Dauguma privačių Lietuvos vairuotojų mokymo įstaigų ir transporto sektoriaus verslo atstovų vieningai pasisako, kad profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimas ir kėlimas būtų modernizuotas, priskiriant jį neformaliajam mokymui, o šios srities kontrolė būtų priskirta Susisiekimo ministerijai.
Pasak Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos vykdomosios direktorės Jurgitos Kuliešienės, šiuo metu galiojantis Profesinio mokymo įstatymas ir jo taikymo praktika neatitinka transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčių.
„Profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos suteikimą palikti išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai būtų ydinga praktika. Pertekliniais reikalavimais ir ribojimais apkrautas reguliavimas diskriminuoja atskiras mokymo įstaigas, o taip pat apsunkina tiek transporto sektoriaus įmonių, tiek į darbo rinką siekiančių patekti vairuotojų padėtį. Tokia situacija prieštarauja atnaujintai Europos parlamento ir tarybos direktyvai, kuria kaip tik ir buvo siekiama ištaisyti ankstesnės direktyvos trūkumus ir padaryti 95 kodo kompetencijos suteikimą lankstesnį ir prieinamesnį“, - sako J. Kuliešienė.
Jos teigimu, vienas iš tikslų – įtvirtinti profesionalių vairuotojų neformalaus mokymo praktiką bei teisinį reguliavimą, kuris atitiktų transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčius bei derėtų su Europos Sąjungos direktyvomis.
Kuliešienė atkreipia dėmesį, kad Susisiekimo ministerijos parengtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto nuostatos dėl 95 kodo mokymo, kurios beveik du metus buvo derintos su vežėjų asociacijomis ir kitais socialiniais partneriais, neturi palaikymo Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
„Praėjusią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje svarstytas įstatymo projektas. Išklausę kai kurių komiteto narių nuomones, nuogąstaujame, kad komitetas linkęs laikytis pozicijos, jog 95 kodo mokymas turėtų likti išimtinai formaliuoju profesiniu mokymu. Pagrindinis to motyvas – siekis apginti valstybinių sektorinių profesinio mokymo centrų interesus, tuo pačiu iš mokymo proceso galimai eliminuojant privačius mokymo teikėjus“, - sako J. Kuliešienė.
Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija kartu su vežėjų asociacijomis, reaguodamos į situaciją, bendru raštu kreipėsi į atsakingus Seimo komitetus, o taip pat Vyriausybę ragindamos paremti Susisiekimo ministerijos paruoštą teisės akto projektą.
Raštą pasirašė Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija ir didžiausios vežėjų asociacijos – „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga.
Nors Europos parlamento ir tarybos direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, tačiau Lietuvoje jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai, už kurią atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Nuo šių metų gegužės 23 dienos baigia galioti esama tvarka, pagal kurią organizuojami 95 kodo mokymai ir jų kompetencijos kėlimas profesionaliems vairuotojams. „Jeigu įstatymas nebus priimtas turėsime dvi problemas – pirma, dėl ES direktyvos nevykdymo Lietuva atsidurs pažeidėjų tarpe. Antra – po gegužės 23 dienos lieka neaišku, kaip teks organizuoti 95 kodo profesionalių vairuotojų mokymus, ir kaip vyks jų įdarbinimas“, - sako J. Kuliešienė.
Remiantis direktyva, 95 kodo pirminio mokymo trukmė profesionaliems vairuotojams siekia 150 valandų. Kai vairuotojai atnaujina kvalifikaciją periodiškai kas penkerius metus – mokymas trunka 35 valandas. Tuo tarpu naujoji Profesinio mokymo redakcija profesinio mokymo trukmę smarkiai padidina – tai išaugina tiek darbdavių, tiek potencialių darbuotojų sąnaudas siekiant šios kompetencijos. Transporto sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad šalies profesionalių vairuotojų mokymas apkrautas ir kitais pertekliniais reikalavimais.
„Jeigu turėsime gerokai ilgesnės trukmės programas – į jas norinčių mokytis nebus. Labai tikėtina, jog Lietuvos vairuotojai vyks įgyti kvalifikacijos į kaimynines valstybes, kur reikalavimai 95 kodo mokymui yra kur kas paprastesni, netaikomas kalbos barjeras“, - sako J. Kuliešienė.
95 kodo kompetencija pagal turinį ir taikomumą yra susijusi išskirtinai su Susisiekimo ministerijos, atsakingos už visą Lietuvos transporto sektorių, kuruojamomis sritimis. Būtent Susisiekimo ministerija yra atsakinga tiek už minimos direktyvos perkėlimą į nacionalinius teisės aktus, tiek už visų kitų vairuotojų kompetencijų suteikimą. ES šalių praktikoje šis mokymas taipogi yra transporto ministerijų ar agentūrų reguliavimo sritis.
Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymas ir jų kompetencijos kėlimas priskirtas neformaliajam mokymui. Kai kuriose ES šalyse net nėra pirminio mokymo, o kompetencijų įgijimas vyksta egzamino būdu.
Dauguma privačių Lietuvos vairuotojų mokymo įstaigų ir transporto sektoriaus verslo atstovų vieningai pasisako, kad profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimas ir kėlimas būtų modernizuotas, priskiriant jį neformaliajam mokymui, o šios srities kontrolė būtų priskirta Susisiekimo ministerijai.
Pasak Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos vykdomosios direktorės Jurgitos Kuliešienės, šiuo metu galiojantis Profesinio mokymo įstatymas ir jo taikymo praktika neatitinka transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčių.
„Profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos suteikimą palikti išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai būtų ydinga praktika. Pertekliniais reikalavimais ir ribojimais apkrautas reguliavimas diskriminuoja atskiras mokymo įstaigas, o taip pat apsunkina tiek transporto sektoriaus įmonių, tiek į darbo rinką siekiančių patekti vairuotojų padėtį. Tokia situacija prieštarauja atnaujintai Europos parlamento ir tarybos direktyvai, kuria kaip tik ir buvo siekiama ištaisyti ankstesnės direktyvos trūkumus ir padaryti 95 kodo kompetencijos suteikimą lankstesnį ir prieinamesnį“, - sako J. Kuliešienė.
Jos teigimu, vienas iš tikslų – įtvirtinti profesionalių vairuotojų neformalaus mokymo praktiką bei teisinį reguliavimą, kuris atitiktų transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčius bei derėtų su Europos Sąjungos direktyvomis.
Kuliešienė atkreipia dėmesį, kad Susisiekimo ministerijos parengtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto nuostatos dėl 95 kodo mokymo, kurios beveik du metus buvo derintos su vežėjų asociacijomis ir kitais socialiniais partneriais, neturi palaikymo Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
„Praėjusią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje svarstytas įstatymo projektas. Išklausę kai kurių komiteto narių nuomones, nuogąstaujame, kad komitetas linkęs laikytis pozicijos, jog 95 kodo mokymas turėtų likti išimtinai formaliuoju profesiniu mokymu. Pagrindinis to motyvas – siekis apginti valstybinių sektorinių profesinio mokymo centrų interesus, tuo pačiu iš mokymo proceso galimai eliminuojant privačius mokymo teikėjus“, - sako J. Kuliešienė.
Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija kartu su vežėjų asociacijomis, reaguodamos į situaciją, bendru raštu kreipėsi į atsakingus Seimo komitetus, o taip pat Vyriausybę ragindamos paremti Susisiekimo ministerijos paruoštą teisės akto projektą.
Raštą pasirašė Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija ir didžiausios vežėjų asociacijos – „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga.
Nors Europos parlamento ir tarybos direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, tačiau Lietuvoje jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai, už kurią atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Nuo šių metų gegužės 23 dienos baigia galioti esama tvarka, pagal kurią organizuojami 95 kodo mokymai ir jų kompetencijos kėlimas profesionaliems vairuotojams. „Jeigu įstatymas nebus priimtas turėsime dvi problemas – pirma, dėl ES direktyvos nevykdymo Lietuva atsidurs pažeidėjų tarpe. Antra – po gegužės 23 dienos lieka neaišku, kaip teks organizuoti 95 kodo profesionalių vairuotojų mokymus, ir kaip vyks jų įdarbinimas“, - sako J. Kuliešienė.
Remiantis direktyva, 95 kodo pirminio mokymo trukmė profesionaliems vairuotojams siekia 150 valandų. Kai vairuotojai atnaujina kvalifikaciją periodiškai kas penkerius metus – mokymas trunka 35 valandas. Tuo tarpu naujoji Profesinio mokymo redakcija profesinio mokymo trukmę smarkiai padidina – tai išaugina tiek darbdavių, tiek potencialių darbuotojų sąnaudas siekiant šios kompetencijos. Transporto sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad šalies profesionalių vairuotojų mokymas apkrautas ir kitais pertekliniais reikalavimais.
„Jeigu turėsime gerokai ilgesnės trukmės programas – į jas norinčių mokytis nebus. Labai tikėtina, jog Lietuvos vairuotojai vyks įgyti kvalifikacijos į kaimynines valstybes, kur reikalavimai 95 kodo mokymui yra kur kas paprastesni, netaikomas kalbos barjeras“, - sako J. Kuliešienė.
95 kodo kompetencija pagal turinį ir taikomumą yra susijusi išskirtinai su Susisiekimo ministerijos, atsakingos už visą Lietuvos transporto sektorių, kuruojamomis sritimis. Būtent Susisiekimo ministerija yra atsakinga tiek už minimos direktyvos perkėlimą į nacionalinius teisės aktus, tiek už visų kitų vairuotojų kompetencijų suteikimą. ES šalių praktikoje šis mokymas taipogi yra transporto ministerijų ar agentūrų reguliavimo sritis.
Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymas ir jų kompetencijos kėlimas priskirtas neformaliajam mokymui. Kai kuriose ES šalyse net nėra pirminio mokymo, o kompetencijų įgijimas vyksta egzamino būdu.
