobilių sportą, lenktyniniai elektromobiliai pradeda skęsti sarkastiškuose palyginimuose su nealkoholiniu alumi ir pripučiamomis moterimis. Ar tikrai viskas taip keblu, o perspektyvos tokios niūrios? Kada bus galima įvertinti pirmuosius ralio elektromobilius? Gal benzingalviai purkštauja visai be reikalo?
Automobilių sporto elektrifikacija oficialiai prasidėjo 2012-aisiais, kai buvo pristatyti „Formula E“ eskizai ir užsakyta pirmoji didelė bolidų, neturinčių vidaus degimo variklių, partija. Šį projektą nuo pat pradžių lydėjo skepticizmo debesys, visgi „Formula E“ sulaukė tiek solidžių automobilių gamintojų bei pasaulinių korporacijų paramos, tiek tituluotų pilotų dėmesio, todėl pastaraisiais metais vykę čempionatai tiesiog tapo dar viena alternatyva klasikinėms F–1 batalijoms. Tiesa, nors elektrinė technika gali pasigirti pakankamai įspūdingais parametrais – 250 kW galia, 280 km/val. maksimaliu greičiu, spurtu iki 100 km/val. per 2,8 sekundės – visgi pervilioti auditorijos iš automobilių sporto karalienės nepavyko. Kas yra kas gana gerai iliustruoja bilietų į varžybas kainos: „Formula E“ kovas tribūnoje galima stebėti paklojus 20 eurų (16 metų nesulaukusiems žiūrovams reginys nemokamas), o norint pasigirti pabuvojus F–1 etape tektų piniginę paploninti maždaug 300 eurų.
Tačiau jei formulių pasaulyje elektrinė revoliucija prasidėjo ir vyko be jokios prievartos, tai kitose lenktynių disciplinose žaisti demokratija FIA neketinama. Antai Pasaulio ralio kroso čempionatas per artimiausius dvejus metus privalės mutuoti iš „World RX“ į EWRX iki 2021-ųjų.