Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys, teigia, kad didieji automobilių ir variklių gamintojai Pasaulinėje degalų chartijoje (angl. World Wide Fuel Charter) yra nurodę, jog rekomenduojamas RRME kiekis degaluose – ne daugiau kaip 5 proc. Tačiau ypač nuogąstaujama dėl biodyzelino su RRME savybių šaltuoju metų laiku, nes toks kuras gali sukelti masines problemas visiems dyzelinių automobilių savininkams.
„Pasaulinėje degalų chartijoje rašoma, kad biodyzelinas su RRME žemose temperatūrose reikalauja ypatingos priežiūros, nes padidėja jo klampumas, sumažėja takumas, gali padidėti nuosėdų formavimasis, o susidariusios kietosios dalėlės gali sukelti filtravimo problemų, – teigia Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius. – Tuo įsitikinome savo patirtimi. Ilgesnį laiką žemoje temperatūroje sandėliuojamas dyzelinas su RRME, dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio, išsisluoksniuoja. Kadangi RRME sunkesnis už dyzeliną, jis nusėda į talpų dugną, kur sudaro tirštas nuosėdas. Jos užkemša ir degalinių, ir transporto priemonių degalų filtrus, kadangi jie nėra pritaikyti filtruoti tokios konsistencijos skystį.“
Šiuo metu galioja nuostatos, kad į Lietuvoje parduodamą dyzeliną galima pilti iki 7 proc. RRME – iš augalų gaminamų aliejų. Išimtis padaryta žiemos laikotarpiui (nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.), kurio metu į 1 ir 2 klasės arktinį dyzeliną RRME maišyti neprivaloma. Tačiau siekiama įteisinti, kad į žiemai skirtą dyzeliną būtų privalomai įmaišoma 0,5 proc. tūrio RRME, nors girdisi pasiūlymų įmaišyti net 5 proc.
Problemos ne tik žiemą
Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof. Saugirdas Pukalskas, RRME daroma žala automobilio degalų, variklio sistemai tiksliai nežinoma, kadangi dėl lėšų ir priemonių trūkumo Lietuvoje nėra atlikti išsamūs ir ilgalaikiai tyrimai, kurie padėtų tai išsiaiškinti. Todėl profesorius siūlo atsižvelgti ir vadovautis variklių gamintojų rekomendacijomis.
„RRME yra rūgščių, kurios gali paveikti gumines ar plastikines automobilio detales. Kad sužinotume tikrąją joms daromą žalą, reikėtų įvairių automobilių dalis tam tikrą laiką laikyti tiesioginiame sąlytyje su degalais. Tokie tyrimai užtrunka ilgai, tačiau, kad ir kaip norėtume, negalime jų atlikti, nes pagal įstatymus tiesiogiai įsigyti RRME ir jo įmaišyti į dyzeliną gali tik akcizinį sandėlį turinčios įmonės ar organizacijos, o VGTU tokio sandėlio neturi“, – teigia S. Pukalskas.
Grėsmę, kad biodyzelinas su RRME gali neigiamai paveikti degalų sistemos gumines tarpines Pasaulinėje degalų chartijoje taip pat nurodo ir didieji automobilių gamintojai. Kadangi dyzelinas su RRME – higroskopiškas, jis turi savybę sutraukti drėgmę iš oro, todėl gali padidinti korozijos ir mikrobų atsiradimą. Chartijoje taip pat išskiriama ir galima metalų – žalvario, bronzos, vario, švino, cinko – oksidavimosi rizika. Be to, minėtoje chartijoje automobilių gamintojai į 5 kategorijos degalus apskritai draudžia maišyti RRME.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad politikai neturėtų susitelkti ties įmaišomu biodyzelino procentu ir kaip jį padidinus greičiau pasiekti nustatytą biokuro sunaudojimo normą – Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojusi iki 2020 m. 10 proc. viso sunaudojamo kuro pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Reikia nepamiršti gyventojų nuosavybės – automobilių, kurių gamintojai biodegalus su RRME vertina prieštaringai.
„Jokiu būdu negalima viršyti automobilių gamintojų nustatytos biodyzelino normos, nes jeigu kas nors nutiks varikliui – gali būti prarandama automobilio gamintojo suteikta garantija. Tokiu atveju už remontą vartotojai turės mokėti iš savo kišenės“, – teigia S. Pukalskas.
