Automobilių sporto, ypač „Formulės 1“, gerbėjams, Alberto Ascari vardas bus girdėtas. 1918 metais gimęs vyras buvo vienas iš nedaugelio Italų, sugebėjusių laimėti „Formulės 1“ čempionatą.
Alberto Ascari buvo žymaus „Formulės 1“ piloto sūnus. Jo tėvas, Antonio Ascari, buvo vienas iš tų žmonių, kurie negalėjo gyventi be adrenalino ir automobilių sporto. Alberto tėvas savo lenktynininko karjerą pradėjo 1919 metais naudodamas gausiai modifikuotą „Fiat“ markės automobilį. Nors pirmosios pergalės reikėjo laukti pakankamai ilgai. Pirmąją pergalę Alberto tėvas iškovojo tik 1923 metais. Paragavęs pergalės skonio, Antonio Ascari po metų toje pačioje trasoje laimėjo dar kartą ir 1924 metais iš viso įsirašė tris pergales.
Tačiau sėkmė nuo talentingo piloto nusisuko 1925 metų Prancūzijos didžiojo prizo metu. 36 metų Antonio Ascari pilotuodamas „Alfa Romeo P2“ nesuvaldė bolido, iškrito iš jo ir dėl gausybės sužeidimų mirė įvykio vietoje.
1925 metais, garsaus lenktynininko sūnui buvo vos septyneri metai. Tačiau jis jau tada žinojo, jog seks savo tėvo pėdomis ir bandys tapti lenktynininku.
Debiutas
Pasibaigus antram pasauliniam karui, Alberto debiutavo „Formulės 1“ čempionate už „Maserati“ bolido vairo. Debiutiniame savo sezone, Ascari sugebėjo išplėšti dvi pirmąsias vietas Italijos ir Monako GP. Pasibaigus pirmam Ascari sezonui, jis vairuotojų įskaitoje džiaugėsi penkta vieta.
1951 metų sezonas Albertui buvo dar sėkmingesnis. Jis sugebėjo iškovoti dvi pergales ir du kartus užimti antrą vietą. Antrąjį savo sezoną jis baigė turėdamas 25 taškus asmeninėje įskaitoje. Enzo Ferrari matydamas piloto progresą, pasiūlė jam sudalyvauti „Indianapolis 500“ lenktynėse į kurias atvyksta greičiausi pilotai iš viso pasaulio. 1952 metais surengtas etapas pasižymėjo tuo, jog varžybose jis buvo vienintelis Europietis. Deja, bet Albertui šios varžybos pasibaigė po 40 ratų.
Nors „Indianapolis 500“ varžybose nepasisekė, tačiau Alberto Ascari buvo nepavejamas kituose „Formulės 1“ etapuose. Jis sugebėjo laimėti šešis etapus ir visuose sugebėjo pagerinti rato įveikimo laiką. 1952 metų sezone jis surinko maksimalų taškų skaičių ir laimėjo „Formulės 1“ čempionatą.
1953 ir 1954 metų sezonui Albertui buvo pakankamai įdomūs, nesėkmingi ir nepastovūs. Nors 1953 metų sezoną jis pradėjo rezultatyviai, tačiau įsibėgėjus čempionatui Albertui vis sunkiau sekėsi konkuruoti su kitais. Alberto Ascari savo situaciją pagerino čempionato pabaigoje, kai sugebėjo laimėti du paskutinius sezono etapus. Vis dėlto Enzo Ferrari nebuvo patenkintas piloto rezultatais ir pasiūlė jam nelabai patrauklų kontraktą. Alberto Ascari pagal naująjį kontraktą būtų gavęs maždaug dvigubai mažiau pinigų negu uždirbdavo iki šiol ir „Ferrari“ būtų galėjusi jį atleisti kada tik panorėjusi. Kad ir sezono viduryje.
Albertui šis pasiūlymas iš didžiojo Enzo Ferrari nepatiko ir jis 1954 metų sezonui sumainė žiedus su „Maserati“ ir „Lancia“. Kartu su nauja ekipa Albertui sekėsi sunkiai. Jis nesugebėjo laimėti ne vienų lenktynių išskyrus „Mile Miglia“.
Mirtis
1955 metų sezonas jam prasidėjo taip pat. Du kartus jis iškrito iš lenktynių dėl techninių gedimų, o Monako GP metu jis pakliuvo į avariją. Nesuvaldęs automobilio ir praleidęs posūkį, jis trenkėsi į atitvarus. Gydytojai lenktynininkui sakė truputėlį palaukti kol organizmas atsistatys, tačiau praėjus vos keturioms dienoms po avarijos Monake, Albertas atvyko į „Ferrari 750 Monza“ bandymus. Išbandyti bolidą jį pakvietė senas draugas - Eugenio Castellotti. Jie kadaise kartu dalyvavo „Supercortemaggiore“ lenktynėse, kurių ilgis siekė net 1000 kilometrų. Nors gydytojai jam uždraudė sėstis už lenktyninio automobilio vairo, tačiau smalsumo vedinas Alberto nusprendė išbandyti naująjį „Ferrari 750 Monza“.Vilkėdamas paprastus marškinėlius, šortus ir šalmą, Alberto sėdo naująjį bolidą ir išlėkė į trasą. Artėdamas prie paskutinio trasos posūkio, automobilis taiga pradėjo slysti, apsivertė kelis kartus ir perplyšo pusiau. Albertas patyrė beprotiškai daugybę sunkių sužeidimų, jog jo širdis nustojo plakti vos po kelių minučių.
Vis dėlto šio lenktynininko mirtis iki šiol gaubia paslaptis. Daugelis šio piloto fanų ir draugų teigia, jog Alberto ir Antonio Ascari mirtys yra susijusios. Alberto Ascari mirė kovo 26 dieną, 1955 metais būdamas 36. Jo tėvas, Antonio Ascari žuvo taip pat būdamas 36 metų, liepos 26 dieną, 1925 metais. Alberto už savo tėvą buvo vos keturiomis dienomis vyresnis. Abudu pilotai iškovojo 13 pergalių ir pilotavo bolidus, kurie buvo pažymėti 26 numeriu. Sutapimas?
Automobilių sporto, ypač „Formulės 1“, gerbėjams, Alberto Ascari vardas bus girdėtas. 1918 metais gimęs vyras buvo vienas iš nedaugelio Italų, sugebėjusių laimėti „Formulės 1“ čempionatą.
Alberto Ascari buvo žymaus „Formulės 1“ piloto sūnus. Jo tėvas, Antonio Ascari, buvo vienas iš tų žmonių, kurie negalėjo gyventi be adrenalino ir automobilių sporto. Alberto tėvas savo lenktynininko karjerą pradėjo 1919 metais naudodamas gausiai modifikuotą „Fiat“ markės automobilį. Nors pirmosios pergalės reikėjo laukti pakankamai ilgai. Pirmąją pergalę Alberto tėvas iškovojo tik 1923 metais. Paragavęs pergalės skonio, Antonio Ascari po metų toje pačioje trasoje laimėjo dar kartą ir 1924 metais iš viso įsirašė tris pergales.
Tačiau sėkmė nuo talentingo piloto nusisuko 1925 metų Prancūzijos didžiojo prizo metu. 36 metų Antonio Ascari pilotuodamas „Alfa Romeo P2“ nesuvaldė bolido, iškrito iš jo ir dėl gausybės sužeidimų mirė įvykio vietoje.
1925 metais, garsaus lenktynininko sūnui buvo vos septyneri metai. Tačiau jis jau tada žinojo, jog seks savo tėvo pėdomis ir bandys tapti lenktynininku.
Debiutas
Pasibaigus antram pasauliniam karui, Alberto debiutavo „Formulės 1“ čempionate už „Maserati“ bolido vairo. Debiutiniame savo sezone, Ascari sugebėjo išplėšti dvi pirmąsias vietas Italijos ir Monako GP. Pasibaigus pirmam Ascari sezonui, jis vairuotojų įskaitoje džiaugėsi penkta vieta.
1951 metų sezonas Albertui buvo dar sėkmingesnis. Jis sugebėjo iškovoti dvi pergales ir du kartus užimti antrą vietą. Antrąjį savo sezoną jis baigė turėdamas 25 taškus asmeninėje įskaitoje. Enzo Ferrari matydamas piloto progresą, pasiūlė jam sudalyvauti „Indianapolis 500“ lenktynėse į kurias atvyksta greičiausi pilotai iš viso pasaulio. 1952 metais surengtas etapas pasižymėjo tuo, jog varžybose jis buvo vienintelis Europietis. Deja, bet Albertui šios varžybos pasibaigė po 40 ratų.
Nors „Indianapolis 500“ varžybose nepasisekė, tačiau Alberto Ascari buvo nepavejamas kituose „Formulės 1“ etapuose. Jis sugebėjo laimėti šešis etapus ir visuose sugebėjo pagerinti rato įveikimo laiką. 1952 metų sezone jis surinko maksimalų taškų skaičių ir laimėjo „Formulės 1“ čempionatą.
1953 ir 1954 metų sezonui Albertui buvo pakankamai įdomūs, nesėkmingi ir nepastovūs. Nors 1953 metų sezoną jis pradėjo rezultatyviai, tačiau įsibėgėjus čempionatui Albertui vis sunkiau sekėsi konkuruoti su kitais. Alberto Ascari savo situaciją pagerino čempionato pabaigoje, kai sugebėjo laimėti du paskutinius sezono etapus. Vis dėlto Enzo Ferrari nebuvo patenkintas piloto rezultatais ir pasiūlė jam nelabai patrauklų kontraktą. Alberto Ascari pagal naująjį kontraktą būtų gavęs maždaug dvigubai mažiau pinigų negu uždirbdavo iki šiol ir „Ferrari“ būtų galėjusi jį atleisti kada tik panorėjusi. Kad ir sezono viduryje.
Albertui šis pasiūlymas iš didžiojo Enzo Ferrari nepatiko ir jis 1954 metų sezonui sumainė žiedus su „Maserati“ ir „Lancia“. Kartu su nauja ekipa Albertui sekėsi sunkiai. Jis nesugebėjo laimėti ne vienų lenktynių išskyrus „Mile Miglia“.
Mirtis
1955 metų sezonas jam prasidėjo taip pat. Du kartus jis iškrito iš lenktynių dėl techninių gedimų, o Monako GP metu jis pakliuvo į avariją. Nesuvaldęs automobilio ir praleidęs posūkį, jis trenkėsi į atitvarus. Gydytojai lenktynininkui sakė truputėlį palaukti kol organizmas atsistatys, tačiau praėjus vos keturioms dienoms po avarijos Monake, Albertas atvyko į „Ferrari 750 Monza“ bandymus. Išbandyti bolidą jį pakvietė senas draugas - Eugenio Castellotti. Jie kadaise kartu dalyvavo „Supercortemaggiore“ lenktynėse, kurių ilgis siekė net 1000 kilometrų. Nors gydytojai jam uždraudė sėstis už lenktyninio automobilio vairo, tačiau smalsumo vedinas Alberto nusprendė išbandyti naująjį „Ferrari 750 Monza“.Vilkėdamas paprastus marškinėlius, šortus ir šalmą, Alberto sėdo naująjį bolidą ir išlėkė į trasą. Artėdamas prie paskutinio trasos posūkio, automobilis taiga pradėjo slysti, apsivertė kelis kartus ir perplyšo pusiau. Albertas patyrė beprotiškai daugybę sunkių sužeidimų, jog jo širdis nustojo plakti vos po kelių minučių.
Vis dėlto šio lenktynininko mirtis iki šiol gaubia paslaptis. Daugelis šio piloto fanų ir draugų teigia, jog Alberto ir Antonio Ascari mirtys yra susijusios. Alberto Ascari mirė kovo 26 dieną, 1955 metais būdamas 36. Jo tėvas, Antonio Ascari žuvo taip pat būdamas 36 metų, liepos 26 dieną, 1925 metais. Alberto už savo tėvą buvo vos keturiomis dienomis vyresnis. Abudu pilotai iškovojo 13 pergalių ir pilotavo bolidus, kurie buvo pažymėti 26 numeriu. Sutapimas?
