Portalas tv3.lt gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, skirtą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriame VSD pabrėžia, kad „MG Baltic veikla“ gali destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą.
Į savo veiklą įvėlė ir politikus, ir pareigūnus
Kaip rašo VSD, „MG Baltic“ vadovai Darius Mockus ir Raimondas Kurlianskis, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ilgalaikę veikos vystymo strategiją, kuria siekė paveikti valdžios institucijas, teismus, sukurti ir palaikyti ryšius valdžios institucijose bei gauti iš jų informacijos.
Savo strategijai įgyvendinti „MG Baltic“ pasitelkė politikus, valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kurie įtraukti įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, šantažuojant, paperkant, manipuliuojant informacija.
Į „MG Baltic“ interesų lauką pateko Aplinkos, Finansų, Kultūros, Svaikatos apsaugos, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijos. Taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba ir LRT komisija.
„MG Baltic“ veikla yra pavojinga dėl artimų santykių su valdžios institucijų atstovais bei bandymų daryti įtaką jų priimamiems sprendimams. Šie santykiai yra pagrįsti baime ir/ar abipuse nauda“, - išrašė pažymi VSD.
Koncernas siekė sau palankių teisės aktų bei užsakymų valstybės įgyvendinamuose projektuose.
Savo tyrimų metu gautą informaciją VSD 2006-2017 m. nuolat perduodavo Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
T. Dapkui skyrė tarpininko rolę
Kaip rašoma išraše, 2005 m. „MG Baltic“ siekė didinti savo įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje, o per ją plėtoti savo statybų ir nekilnojamojo turto verslą, todėl po metų įkūrė savo partiją, nors išraše ši informacija slepiama, manoma, kad tai Liberalų sąjūdis.
VSD pažymi, kad „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo grupe, nes 2006 m. įsteigė savo pilnai kontroliuojamą partiją, todėl turėjo išskirtinę įtaką politiniuose sluoksniuose. Be to įmonė kontroliavo žiniasklaidos priemonę – televiziją LNK.
„Siekdami įgyvendinti savo neteisėtus interesus „MG Baltic“ vadovai pasitelkė tarpininkus, kurie palaikė ryšius su politikais bei pareigūnais“, - rašoma VSD ataskaitoje.
Kaip pagridninius koncerne veikiančius asmenis VSD nurodo Darių Mockų, Raimondą Kurlianskį, Romaną Raulynaitį ir Tomą Dapkų (šis veikė nuo 2008 metų).
VSD išrašė rašoma, jog pagrindinis politinio projekto kūrėjas buvo R. Kurslianskis, o jo aktyvus pagalbininkas (tarpininkas) buvo T. Dapkus.
Vienas partijos narių nuolat susitikdavo su koncerno viceprezidentu R. Kurlianskiu ir jam teikdavo vidinę informacija apie partijoje vykusius procesus. Įsteigus partiją „MG Baltic“ atstovai derino kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje.
Koncernui dirbo teisėjai ir prokurorai
VSD pažymoje apie „MG Baltic“ bandymą užvaldyti, konstatuojama, kad koncerno vadovus ypač domino teismai, prokuratūros ir kitos teisėsaugos institucijos.
VSD pažymoje teigiama, kad tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis su Tomu Dapkumi, kurį VSD įvardija kaip tarpininką, domėjosi paskyrimais teismuose, kontaktuoja su teismų vadovais, aptaria teisėjų kandidatūras.
O paveikiant teisėsaugos institucijas, be R. Kurlianskio ir T. Dapkaus, kaip pagrindiniai veikėjai įvardijami net LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė bei tuometinė naujienų portalo „Alfa“ vyriausioji redaktorė Gabrielė Vasiliauskaitė.
Siekė turėti savus teisėjus
„MG vadovai ir jų tarpininkas T. Dapkus itin aktyviai siekė užmegzti artimų pažinčių tinklą ne tik politikų ar įtakingų pareigūnų, bet ir aukšto rango teisėjų tarpe. Kai kuriais atvejais jiems tiesiog pavyko užmegzti pažintis, kitais – palaikyti nuolatinius abipusiai naudingus ryšius“, - rašoma VSD pažymoje.
Kaip pavyzdį VSD pateikia 2008-ųjų galimus pokyčius Kauno apygardos teisme, kai buvo svarstoma surinkti neigiamos informacijos apie kandidatus į teismo pirmininkus.
Naudodamasis pažintimis politikų tarpe, T. Dapkus siekė paveikti atstovus Seime kai buvo svarstomas teismo pirmininko paskyrimas.
Prokurorai dirbo „MG Baltic“ koncernui
Pasak VSD, MG atstovai nuolat rinko informaciją apie pokyčius teisėsaugos institucijose, pirmiausia Generalinėje prokuratūroje. Koncerno atstovai nuolat organizavo susitikimus su prokuratūros atstovais, palaikė kontaktus su Vilniaus ir Kauno apygardų prokurorais.
Daugiausia koncerno interesams pasitarnavę teisėsaugos atstovai vėliau buvo įdarbinti koncerne.
Be to, MG vadovai rinko, o prokurorai jiems teikė slaptą informaciją. Tarpininku įvardijamas T. Dapkus palaikė artimus ryšius su Generalinės prokuratūros prokurorais, kurie informuodavo apie situaciją prokuratūroje, padėdavo rengti informacines atakas apie neįtinkančius prokurorus.
Koncerno atstovai palaikė kontaktus ir su Kauno apygardos prokurorais, nes tuo metu buvo atliekamas tyrimas pagal A. Gureckio pareiškimą dėl lėšų grobstymo iš bendrovės „Mitnija“.
„Bendraujant su teisėsaugos atstovais, buvo taikomas tradicinis MG atstovų veikimo būdas – publikuoti ar nepublikuoti (priklausomai nuo situacijos ir santykių su atitinkamu pareigūnu) straipsnį, kuris galėtų pakenkti tolesnei pareigūno karjerai“, - teigiama VSD pažymoje.
2009 m. koncerno atstovai siekė, kad iš pareigų būtų atleisti jiems netinkantys institucijų vadovai.
Per 290 mln. iš „Lietuvos geležinkelių“
VSD pažymi, kad „MG Baltic“ turėjo įtakos daugumoje šalies ministerijų, kur siekė sau naudos per viešinimo paslaugas, projektus ministerijoms pavaldžiuose sektoriuose, statybų projektuose ir kt.
Viena tokių ministerijų – Susisiekimo ministerija. 2008 m. gruodį „MG Baltic“ atstovai ėmėsi kurti schemą, kaip laimėti susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“. Labiausiai „MG Baltic“ domino „Lietuvos geležinkelių“ organizuojami didelės vertės darbų pirkimo konkursai.
„MG Baltic“ atstovai darė spaudimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei dėl blogos įmonės veiklos, o tada organizuodavo susitikimus, kur aptardavo dalyvavimo konkursuose detales. Čia figūruoja R. Kurlianskio pavardė. Pagrindinė koncerno partnerė šiuose konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“.
Abi šios įmonės kartu su partnerėmis 2009-2013 m. laimės „Lietuvos geležinkelių“ organizuotų konkursų už maždaug 1 mlrd. litų (apie 290 mln. eurų). Neoficialių susitarimų eigą kontroliavo pats D. Mockus.
Vėliau „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ „Lietuvos geležinkelių“ konkursus laimėjo tik 2013 m., bet didelė jų apimtis leido įmonėms užsitikrinti veiklos pajamas iki 2016 m.
Kišosi į sveikatos bei švietimo sritis
Ne ką mažiau „MG Baltic“ domėjosi ir Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijomis dėl galimybės užsiimti stambių gydymo įstaigų ar mokslo slėnių statybomis. Koncerno dėmesį patraukė ir šalies universitetų reforma dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus.
Ypač „MG Baltic“ domino konkursas dėl Santariškių klinikų korpuso statybos, modernių technologijų slėnio „Santaka“ statybos (vertė apie 242 mln. litų, t.y. apie 70 mln. eurų).
VSD pažymi, kad „MG Baltic“ akylai kontroliavo, kokią informaciją apie sveikatos sritį rengia jos vadovaujama LNK televizija, o R. Kurlianskis perspėjo žinių vadovę „nedaryti velnio iš draugo“.
VSD skaičiuoja, kad 2009-2016 m. „Mitnija“ kartu su partnerėmis sveikatos ir mokslo įstaigos įvykdė projektų už maždaug 101 mln. litų (apie 29,5 mln. eurų).
Koncerno dėmesį patraukė ir švietimo reforma, prieš kurią 2009 m. studentai rengė mitingą. R. Kurlianskis gavo informaciją apie rektorių, kurie priešinosi reformai, atlyginimus, ši informacija turėjo pasirodyti per LNK. Medžiaga paviešinta po beveik mėnesio po mitingo, prieš Seime vykstant balsavimui dėl reformos.
Taikėsi į e-sveikatos projektą
Teisingumo ministerija „MG Baltic“ akį patraukė dėl galimybės įgyvendinti stambius valstybės finansuojamus projektus ministerijos kontroliuojamose institucijose ir įmonėse. Vienas patraukliausių – e-sveikatos projektas. VSD akcentuoja, kad dėl jo koncernas ir T. Dapkus siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“. Tačiau 2017 m. „Registrų centro“ pavaldumas perėjo Susisiekimo ministerijai, todėl IT projektus perėmė Vyriausybė.
„Savo planus IT sektoriuje T. Dapkus sieja su šiame versle aktyviai veikiančiu (paslėpta), kuris artimai bendrauja ne tik su T. Dapkumi, bet ir pastarojo „tarpininkavimo partneriu“, buvusiu SSRS KGB pareigūnu“, - rašo VSD.
Ūkio ministerija
„MG Baltic“ vadovai D. Mockus, R. Raulinaitis ir R. Vingelis buvo suinteresuoti turėti lojalių asmenų Ūkio ministerijoje, kuri administruoja Europos Sąjungos fondų finansinės paramos skyrimą.
„Neskaidrios „MG Baltic“ įtakos Ūkio ministerijos sprendimams veikimo schemą geriausia iliustruoja VšĮ „Vito Gerulaičio vardo teniso akademijos“ vardu vystytas „Daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo komplekso“ projektas“, - rašo VSD.
Projekto iniciatorę praktiškai kontroliavo „MG Baltic“ atstovai. 2006 m. projektas pripažintas nacionalinės svarbos projektu, pirminiame etape projektui suteikta 26 mln. eurų parama, o dar 6 mln. eurų skyrė Ūkio ministerija.
VSD pažymi, kad koncerno vadovų siekiai išnaudoti savo verslo interesams ministerijų vadovus ar aukšto rango pareigūnus daugiausiai susiję su „MG Baltic“ projektų statybų srityje įgyvendinimu. Dauguma koncerno „sėkmės istorijų“ įvyko tada, kai stambius projektus kuravo ministerijos, kurioms vadovavo (paslėpta) deleguoti ministrai.
VSD: „MG Baltic“ valdė VMI ir Konkurencijos tarybą
Koncerno „MG Baltic“ voratinklis buvo apraizgęs ir jį kontroliuojančias institucijas. VSD pažymoje rašoma, kad geriausius ryšius koncerno vadovai palaikė su Valstybine mokesčių inspekcija ir Konkurencijos taryba.
Pasak VSD, MG atstovai aktyviai bendravo ir bendradarbiavo su VMI vadovais. Kontaktas buvo užmegztas 2007 m., pasklidus gandams, kad VMI pradėjo domėtis koncernu bei žada imtis veiksmų jo atžvilgiu. Asmuo, tarpininkavęs koncernui, informavo Darių Mockų, kad VMI vadovai norėtų jam „prisiduoti“.
VMI vadovai „prisidavė“ D. Mockui
Jiems „prisidavus“, Raimondo Kurlianskio ir Tomo Dapkaus nurodymu buvo rengiamos neigiamos publikacijos apie VMI nepalankius asmenis ir institucijas ir stabdomos neparankios publikacijos. Be to, „MG Baltic“ koncernas siekė sau palankius VMI vadovus išsaugoti poste.
VSD kaip pavyzdį pateikia atvejį, kai žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie VMI direktoriaus motiną, R. Kurlianskis nurodė nepublikuoti jo alfa.lt portale, o bendraudamas su LNK generaline direktore Zita Sarakiene liepė nedaryti reportažo LNK žiniose. Z. Sarakienė šį koncerno viceprezidento nurodymą klusniai įvykdė.
Be to, pasinaudodami savo įgyta įtaka Mokesčių inspekcijai, MG vadovai siekė palankių sprendimų, susijusių su alkoholio produktų žymėjimu.
VSD pažymi, kad „MG Baltic“ vadovai stengėsi išsaugoti VMI vadovą. „2014m. koncerno atstovai ypač stengėsi formuoti teigiamą nuomonę apie VMI vadovo veiklą, siekdami, kad būtų pratęsta jo kadencija. Tuo pačiu buvo kritikuojama Generalinė prokuratūra“, - rašoma VSD pažymoje.
Konkurencijos taryba padėjo privatizuojant „Alitą“
Pasak VSD, 2008 m. MG siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje. VSD jį išsiaiškino, tačiau to neatskleidžia.
„Konkurencijos tarybos atstovas nuo 2011 m. nuolat bendravo su „MG Baltic“ akcininku Romanu Raulynaičiu, o „Alitos“ akcijų pardavimo metu bendravo su „MG Baltic“ advokate“, - teigiama VSD pažymoje.
Konkurencijos tarybos posėdyje, pasak VSD, „MG Baltic“ palankus žmogus ypač spaudė koncerno konkurentus „Boslita“ ir „Bennet“, kad to išsigando net „MG Baltic“ advokatė. Ji baiminosi, kad konkurentai įtars, jog „MG Baltic“ Konkurencijos tarybose turi „savą žmogų“.
Pasak VSD, koncernui palankus žmogus buvo „Alitos“ sandorio „krikšto tėvas“, labai greitai „stūmęs“ visą procesą.
LRT komisija – „MG Baltic“ rankose
VSD pažymoje teigiama, kad MG atstovai nuolat stiprino pozicijas LRT komisijoje ir taip koncerno valdoma LNK televizija įgijo konkurencinį pranašumą prieš kitas televizijas, kurį gauna iki dabar.
Pranašumą įgijo gaudami informaciją apie LNK konkurentų prašymus ar net duodavo nurodymus kada rengti posėdžius, kaip elgtis, kad susirinktų kvorumas ir panašiai.
Be to, pasak VSD pažymos naudą gavo ir LNK generalinė direktorė Z. Sarakienė. „Įdarbino Z. Sarakienei artimus asmenis“, - rašoma VSD pažymoje.
Siekiant įtakos kontroliuojančiose institucijose, pagrindiniais veikiančiais „MG Baltic“ atstovais VSD įvardija koncerno akcininkus Darių Mockų, Rolandą Vingilį, Romaną Raulynaitį, Raimondą Kurlianskį. Be to, LNK generalinę direktorę Zitą Sarakienę, Tomą Dapkų ir tuometinę portalo „Alfa“ vyr. redaktorę Gabrielę Vasiliauskaitę.
