Gerai išvystyta naudojimosi automobiliais infrastruktūra Vilniuje yra miesto siekis ar problemų šaltinis? Tokį klausimą kelia urbanistai vertindami sostinės gyventojų tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad vilniečiai yra patenkinti gerai išvystytu susisiekimu mieste, tačiau didžiausia savo gyvenamųjų rajonų bėda įvardija automobilių parkavimo vietų trūkumą.
Bendrovės „Darnu Group“ įsteigtos, kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu buvo siekiama įvertinti vilniečių pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais. Net 80 proc. tyrimo respondentų, paprašyti įvardinti dalykus, kurie jiems yra asmeniškai svarbiausi sprendžiant apie gyvenamojo rajono kokybę, nurodė susisiekimą. Beveik pusė apklaustųjų taip pat minėjo ir automobilių parkavimo vietų klausimą (48 proc.).
Susisiekimas geras, bet nėra kur laikyti automobilių
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad vilniečiai yra gana patenkinti susisiekimu mieste – dešimtbalėje sistemoje jam respondentai skyrė vidutiniškai 7,83 balo arba daugiausiai tarp visų kitų apklausos kriterijų, aplenkiant paslaugų pasiūlą (7,74), saugumą (7,24), rajonų išplanavimą (7,05) ir kitus.
Geriausiai susisiekimą Vilniuje vertino Rasų (8,69 balo), Žvėryno (8,57), Naujamiesčio (8,53), Viršuliškių (8,30) ir Žirmūnų (8,24) gyventojai. Prasčiausiai – gyvenantieji Paneriuose (6,50) ir Pilaitėje (6,87).
Tačiau balai ženkliai skyrėsi sostinės gyventojų paprašius pakomentuoti, kaip jie vertina savo gyvenamųjų rajonų automobilių statymo vietas. Šį kriterijų vilniečiai įvertino prasčiausiai iš visų, jam vidutiniškai teskyrę 4,54 balo iš 10 galimų.
Labiausiai nusivylę parkavimo situacija savo rajonuose buvo Naujosios Vilnios (3,72 balo), Šeškinės (4,02) bei Senamiesčio ir Justiniškių gyventojai (po 4,08). Kiek palankiau šį klausimą įvertino Rasų (5,13) ir Antakalnio (5,11) gyventojai, o visų kitų rajonų atstovų vertinimai nesiekė 5 balų.
Paklausti, ko asmeniškai labiausiai pasigenda savo gyvenamajame rajone, Vilniaus gyventojai vėlgi dažniausiai įvardijo automobilių parkavimo vietas – jas paminėjo 35 proc. respondentų.
Patogesnio viešojo transporto pasigedo tik 3 proc. apklausos dalyvių, o dviračių takų – vos 2 proc.
Privalumas ar problema?
Specialistų teigimu, aukštas susisiekimo patogumo vertinimas atspindi ne tik gerai išplanuotą gatvių tinklą, tačiau bent iš dalies ir viešojo transporto vaidmenį. Nuosekliai modernėjantis viešojo transporto parkas ir plačiai padengiama miesto teritorija turėtų būti patraukliais kriterijais sostinės gyventojams.
Vis dėlto, panašu, kad miestiečiai nėra linkę iki galo išnaudoti šių privalumų ir labai prisirišę prie asmeninių automobilių, kuriais patogu gana greitai pasiekti visą miestą. Urbanisto Donato Baltrušaičio vertinimu, tokia situacija iš vienos pusės suteikia pranašumą, tačiau iš kitos užkoduoja amžiną problemą.
„Vilniuje dominuoja susisiekimas automobiliu, tai yra transporto priemonė numeris vienas. Sostinėje automobiliu lengva pasiekti labai daug skirtingų vietų. Viena vertus, tai yra privalumas, tačiau kartu ir yra miesto prakeiksmas. Kuo daugiau automobilių važinėja, tuo daugiau miestui kainuoja visos infrastruktūros išlaikymas“, – pastebi D. Baltrušaitis.
Jo teigimu, situacija, kai vilniečiai gerai vertina susisiekimą mieste, bet tuo pačiu skundžiasi dėl parkavimo vietų trūkumo, atskleidžia, kad bendra susisiekimo sistema Vilniuje dar tobulintina. Tačiau tą darant labai svarbu išlaikyti bendrą erdvių balansą.
„Jeigu plečiame automobilių parkavimo vietų skaičių, turime tam turėti daugiau erdvės, kurios, pavyzdžiui, Senamiestyje tiesiog nėra. Ir jeigu plečiame vietas automobiliams, tuomet aukojame kitas atviras ar viešąsias erdves, todėl balansas tarp šių pasirinkimų yra ypač svarbus tam pačiam miestui ir jo gyventojams“, – akcentuoja urbanistas.
Pakeičiama alternatyviomis priemonėmis
Urbanisto Martyno Marozo teigimu, automobilių parkavimo vietų Vilniuje ir dabar pakaktų, jeigu būtų ryžtingiau sprendžiama kita problema.
„Kiek esame darę tyrimų, tai didelė dalis automobilių kiemuose nejuda. Maždaug trečdalis nejuda visai, dar trečdalis pajuda sykį ar du per savaitę ir tik trečdalis yra nuolat naudojami. Todėl nesunku suprasti, kad nemažai daliai gyventojų tas automobilis nelabai ir reikalingas arba gali būti pakeičiamas alternatyviomis transporto priemonėmis“, – įsitikinęs specialistas.
D. Baltrušaitis pastebi, kad miestų, kurie diktuoja tam tikras tendencijas planavime, pavyzdžiai rodo, jog iš esmės stengiamasi skatinti žmones kuo mažiau naudotis privačiais automobiliais ir drąsiau pereiti prie dalijimosi ekonomikos paslaugų.
„Manau, kad netolimoje ateityje vietoj to, kad žmonės investuotų, sakykim, 20 proc. savo pajamų į automobilį ir jo eksploatavimą, jie galėtų sumažinti tas išlaidas iki, pavyzdžiui, 5 proc., kad automobilis taptų panašus į viešąjį transportą ir priemone pajudėti tada, kada reikia“, – teigia D. Baltrušaitis.
Bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Manto Umbraso teigimu, dalis žmonių automobilių atsisakyti negali dėl objektyvių priežasčių. Tačiau tam spręsti galima pasitelkti urbanistines priemones: viena jų – laikymasis principo, kad gyvenamosiose erdvėse automobiliai turi atsidurti po žeme, o ant žemės – ekologiškas transportas.
Kita, gerokai plačiau automobilių poreikį sprendžiančia urbanistine priemone galėtų būti daugiafunkcinių kvartalų, kuriuose nedideliu spinduliu užtikrinama didelė dalis svarbiausių gyventojo poreikių, plėtra.
„Tokiu principu mes įgyvendinome ankstesnius konversijos projektus Vilniuje ir juo vadovaujamės dabar vystydami „Paupio“ rajoną. Jame ypatingas dėmesys skirtas funkcijų įvairovei, kad ši miesto erdvė išpildytų daugumą tiek čia gyvenančiųjų, čia dirbančiųjų, tiek apsilankančiųjų poreikių. Realizavus tokią koncepciją yra iš esmės eliminuojamas poreikis automobiliu važinėti po miestą, nes viską galima pasiekti pėstute ar renkantis sveikesnes ir gerokai mažiau resursų reikalaujančias transporto priemones: paspirtuką, dviratį, kurioms nereikia parkavimo vietų“, – aiškina M. Umbrasas.
Skatinimas per infrastruktūrą
Urbanistai pabrėžia, kad norint pasiekti pastebimą persiorientavimą iš individualių transporto priemonių vairavimo prie kitų alternatyvų, reikalingi kryptingi sprendimai, ypač kalbant apie naujas investicijas.
„Reikia susitaikyti su tuo, kad kol asmeniniai automobiliai bus patogiausias ir geriausią infrastruktūrą turintis transporto pasirinkimas, tol alternatyvos nepervilios vairuotojų. Šiuo metu miesto infrastruktūra yra nukreipta į automobilių vairuotojus. Jeigu norime tai spręsti ir mažinti automobilių parkavimo klausimo aštrumą, reikia kryptingų investicijų, padedant gyventojams lengviau atsisakyti automobilio poreikio: investicijų į kelionių dviračiais struktūrą, tolimesnių kryptingų investicijų į visuomeninio transporto kokybę, investicijų į didesnius parkavimo tarifus, į didesnius ekologinius apribojimus“, – vardina M. Marozas.
„Amsterdame yra labai mažai gatvių, kurios būtų dviejų juostų į vieną, ir dviejų į kitą pusę. Noriu priminti, kad tai yra milijoninis miestas, kuriame dar yra ir milžiniški turistų srautai, bet jie susitvarko. Judėjimas mieste veikia, nes didžioji dauguma važiuoja dviračiais. Tokio transporto privalumas yra ne vien tik sveikata ir švaresnis oras, bet ir miesto biudžetas. Palaikyti dviračiams reikiamą infrastruktūrą yra ženkliai pigiau, nei automobiliams. Tikiuosi, kad Vilniuje taip pat įvyks šis mąstymo lūžis“, – linki urbanistas.
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais dalyvavo 1006 sostinės gyventojai.
Gerai išvystyta naudojimosi automobiliais infrastruktūra Vilniuje yra miesto siekis ar problemų šaltinis? Tokį klausimą kelia urbanistai vertindami sostinės gyventojų tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad vilniečiai yra patenkinti gerai išvystytu susisiekimu mieste, tačiau didžiausia savo gyvenamųjų rajonų bėda įvardija automobilių parkavimo vietų trūkumą.
Bendrovės „Darnu Group“ įsteigtos, kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu buvo siekiama įvertinti vilniečių pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais. Net 80 proc. tyrimo respondentų, paprašyti įvardinti dalykus, kurie jiems yra asmeniškai svarbiausi sprendžiant apie gyvenamojo rajono kokybę, nurodė susisiekimą. Beveik pusė apklaustųjų taip pat minėjo ir automobilių parkavimo vietų klausimą (48 proc.).
Susisiekimas geras, bet nėra kur laikyti automobilių
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad vilniečiai yra gana patenkinti susisiekimu mieste – dešimtbalėje sistemoje jam respondentai skyrė vidutiniškai 7,83 balo arba daugiausiai tarp visų kitų apklausos kriterijų, aplenkiant paslaugų pasiūlą (7,74), saugumą (7,24), rajonų išplanavimą (7,05) ir kitus.
Geriausiai susisiekimą Vilniuje vertino Rasų (8,69 balo), Žvėryno (8,57), Naujamiesčio (8,53), Viršuliškių (8,30) ir Žirmūnų (8,24) gyventojai. Prasčiausiai – gyvenantieji Paneriuose (6,50) ir Pilaitėje (6,87).
Tačiau balai ženkliai skyrėsi sostinės gyventojų paprašius pakomentuoti, kaip jie vertina savo gyvenamųjų rajonų automobilių statymo vietas. Šį kriterijų vilniečiai įvertino prasčiausiai iš visų, jam vidutiniškai teskyrę 4,54 balo iš 10 galimų.
Labiausiai nusivylę parkavimo situacija savo rajonuose buvo Naujosios Vilnios (3,72 balo), Šeškinės (4,02) bei Senamiesčio ir Justiniškių gyventojai (po 4,08). Kiek palankiau šį klausimą įvertino Rasų (5,13) ir Antakalnio (5,11) gyventojai, o visų kitų rajonų atstovų vertinimai nesiekė 5 balų.
Paklausti, ko asmeniškai labiausiai pasigenda savo gyvenamajame rajone, Vilniaus gyventojai vėlgi dažniausiai įvardijo automobilių parkavimo vietas – jas paminėjo 35 proc. respondentų.
Patogesnio viešojo transporto pasigedo tik 3 proc. apklausos dalyvių, o dviračių takų – vos 2 proc.
Privalumas ar problema?
Specialistų teigimu, aukštas susisiekimo patogumo vertinimas atspindi ne tik gerai išplanuotą gatvių tinklą, tačiau bent iš dalies ir viešojo transporto vaidmenį. Nuosekliai modernėjantis viešojo transporto parkas ir plačiai padengiama miesto teritorija turėtų būti patraukliais kriterijais sostinės gyventojams.
Vis dėlto, panašu, kad miestiečiai nėra linkę iki galo išnaudoti šių privalumų ir labai prisirišę prie asmeninių automobilių, kuriais patogu gana greitai pasiekti visą miestą. Urbanisto Donato Baltrušaičio vertinimu, tokia situacija iš vienos pusės suteikia pranašumą, tačiau iš kitos užkoduoja amžiną problemą.
„Vilniuje dominuoja susisiekimas automobiliu, tai yra transporto priemonė numeris vienas. Sostinėje automobiliu lengva pasiekti labai daug skirtingų vietų. Viena vertus, tai yra privalumas, tačiau kartu ir yra miesto prakeiksmas. Kuo daugiau automobilių važinėja, tuo daugiau miestui kainuoja visos infrastruktūros išlaikymas“, – pastebi D. Baltrušaitis.
Jo teigimu, situacija, kai vilniečiai gerai vertina susisiekimą mieste, bet tuo pačiu skundžiasi dėl parkavimo vietų trūkumo, atskleidžia, kad bendra susisiekimo sistema Vilniuje dar tobulintina. Tačiau tą darant labai svarbu išlaikyti bendrą erdvių balansą.
„Jeigu plečiame automobilių parkavimo vietų skaičių, turime tam turėti daugiau erdvės, kurios, pavyzdžiui, Senamiestyje tiesiog nėra. Ir jeigu plečiame vietas automobiliams, tuomet aukojame kitas atviras ar viešąsias erdves, todėl balansas tarp šių pasirinkimų yra ypač svarbus tam pačiam miestui ir jo gyventojams“, – akcentuoja urbanistas.
Pakeičiama alternatyviomis priemonėmis
Urbanisto Martyno Marozo teigimu, automobilių parkavimo vietų Vilniuje ir dabar pakaktų, jeigu būtų ryžtingiau sprendžiama kita problema.
„Kiek esame darę tyrimų, tai didelė dalis automobilių kiemuose nejuda. Maždaug trečdalis nejuda visai, dar trečdalis pajuda sykį ar du per savaitę ir tik trečdalis yra nuolat naudojami. Todėl nesunku suprasti, kad nemažai daliai gyventojų tas automobilis nelabai ir reikalingas arba gali būti pakeičiamas alternatyviomis transporto priemonėmis“, – įsitikinęs specialistas.
D. Baltrušaitis pastebi, kad miestų, kurie diktuoja tam tikras tendencijas planavime, pavyzdžiai rodo, jog iš esmės stengiamasi skatinti žmones kuo mažiau naudotis privačiais automobiliais ir drąsiau pereiti prie dalijimosi ekonomikos paslaugų.
„Manau, kad netolimoje ateityje vietoj to, kad žmonės investuotų, sakykim, 20 proc. savo pajamų į automobilį ir jo eksploatavimą, jie galėtų sumažinti tas išlaidas iki, pavyzdžiui, 5 proc., kad automobilis taptų panašus į viešąjį transportą ir priemone pajudėti tada, kada reikia“, – teigia D. Baltrušaitis.
Bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Manto Umbraso teigimu, dalis žmonių automobilių atsisakyti negali dėl objektyvių priežasčių. Tačiau tam spręsti galima pasitelkti urbanistines priemones: viena jų – laikymasis principo, kad gyvenamosiose erdvėse automobiliai turi atsidurti po žeme, o ant žemės – ekologiškas transportas.
Kita, gerokai plačiau automobilių poreikį sprendžiančia urbanistine priemone galėtų būti daugiafunkcinių kvartalų, kuriuose nedideliu spinduliu užtikrinama didelė dalis svarbiausių gyventojo poreikių, plėtra.
„Tokiu principu mes įgyvendinome ankstesnius konversijos projektus Vilniuje ir juo vadovaujamės dabar vystydami „Paupio“ rajoną. Jame ypatingas dėmesys skirtas funkcijų įvairovei, kad ši miesto erdvė išpildytų daugumą tiek čia gyvenančiųjų, čia dirbančiųjų, tiek apsilankančiųjų poreikių. Realizavus tokią koncepciją yra iš esmės eliminuojamas poreikis automobiliu važinėti po miestą, nes viską galima pasiekti pėstute ar renkantis sveikesnes ir gerokai mažiau resursų reikalaujančias transporto priemones: paspirtuką, dviratį, kurioms nereikia parkavimo vietų“, – aiškina M. Umbrasas.
Skatinimas per infrastruktūrą
Urbanistai pabrėžia, kad norint pasiekti pastebimą persiorientavimą iš individualių transporto priemonių vairavimo prie kitų alternatyvų, reikalingi kryptingi sprendimai, ypač kalbant apie naujas investicijas.
„Reikia susitaikyti su tuo, kad kol asmeniniai automobiliai bus patogiausias ir geriausią infrastruktūrą turintis transporto pasirinkimas, tol alternatyvos nepervilios vairuotojų. Šiuo metu miesto infrastruktūra yra nukreipta į automobilių vairuotojus. Jeigu norime tai spręsti ir mažinti automobilių parkavimo klausimo aštrumą, reikia kryptingų investicijų, padedant gyventojams lengviau atsisakyti automobilio poreikio: investicijų į kelionių dviračiais struktūrą, tolimesnių kryptingų investicijų į visuomeninio transporto kokybę, investicijų į didesnius parkavimo tarifus, į didesnius ekologinius apribojimus“, – vardina M. Marozas.
„Amsterdame yra labai mažai gatvių, kurios būtų dviejų juostų į vieną, ir dviejų į kitą pusę. Noriu priminti, kad tai yra milijoninis miestas, kuriame dar yra ir milžiniški turistų srautai, bet jie susitvarko. Judėjimas mieste veikia, nes didžioji dauguma važiuoja dviračiais. Tokio transporto privalumas yra ne vien tik sveikata ir švaresnis oras, bet ir miesto biudžetas. Palaikyti dviračiams reikiamą infrastruktūrą yra ženkliai pigiau, nei automobiliams. Tikiuosi, kad Vilniuje taip pat įvyks šis mąstymo lūžis“, – linki urbanistas.
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais dalyvavo 1006 sostinės gyventojai.
