Pasak buvusio lenktynininko, kvalifikuotų specialistų trūkumas trukdo ne tik gerų rezultatų siekimui, bet ir visam automobilių sporto vystymuisi ir augimui.
„Kol kas Lietuvoje autosportas tik bunda. Keletas sportininkų, kurie važiuoja užsienyje, pradėjo matyti, kaip reikia ruošti automobilius, ką reikia daryti. Norėdami greitesnio komandos augimo, mes patys samdydavome labai brangius užsienio specialistus, baigusius tokio tipo studijas ir turinčius specifines žinias, kurias, dirbdami mūsų komandoje suteikė ir mums.
Lietuvoje yra labai daug mėgėjiško sporto, kur žmogus pats garaže krapštosi, darosi, o po to išvažiuoja į trasą. Žinoma, kažkas sugenda ir jis turi grįžti, ir pats vėl mėginti viską remontuoti, ieškoti sprendimo. Dažniausiai tai draugų, nedidelės bendraminčių komandos. Tačiau net jei ir tokia maža komanda turėtų bent vieną specifines žinias turintį inžinierių – jų paieškos truktų daug trumpiau, o rezultatai ateitų greičiau, nes darbo metodai būtų paremti pasaulinėmis tendencijomis ir standartais“, - sako jis.
Dirbs su komanda varžybose
A. Gelžinio teigimu, įgytas teorines žinias apie autosportą ir automobilių ruošimą, papildys praktika „Juta racing“ garažuose, o varžybų metu įgytus įgūdžius studentai pritaikys ir aptarnaudami sportininkų automobilius.
„Norime, kad studentai įgautų maksimalią patirtį. „Juta racing“ garažuose turime labai daug įvairių automobilių – nuo kartingų iki „BMW“ ar „Porsche“, todėl neabejoju, kad jauniems specialistams bus tikrai įdomu padirbėti prie šių išskirtinių modelių. Taip pat bus proga išmėginti ir skirtingas disciplinas, nes vieni mūsų sportininkai važiuoja žiedinėse lenktynėse, kiti – ralyje, todėl atitinkamai reikia ruošti ir automobilius. Geriausius pasiimsime ir į varžybas. Autosporte nėra vietos ilgam galvojimui ir klaidoms, todėl kiekvienas komandos narys turi pareigas ir atsakomybes – vienas rūpinasi ratais, kitas važiuokle, trečias variklio priežiūra ir t.t. Tokias pareigas gaus ir studentai“, - pasakoja A. Gelžinis.
„Juta racing“ komandos vadovo teigimu, kiek būsimi inžinieriai pasieks – priklauso tik nuo jų noro ir užsispyrimo.
„Autosporte inžinieriui svarbiausia didelis noras ir aistra. Inžinierius negali skaičiuoti darbo valandų ar pasiduoti, kai kažkas nepasisekė, ar kai reikės viską perdaryti, o tokių akimirkų tikrai bus. Reikės ir daryti viską iš naujo ir prisiimti atsakomybę bei daryti sudėtingus sprendimus. Tai yra darbo dalis. Taip pat svarbu ir domėtis, norėti tobulėti ir būti autosporto dalimi. Norint užsitarnauti žinomumą ir galimybę gauti didelius pinigus, reikės daug bemiegių naktų ir sunkaus darbo.
Visgi, tie, kurie nori, pasiekia daug. Yra labai stiprių lietuvių, kurie dirba F1 komandoje, kitas – Belgijoje aptarnauja Volkswagen WRC automobilį, dar vienas dirba iš Lietuvos, tačiau padeda užsienio sportininkams. Tikimės, kad po šių studijų, tokių aukštos kvalifikacijos inžinierių bus dar daugiau“, - sako A. Gelžinis.
Kauno technikos kolegijos studijų programoje „Automobilių techninis eksploatavimas“ kartu su A. Gelžiniu paskaitas ves ir daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Vytautas Švedas, Ignas ir Jonas Gelžiniai bei kiti „Juta racing“ komandos nariai.
