Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje užfiksuoti seniai regėti rodikliai. Pirmą kartą nuo rekordiniais vadinamų 2008 metų, balandžio–birželio mėnesiais įvyko daugiau nei 100 tūkstančių sandorių. Didžioji dalis – 56,7 tūkst. – buvo Lietuvoje registruotų automobilių, 39,6 tūkst. – naujai į šalį įvežtų transporto priemonių sandorių, rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenys.
Viktoras Daukšas, pastebi, kad lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, padaugėjo tiek naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių, tiek sandorių vidinėje šalies rinkoje.
„Ketverius metus iš eilės antrąjį ketvirtį naujų ir naudotų automobilių sandorių skaičius augo. Prireikė kelerių metų, kad automobilių rinka priartėtų prie buvusių rodiklių, o iki rekordinių aukštumų stiebtis dar yra kur. Tiesa, ateityje augimas bus lėtesnis“, – sako V. Daukšas.
Naudoti automobiliai nežymiai atpigo, nauji – pabrango
Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos balandžio–birželio mėnesiais buvo atitinkamai 10,3 ir 73 tūkst. litų. Naudoti automobiliai atpigo 0,4 proc., arba 41 litu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Naujų automobilių vidutinė kaina toliau nuosekliai augo ir pasiekė 73 tūkst. litų, t. y. 6,2 tūkst. litų daugiau nei pernai tuo pat metu.
„Apskaičiavome, kad populiariausių Lietuvoje 11–15 metų automobilių vidutinė kaina nežymiai, apie 80 litų, krito ir dabar yra apie 7,5 tūkst. litų. Naujesni automobiliai pabrango. Pavyzdžiui, 6–10 metų automobilių kaina padidėjo 624 litais ir norint įsigyti tokį automobilį, reikės daugiau nei 17 tūkst. litų“, – kainų pokyčius pristato V. Daukšas.
Į Lietuvą įvežama mažiau 1–5 metų automobilių
Lyginant su kaimynėmis Latvija ir Estija, į Lietuvą ir toliau įvežami senesni automobiliai. Antrąjį šių metų ketvirtį daugiausiai buvo įvežama 11–15 metų automobilių, o į Estiją ir Latviją naujesnių – 6–10 metų amžiaus transporto priemonių. Autoplius.lt ir „Regitros“ duomenimis, į Lietuvą per antrąjį ketvirtį įvežta 16,7 tūkst. 11–15 metų automobilių, t. y. 969 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Per metus sumažėjo į Lietuvą įvežamų prieš 1–5 metus pagamintų automobilių skaičius. Jie sudaro tik 9,7 proc. visų į šalį įvežamų automobilių. Latvijoje jaunesni nei 5 metų automobiliai sudarė 17 proc., Estijoje – 29,7 proc. visų į šalį įvežamų automobilių.
„Senesni įvežami automobiliai lemia tai, kad Lietuvos automobilių parkas savo vidutiniu amžiumi nusileidžia latviams ir estams. Tačiau turime kuo ir pasidžiaugti. Lietuvos naudotų automobilių rinka kelis kartus didesnė negu Latvijos ir Estijos. Ne veltui pas mus įsigyti automobilio dažnai atvyksta ne tik baltarusiai, rusai ar kazachai, taip pat vis dažniau matomi latviai ir estai“, – automobilių rinkas lygina V. Daukšas.
Naujų automobilių rinkos lyderė – Estija
Estija – mažiausia iš trijų Baltijos šalių, tačiau ten nuperkama daugiausiai naujų automobilių. „Autotyrimai“ duomenimis, Estijoje per antrąjį ketvirtį nupirkta beveik pusė visų naujų Baltijos šalyse įsigytų automobilių – 6,4 iš 13,4 tūkst. Lietuvoje naujų automobilių nupirkta 3,7, o Latvijoje – 3,3 tūkst. Lietuvoje ir Estijoje pardavimai išliko panašūs, o Latvijoje smuktelėjo daugiau nei 8 proc.
Populiariausiomis naujų automobilių markėmis Baltijos šalyse išlieka „Volkswagen“ (Lietuvoje, Latvijoje) ir „Toyota“ (Estijoje).
Antrąjį ketvirtį Lietuvoje labiausiai augo (35,8 proc.) „Fiat“ pardavimai. Ne veltui į perkamiausių naujų automobilių Lietuvoje viršūnę vėl sugrįžo „Fiat 500“ mažylis (kaina nuo 35,5 tūkst. litų). Latvijoje toliau populiariausias išlieka naujas „Peugeot 3008“, o Estijoje – „Honda CR-V“.
V. Daukšas pastebi, kad Lietuvoje parduodant vieną naują automobilį buvo įvežama 10,7, Latvijoje – 3,7, o Estijoje – tik 1,4 naudoto automobilio.
„Nauji ir naudoti automobiliai Lietuvoje ir Latvijoje dažniau perkami su dyzeliniais varikliais. Estijoje yra priešingai – nuperkama daugiau benzininių automobilių. Tokia situacija susidarė todėl, kad naujų automobilių kainos, priklausomai nuo degalų tipo, žymiai skiriasi. Be to, klimatas Estijos gyventojus verčia rinktis benzininius automobilius“, – pastebi V. Daukšas.
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje užfiksuoti seniai regėti rodikliai. Pirmą kartą nuo rekordiniais vadinamų 2008 metų, balandžio–birželio mėnesiais įvyko daugiau nei 100 tūkstančių sandorių. Didžioji dalis – 56,7 tūkst. – buvo Lietuvoje registruotų automobilių, 39,6 tūkst. – naujai į šalį įvežtų transporto priemonių sandorių, rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenys.
Viktoras Daukšas, pastebi, kad lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, padaugėjo tiek naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių, tiek sandorių vidinėje šalies rinkoje.
„Ketverius metus iš eilės antrąjį ketvirtį naujų ir naudotų automobilių sandorių skaičius augo. Prireikė kelerių metų, kad automobilių rinka priartėtų prie buvusių rodiklių, o iki rekordinių aukštumų stiebtis dar yra kur. Tiesa, ateityje augimas bus lėtesnis“, – sako V. Daukšas.
Naudoti automobiliai nežymiai atpigo, nauji – pabrango
Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos balandžio–birželio mėnesiais buvo atitinkamai 10,3 ir 73 tūkst. litų. Naudoti automobiliai atpigo 0,4 proc., arba 41 litu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Naujų automobilių vidutinė kaina toliau nuosekliai augo ir pasiekė 73 tūkst. litų, t. y. 6,2 tūkst. litų daugiau nei pernai tuo pat metu.
„Apskaičiavome, kad populiariausių Lietuvoje 11–15 metų automobilių vidutinė kaina nežymiai, apie 80 litų, krito ir dabar yra apie 7,5 tūkst. litų. Naujesni automobiliai pabrango. Pavyzdžiui, 6–10 metų automobilių kaina padidėjo 624 litais ir norint įsigyti tokį automobilį, reikės daugiau nei 17 tūkst. litų“, – kainų pokyčius pristato V. Daukšas.
Į Lietuvą įvežama mažiau 1–5 metų automobilių
Lyginant su kaimynėmis Latvija ir Estija, į Lietuvą ir toliau įvežami senesni automobiliai. Antrąjį šių metų ketvirtį daugiausiai buvo įvežama 11–15 metų automobilių, o į Estiją ir Latviją naujesnių – 6–10 metų amžiaus transporto priemonių. Autoplius.lt ir „Regitros“ duomenimis, į Lietuvą per antrąjį ketvirtį įvežta 16,7 tūkst. 11–15 metų automobilių, t. y. 969 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Per metus sumažėjo į Lietuvą įvežamų prieš 1–5 metus pagamintų automobilių skaičius. Jie sudaro tik 9,7 proc. visų į šalį įvežamų automobilių. Latvijoje jaunesni nei 5 metų automobiliai sudarė 17 proc., Estijoje – 29,7 proc. visų į šalį įvežamų automobilių.
„Senesni įvežami automobiliai lemia tai, kad Lietuvos automobilių parkas savo vidutiniu amžiumi nusileidžia latviams ir estams. Tačiau turime kuo ir pasidžiaugti. Lietuvos naudotų automobilių rinka kelis kartus didesnė negu Latvijos ir Estijos. Ne veltui pas mus įsigyti automobilio dažnai atvyksta ne tik baltarusiai, rusai ar kazachai, taip pat vis dažniau matomi latviai ir estai“, – automobilių rinkas lygina V. Daukšas.
Naujų automobilių rinkos lyderė – Estija
Estija – mažiausia iš trijų Baltijos šalių, tačiau ten nuperkama daugiausiai naujų automobilių. „Autotyrimai“ duomenimis, Estijoje per antrąjį ketvirtį nupirkta beveik pusė visų naujų Baltijos šalyse įsigytų automobilių – 6,4 iš 13,4 tūkst. Lietuvoje naujų automobilių nupirkta 3,7, o Latvijoje – 3,3 tūkst. Lietuvoje ir Estijoje pardavimai išliko panašūs, o Latvijoje smuktelėjo daugiau nei 8 proc.
Populiariausiomis naujų automobilių markėmis Baltijos šalyse išlieka „Volkswagen“ (Lietuvoje, Latvijoje) ir „Toyota“ (Estijoje).
Antrąjį ketvirtį Lietuvoje labiausiai augo (35,8 proc.) „Fiat“ pardavimai. Ne veltui į perkamiausių naujų automobilių Lietuvoje viršūnę vėl sugrįžo „Fiat 500“ mažylis (kaina nuo 35,5 tūkst. litų). Latvijoje toliau populiariausias išlieka naujas „Peugeot 3008“, o Estijoje – „Honda CR-V“.
V. Daukšas pastebi, kad Lietuvoje parduodant vieną naują automobilį buvo įvežama 10,7, Latvijoje – 3,7, o Estijoje – tik 1,4 naudoto automobilio.
„Nauji ir naudoti automobiliai Lietuvoje ir Latvijoje dažniau perkami su dyzeliniais varikliais. Estijoje yra priešingai – nuperkama daugiau benzininių automobilių. Tokia situacija susidarė todėl, kad naujų automobilių kainos, priklausomai nuo degalų tipo, žymiai skiriasi. Be to, klimatas Estijos gyventojus verčia rinktis benzininius automobilius“, – pastebi V. Daukšas.
