GORDINI
„Renault“ ir „Gordini“ daugelį metų sugebėjo puikiai papildyti vienas kitą. Iš pradžių „Gordini“ atlikdavo įvairių „Renault“ modelių modifikacijas, padėdavo „Renault“ automobiliams dominuoti automobilių sporto arenoje, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojom 2009 metais, kai „Renault“ nusprendė itin reikšmingą vardą panaudoti ant nereikšmingų modelių.
„Gordini“ vardas neturėjo nieko bendro su sportiškumu, unikalumu ar automobilių sportu. Tai tebuvo tik dar viena sportiškų „Renault“ modelių versija, kuri buvo absoliučiai identiška standartinei „Renault Sport“ versijai. Iki šiol nesuprantame kam buvo skirtas „Gordini“ atgimimas.
BMW X5 M ir BMW X6 M
Mes puikiai suprantame, jog visureigiškos išvaizdos automobiliai yra patogūs, komfortiški ir leidžiantis jaustis, lyg būtum karalius, bet ar nemanote, jog sportiškos „X5 M“ ir „X6 M“ versijos yra tiesiog absurdiškos?
Greitos tiesiojoje jie kelia susižavėjimą, bet ar galėtumėte išvardinti kitus privalumus? Pranašumus prieš analogišką „BMW M5“ sedaną? Praktiškumas? Galbūt. Važiavimo savybės? Tikrai ne. Stabilumas? Tikrai ne.
SPORTIŠKAS DYZELIS
Dar vienas automobilių industrijos parazitas, kurį propagavo ne vienas, bet keli gamintojai. Leiskite tiesiog priminti „BMW M550d“, „Renault Megane RS dCi“, „Škoda Octavia RS TDI“ ar „Ford Focus ST TDCi“.
Dyzeliniais varikliais aprūpinti automobiliai, kurie, neva, bando tapti benzinu varomų analogų alternatyvomis. Tikslas – kilnus, bet ar reikalingas? Dyzeliniai varikliai puikiai savo užduotį atlieka, kai reikia važiuoti greitai tiesiojoje ir taupyti degalus. Kas nori sportiško dyzelio? Ačiū – ne.
BUICK
Kas galėjo pagalvoti, jog kadaise ištaigingus ir unikalaus dizaino automobilius kūrusi bendrovė bus priversta tapti tik dar viena „General Motors“ divizija. Vis dėlto, pažvelgus į „General Motors“ koncerno istoriją, tuo stebėtis nereikėtų.
Kiekviena „General Motors“ valdoma markė tiesiog neišnaudoja savo potencialo. „Chevrolet“, „Cadillac“ ir netgi „Buick“ galėtų būti puikia alternatyva japoniškiems arba europietiškiems analogams, tačiau „General Motors“ manė kitaip.
Vietoje to, kad „Opel“ sugrąžintų į Jungtinių Valstijų rinką, amerikiečiai nusprendė, jog Europoje suprojektuoti automobiliai anapus Atlanto privalo būti parduodami po „Buick“ ženkliuku. „Opel Cascada“ tapo „Buick Cascada“, „OpelMokka“ tapo „Buick Encore“, o „Opel Insignia“ tapo „Buick Regal“.
DATSUN
„Datsun“ vardas automobilių entuziastų bendruomenėje turi ypatingai didžiulę reikšmę. Juk „Datsun 240Z“ iki šiol laikomas vienu geriausiu to laikmečio sportišku automobiliu, tad tik galite pagalvoti kokį pasišlykštėjimą turėjo sukelti „Nissan“ sprendimas atgaivinti „Datsun“ markę ir po jos sparnu gaminti pasibjaurėtinus, biudžetinės klasės automobilius. Štai tokius, kurie buvo sukurti „Lada Granta“ pagrindu. Tai bent transformacija.
SEAT TOLEDO
Kompaktiškas ir pakankamai dailus sedanas prieš 20 metų tapo puikiu „Seat Leon“ hečbeko kompanionu, kurį bendro naudojimo keliuose galima išvysti net ir dabar. O ir nevertėtų pamiršti, jog antroji „Toledo“ karta pasiūlė unikalią „VR5“ versiją, kuri pasižymėjo netradicinės konfigūracijos varikliu.
Tuo tarpu vėliau pasirodžiusios „Toledo“ modelio kartos virto kažkokiu nesusipratimu. Sedanas pavirto į vienatūrį, o vėliau vėl atvirto į sedaną. Tik šį kartą – biudžetinės klasės sedanu, kuriam, panašu, buvo liepta suvilioti „Dacia Sandero“ pirkėjus.
Kaip ir galėjote tikėtis, šios užduoties jam įvykdyti nepavyko.
ŠKODA RAPID
Kaip ir „Seat Toledo“, taip ir „Škoda Rapid“ turi pakankamai didžiulę istorinę vertę. Originalus „Škoda Rapid“ modelis buvo pirmą kartą pristatytas 1935 metais ir serijinėje gamyboje išbuvo iki pat 1947 metų.
Pasukime laiką į 2012-uosius ir ten išvysime absoliučią priešingybę. „Škoda Rapid“ buvo „Seat Toledo“ brolis dvynys. Biudžetinės klasės klasės sedanas (arba hečbekas), kuris buvo kuriamas atsižvelgiant į Rusijos ar Kinijos vairuotojų poreikius. Nors automobilis buvo parduodamas ir Europoje, tačiau jis nebuvo toks populiarus kaip „Škoda“ galėjo tikėtis.