Vienoje intensyviausių šalies automagistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda per šiuos metus planuojama užbaigti 5-ių kelio ruožų, kurių bendras ilgis sudaro 14,35 km, remonto darbus. Automagistralėje Vilnius–Panevėžys bus užbaigti 3-ių kelio ruožų, siekiančių beveik 8 km, darbai. Paprastasis remontas atliekamas ir magistralinio kelio „Via Baltica“ 9 km ilgio ruože nuo Panevėžio iki Latvijos sienos, čia darbus planuojama baigti kitų metų pradžioje.
„Nors šiuo metu Kelių direkcija vykdo didžiausius, strateginius nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projektus, siekiant patogaus ir saugaus susisiekimo Lietuvos keliais – privalome skirti dėmesį ir nuosekliai magistralinių, krašto ir rajoninių kelių priežiūrai bei plėtrai. Suprantame, jog vykdomų remonto darbų metu magistraliniuose, krašto ar rajoniniuose keliuose gyventojai gali susidurti su nepatogumais, tačiau prašome visų kantrybės bei supratimo, jog baigus darbus čia kelionės bus ne tik patogesnės, tačiau ir saugesnės“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Keliuose paprastojo remonto darbai yra atliekami tais atvejais, kai nustatoma, jog kelio pagrindai užtikrina pakankamą laikomąją gebą, tačiau asfalto danga yra susidėvėjusi, joje atsiradusios pažaidos ir defektai, pvz., plyšiai, plyšių tinklai, provėžos ir pan. Remonto metu kelyje sutvarkomi visi minėti defektai, atnaujinant arba pakeičiant asfalto dangą bei taip prailginant kelio naudojimo laikotarpį, tvariais sprendimais užtikrinant saugias ir komfortiškas važiavimo sąlygas.
Lietuvos automobilių kelių direkcija per šiuos metus remonto darbus planuoja baigti 82 km rajoninių ir daugiau kaip 32 km krašto kelių. Dalyje šių ruožų yra atliekami paprastojo remonto darbai, kurių metu ne tik kelio danga, bet ir kiti į ruožą patenkantys kelio elementai: atnaujinamas kelio ženklinimas, sutvarkomi kelkraščiai, autobusų sustojimo peronai ir įvažiavimai į autobusų stoteles, atliekami dangų suvedimai esamose nuovažose, esant poreikiui bei atsižvelgiant į eismo saugumo situaciją atitinkamame kelio ruože, įrengiamos ir įvairios eismo saugumą didinančios priemonės (greičio mažinimo kalneliai) ir pan.
Tvarkomi kelių ruožai yra atrenkami pagal prioritetinių eilių sąrašą, parengtą vadovaujantis valstybinės reikšmės kelių remonto metodikomis, kuriose vienas iš svarbiausių kriterijų yra dangos būklės indeksas (DBI) ir jo pokyčiai. Pasitelkiant modernią lazerinę įrangą, kasmet daromi valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga būklės tyrimai. Pagal surinktus duomenis ir atliktus DBI skaičiavimus, parenkama statybos rūšis ir kelių ruožai, kurie bus tvarkomi pirmiausia.
Daugumoje iš šiais metais tvarkomų paprastuoju remontu rajoninių kelių ruožų taikomos prevencinės priežiūros priemonės, kurioms naudojamos pigiausios, paprasčiausios ir greičiausiai įgyvendinamos remonto technologijos (pvz., paviršiaus apdaras, viršutinio asfalto sluoksnio pakeitimas ir pan.). Prevencinių priemonių tikslas yra sušvelninti ar pristabdyti esamos asfalto dangos konstrukcijos degradaciją ir pratęsti kelio naudojimo laikotarpį. Prevencines priemones pritaikyti yra ne tik tvariau, bet ir kelis kartus pigiau nei atlikti remontą jau atsiradus rimtiems kelio pažeidimams.
Remiantis skaičiavimais, vidutinė 1 km valstybinės reikšmės rajoninio ir krašto kelio paprastojo remonto kaina, kai pilnai kečiamas asfaltas, siekia apie 621 tūkst. Eur, kapitalinio remonto – nuo 2 iki 2,5 mln. Eur. Tuo tarpu prevencinių priemonių kaina yra net kartais mažesnė ir siekia apie 186 tūkst. Eur 1 km kelio. Laiku pritaikius prevencinės priežiūros priemones, kelio naudojimo laikotarpį galima pratęsti iki 10 metų.
