Jam pritarė ir V. Žala: „Kuo toliau, tuo labiau džiaugiamės automobiliu. Pakaba labai gerai sukonstruota, ten, kur kelias prastas ar duobės, mes „susirinkdavome“ labai svarbias sekundes ir kildavome aukštyn. O ten, kur reikia maksimalaus greičio, kai ką pralošdavome, nes mūsų automobilio maksimalus greitis yra apribotas. Galiu pasakyti, kad ten, kur būna pačios sunkiausios sąlygos, „bitutė“ elgėsi fantastiškai, o variklio galingumas yra toks, koks yra. Tačiau jei turbina nebekels problemų, tai tikrai dar bus etapų, kai parodysime, ką sugebame. Aišku, apie labai gerą rezultatą jau nebegalima kalbėti, tos dėl kurio siurblio gedimo prarastos valandos mus nustūmė į rikiuotės galą, tačiau norisi pamatyti realų automobilio potencialą. O net ir tokioje solidžių ir galingų varžovų kompanijoje mes pretenduojame į 40-uką. Ir tikimės, kad tokių sėkmingų etapų antroje lenktynių pusėje tikrai bus“.
Ekologišką „Neste“ gaminamą NEXBTL antros kartos biodyzeliną naudojanti komanda alternatyvios energijos įskaitoje užima trečią vietą. Greičiau už lietuvius važiuoja tik dvi „Toyota“ gamyklos remiamos komandos, kurios irgi pasirinko biodyzeliną: „Aišku, skaičiuoti kažką dar anksti, tačiau pusiaukelėje mes matome, kad mūsų automobilio variklio apetitas – maždaug 23 litrai 100 kilometrų. Iš pradžių skaičiavome, kad reikėtų maždaug 35 litrų, tad dabartinis ekonomiškumas - kažkas nerealaus. Esame patenkinti degalais, jokių problemų neiškyla, variklis veikia „kaip bitutė“. Manau, kad finišo galėsime visiems skeptikams pasakyti, kad ekologiški degalai puikiausiai tinka rimties sportiniams išbandymams. Mus lenkia dvi „Toyota“ gamyklinės komandos: jų vairuotojai – profesionalai, važiuoja Dakare jau ne pirmą kartą, tačiau mes juos ne sykį buvome aplenkę“, - konstatuoja S. Jurgelėnas.
Tokių lenktynių naujokas, 2015 m. Lietuvos ralio vicečempionas V. Žala, pripažįsta, kad realūs iššūkiai Dakare ir tai, kas matoma TV ekranuose, skiriasi kaip diena ir naktis: „Galiu pasakyti, kad pirmoji Dakaro pusė man tikrai buvo kitokia, nei įsivaizdavau. Kai žiūri televizijos transliacijas, atrodo, kad šiose lenktynėse važiuoji plynuma, aplinkui daug tuščios erdvės: tik važiuoji ir važiuoji, galingo automobilio tereikia. Pirmoje lenktynių pusėje labai pravertė klasikinio ralio įgūdžiai. Jei atvirai, galvojau, kad darbo vairuotojui bus mažiau. Saulius navigavo beveik be klaidų, visą informaciją pateikia laiku, man telieka dirbti savo darbą. Galiu pasakyti, kad pirmoji Dakaro pusė kartais primindavo Suomijos B grupės ralį – pavojingi keliai, kuriuose tenka važiuoti ir be stenogramos, intuicijos reikia, patirties, nes pavojų ir vietos klaidai - pakankamai. Poilsio dienos jau labai laukėme: atsigausime, nes pirmi etapai pareikalavo daug daugiau jėgų nei aš įsivaizdavau. Stebintiems Dakarą Lietuvoje pasakysiu, kad čia iš tiesų reikia tiek pastangų, būtina motyvuoti save, kai organizmas pavargęs, kai miego trūksta: visa tai iš tavęs padaro kitą žmogų. Bet mes su Saulium puikiai sutariame ir kartais net atrodo, kad išgirdus jo informaciją pedalas pats pasispaudžia, o vairas pats pasisuka“.
„Seat Leon Dakar“ visureigį sukonstravęs Darius Biesevičius per poilsio dieną bandė išspręsti pagrindinę problemą – mechanikai pabandė perprogramuoti kompiuterį ir „apgauti“ turbiną, kad ji nekeltų rūpesčių lenktynininkais. Sulaukęs sportininkų komplimentų dėl pakabos, D. Biesevičius pripažino, kad techninė visureigio būklė – gera ir antrąją lenktynių pusę Lietuvoje pagamintas automobilis turėtų atlaikyti be rūpesčių. „Jei variklis ir turbina veiks be problemų, smėlio išbandymus automobilis tikrai atlaikys“, - sakė D. Biesevičius, pajuokavęs, kad „Agrorodeo“ komanda važiuoja turbūt ekonomiškiausiu Dakaro automobiliu.
Aštuntąjį Dakaro etapą V. Žalos ir S. Jurgelėno komanda, dabar užimanti 79-ąją vietą bendroje įskaitoje, pradės 15 val. 45 min. Lietuvos laiku.
