Šiandieną prekyboje pasirodęs žurnalas „TOP 500” atskleidžia, kas gi tie Lietuvos turtingiausieji. Trisdešimtuke galima išvysti ne vieną pažįstamą pavardę.
Per metus didžiausius šuolius reitinge padarė „Avia Solutions Group“ valdytojas Gediminas Žiemelis (iš 95 į 16), kurio turto vertė išaugo 100 mln. eurų. Taip pat ir „Vakarų medienos grupės“ valdytojas Sigitas Paulauskas pakilo iš 52-osios į 11 vietą su 164 mln. eurų vertės turtu.
Šalia pirmoje vietoje įsitvirtinusio milijardieriaus Nerijaus Numavičiaus ir antroje vietoje įsikūrusio multimilijonieriaus Dariaus Mockaus, trečiojoje vietoje įsitaisė „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila. Raila 2015 metais dar buvęs 9 turtingiausias žmogus Lietuvoje, praeitais metais kilo į 5 vietą, o šiais – į 3 vietą tarp turtingiausių žmonių. Jo turtas įvertinas 510 mln. eurų.
Tačiau, kas krito, o kas leidosi. „Achemos grupės“ akcininkės bei verslininko Bronislovo Lubio dukterys ir jo turto paveldėtojos iš pirmosios TOP 30 pusės persirito į antrąją. Iš 12-osios į 25-ąją turtingiausiųjų lietuvių vietą krito Jūratė Žadeikienė, jos turto vertė įvertinta 142 mln. eurų, Iš 13 į 26 vietą, su 115 mln. eurų vertės turtu, nusileido Viktorija Lubytė.
Apvaliąją 10-ąją turtingiausių žmonių sąrašo vietą užleido Srimo narys Ramūnas Karbauskis. Šiais metais jo turtas įvertintas 3,5 proc. mažiau. Su 140 mln. eurų vertės turtu politikas bei verslininkas atsidūrė 15-oje vietoje. Nors jo turtas sumažėo ir neženkliai, kitų augo daug sparčiau.
Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų TOP 30. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas.
30. Liudas Skierus, „Vičiūnai“, 110 mln. eurų, (60 metų)
Plungiškis L. Skierus Žemaičių laikraščiui yra pasakojęs, kad verslą pradėjo su Visvaldu Matijošaičiu, po pažinties institute. Jie buvo grupiokai.
„Pradžia buvo nelengva. Tačiau viską dariau ne vienas. Buvo sunku pasakyti, kas bus po penkerių metų, bet turėjome tikslą – viską daryti kuo geriau ir pagaminti daugiau. Noriu pabrėžti, kad be prekybos nieko nepasieksi. Gali gaminti pačią geriausią produkciją, bet jeigu neturi, kur ją parduoti, visas darbas nueis niekais“, – laikraščiui teigė verslininkas
Plungiškis pristatomas, kaip artimiausias bendrovės savininko verslo partneris. Pats daugiausia koncentruojasi ties įmonės veikla ir plėtra jo gimtajame mieste Plungėje.
29. Stanislawas Michniewiczius, „Sanitex“, 110 mln. eurų (64 metų)
Iš Lenkijos kilęs ir žiniasklaidos akiratyje neatsiduriantis Stanislawas Michniewiczius yra didžiausias Lietuvos didmeninės prekybos ir logistikos milžinės „Sanitex“ akcininkas.
Šiais metais į „Sanitex“ žiniasklaidos dėmesys nukrypo tuomet, kai paaiškėjo, kad „Sanitex“ laimėjusi Europos socialinio fondo agentūros skelbiamą konkursą, socialiai remtiniems gyventojams teikė abejotinos kokybės produkciją. Tuomet apie susiklosčiusią situaciją įmonė su žurnalistais atsisakė kalbėti.
Įmonė veikia nuo 1992 m. ir savo veiklos sferoje yra lyderė Lietuvoje ir Latvijoje, be to, aktyviai plėtoja veiklą Estijoje ir Lenkijoje. Logistikos paslaugas teikia ne tik tokioms tarptautinėms kompanijoms kaip „Philip Morris International“, bet ir turi savo didmeninį prekybos tinklą „Cash&Carry”. Tai, kad „Sanitex“ nemažina veiklos apsukų, rodo ir jos valdomos įmonės bei nauji pirkiniai – 2014 m. įsigytas didžiausias biuro prekių aprūpinimo tinklas Baltijos šalyse „Officeday“, o praeitų metų birželį „Sanitex“ užbaigė sandorį ir įsigijo Estijos sandėliavimo ir transportavimo paslaugų įmonę „Agora DC OÜ“.
28. Darius Zubas, „Linas Agro Group“, 115 mln. eurų (52 metų)
Panevėžietis Darius Zubas valdo kontrolinius „Linas Agro“ ir biodegalų „Mestillos“ akcijų paketus. Pastarieji metai dėl prasto derliaus verslininkui nebuvo itin sėkmingi, grynasis „Linas Agro“ pelnas praeitų metų antrą pusmetį smuko 1,6 mln. eurų.
Pats verslininkas 1988 metais baigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos Akademiją, įgydamas veterinarijos gydytojo specialybę. Tačiau juo taip ir nedirbo.Po studijų pradėjo dirbti technologijų skyriaus vadovu tuomet dar neprivatizuotoje „Krekenavos agrofirmoje“. Bedirbant atėjo mintis apie eksporto vystymą į užsienį, taip parduodant savo produkciją ir gaunant valiutą, už kurią būtų galima pirkti prekes iš užsienio šalių. 1991 metais verslininkas įkūrė pirmąją savo įmonę ir veiklą pradėjo nuo lietuviškų rapsų eksporto į Vakarų Europą.
Dabar kontroliuojanti bendrovė AB „Linas Agro Group“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Danijoje konsoliduoja 37 įmones. Grupėje dirba virš 2 100 darbuotojų. AB „Linas Agro Group“ valdomos įmonės užsiima prekių ir paslaugų tiekimu žemės ūkiui, žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimu.
27. Zigmas Petrauskas, „Klaipėdos terminalo grupė“, 115 mln. eurų (62 metų)
Klaipėdos konteinerių terminalą, Vakarų terminalą ir Malkų įlankos terminalą jungiančios grupės savininkas Z. Petrauskas verslo ėmėsi dar sovietmečiu. 1987 m. Kaune įsteigė kooperatyvą, pasinaudojo ryšiais tuometėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, verslą tęsė ir griuvus Berlyno sienai. Verslininkas neturi aukštojo išsilavinimo, teisinasi, kad negalėjo prarasti ketverių metų, nes būtų aplenkę konkurentai.
Atsivėrus sienoms ir plėtojantis tarptautinei prekybai supratęs uosto svarbą, 1993 m. Z. Petrauskas įžengė į uostamiestį, sudaręs konsorciumą su valstybės valdoma įmone „Vakarų laivų remontas“. Jam priklausė 79 proc. konsorciumo akcijų, vėliau išpirko likusias. Tai buvo pirmoji privati krovos bendrovė Klaipėdos uoste, ji taip pat pirmoji ėmėsi krauti konteinerius. Dabar Z. Petrauskui priklauso 92 proc. grupės akcijų.
Žurnalas „TOP 500” išskiria, kad verslininkas susilaukia pasiūlymų verslą parduoti, vienas jų – iš Kinijos. Tačiau Z. Petrauskas to daryti neketina.
26. Viktorija Lubytė, „Achemos grupė“, 115 mln. eurų (19 metų)
Viktorija Lubytė – dar viena Bronislovo Lubio paveldėtoja. Kaip ir jos sesuo iš pirmosios tėčio santuokos (J. Žadeikienė), mergina turtingiausiųjų lietuvių reitinge ženkliai smukltelėjo. Iš 13 į 26 vietą. Visgi, visos trys verslininko Bronislovo Lubio paveldėtojos (V. Lubytė, J. Žadeikienė ir Lyda Lubienė) yra turtingiausios Lietuvos moterys. Vienintelės patenkančios į trisdešimtuką.
V. Lubytė valdo 12 proc. grupės akcijų. Mergina yra B. Lubio dukra iš antrosios santuokos, mama – Lyda Lubienė.
Nepatvirtintais duomenimis, V. Lubytė Lietuvoje būna itin retai. Mergina jau ne vienerius metus gyvena užsienyje, mokosi privačioje Šveicarijos mokykloje.
AB „Achema“ įsikūrusi Jonavoje yra didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrovėje dirba per 1400 žmonių. B. Lubiui bendrovė atiteko nepriklausomybės laikais, privatizacijos metu. Tačiau dirbo jis joje jau nuo 1963 metų. Pradėjęs dirbti skyriaus viršininku, užkopė net iki gamyklos vadovo pareigų, o po privatizacijos – tapo vienas bendrovės akcininkų.
25. Jūratė Žadeikienė, „Achemos grupė“, 117 mln. eurų (57 metų)
Iš 12-osios į 25-ąją turtingiausiųjų lietuvių vietą krito Jūratė Žadeikienė – Bronislovo Lubio dukra iš pirmosios santuokos. Vaikų gydytoja dirbusi moteris po tėvo mirties paveldėjo 11,6 proc. „Achemos“ grupės akcijų. Jai taip pat priklauso 15,2 proc. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ akcijų. „TOP 500“ rašo, kad kaip ir kiti smulkieji „Achemos grupės“ akcininkai, J. Žadeikienė turbūt mielai saviškes parduotų, tačiau nesulaukiama pasiūlymo iš įmonę kontroliuojančių asmenų.
24. Vladas Numavičius, „Vilniaus prekyba“, 120 mln. eurų (43 metų)
V. Numavičius, jauniausias iš VP grupę įkūrusių trijų brolių. Apie jį kaip verslininką – žinoma labai mažai, o dar mažiau apie jo asmeninį gyvenimą. Jauniausiasis brolis vadinamas tyliuoju „Vilniaus prekybos“ vadovo pagalbininku.
Visgi vykstant VP grupės skyryboms, ir jo vardas pradėjo šmėžuoti žiniasklaidoje. Buvusio „VP dešimtuko“ narys Mindaugas Marcinkevičius siekia įrodyti, kad N. Numavičius neteisėtai perėmė savo brolių Juliaus ir Vlado akcijas. Marcinkevičiaus teigimu, už VP grupės akcijų perleidimą, V. Numavičiui atiteko kontrolines „Eva Grupės“ akcijų paketas.
Tačiau pats vyras tikina, kad akcijų perleidimas buvo susijęs su šeimyninėmis aplinkybėmis.
V. Numavičius 2000 m. tapo „Eurofarmacijos vaistinės“ vadovu, 2003 m. – „Delano“ valdybos nariu. Iki 2014 m. jis iš viso vadovavo trims įmonėms ir buvo bent vienuolikos bendrovių valdybos nariu. Šiuo metu jis valdo „EVA grupę“, kuri atsakinga už investicijas su pagrindiniais VP grupės verslais tiesiogiai nesusijusiose srityse. Bendrovė valdo įvairias įmones, tarp jų – konditerijos fabrikus Lietuvoje ir Lenkijoje.
Dar užpernai V. Numavičius buvo ketvirtas turtingiausias lietuvis.
23. Pranas Kiznis, „Lietpak“, 120 mln. eurų (71 metų)
Valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą gavusi polimerinių plėvelių gamybos bendrovė „Lietpak“, buvo įkurta būtent P. Kiznio, žymaus mokslininko. Įmonė įkurta 1991 m. Šiandien ji eksportuoja produkciją į 33 pasaulio šalis. Būdamas 71 met7 jis vis dar valdo 60 proc. įmonės akcijų. Likusius 40 proc. valdo jo sūnus Andrius.
2016 m. viduryje įmonė baigė vykdyti savo įsipareigojimą iki 2017 m. investuoti beveik 22 mln. eurų į naujų darbo vietų kūrimą ir gamybos plėtrą.. Verslininkas yra sakęs, kad įmonėje darbuotojai yra užsauginami, nes iš profesinių mokyklų pagalbos menka nauda.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra apdovanojusi P. Kiznį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
22. Benas Gudelis, „Fragnance International“, 120 mln. eurų (63 metų)
Dar nuo jaunystės vyras buvo veiklus: būdamas studentu investavo į auksą, sidabrą, varį. Pasak jo, būtent iš metalų ir užsidirbo savo pirmąjį milijoną.
1991 m. verslininkas ėmėsi didmeninės bei mažmeninės alkoholinių gėrimų prekybos, kartu su R. Jasinavičiumi įkūrė „Bennet Distributors“. Įmonė tapo viena didžiausių Lietuvos alkoholio ir tabako gaminių importuotojų, tačiau 2005 m. B. Gudelis nusprendė įmonę parduoti. Jo partneris spaudai pasakojo, kad pardavimo pasiūlymas buvo itin patrauklus.
Vėliau, gyvendamas JAV, pasinėrė į parfumerijos verslą. B. Gudeliui priklausanti bendrovė „Fragrances International“ valdo mažmeninės prekybos tinklus „KristiAna“ ir „Kosmada“ bei 34 proc. „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės akcijų. Verslininkui taip pat priklauso nekilnojamojo turto bei statybos bendrovės JAV, Skandinavijos ir Baltijos valstybėse.
Portalui tv3.lt verslininkas teigė, kad jei būtų dabar jaunas, jokiu būdu nepradėtų verslo Lietuvoje.
Žurnalas „TOP 500” atskleidžia, kad JAV pilietybę turintis verslininkas prezidento rinkimuose balsavo už Donaldą Trumpą.
21. Linas Samuolis, „Icor“, 130 mln. eurų (52 metų)
19-21 vietomis, kaip ir pernai, dalinasi trys iš Jonavos kilę „Icor“ verslo partneriai. Kelias į verslo olimpą šiems vyrams prasidėjo dar 1990 metais įsteigus tarptautinių vežimų konsultacijas teikiančią firmą „Rubikon“. Įmonė iš pradžių prekiavo dujų skaitikliais, vėliau vandens ir šilumos skaitikliais, statybos ir apdailos medžiagomis. 1997 m. įkurta bendrovė „Rubikon apskaitos sistemos“. Ji 1999 m. Lietuvos gyventojams bei įmonėms pradėjo teikti pastatų ūkio valdymo paslaugas.
2003–2004 m. buvo suformuota įmonių grupė „Rubicon group“. 2004 m. pastatyta visuomeninės paskirties „Siemens arena“, buvo pirmoji grupės pramogų srities įmonė, vėliau šalia arenos atidarytas „Vichy“ vandens pramogų parkas, laimėtas konkursas valdyti universalią areną Panevėžyje.
Tiesa, koncernui ne kartą buvo metami kaltinimai dėl įtakos bei ryšių su Vilniaus miesto politikais. 2005 m. tą klausimą tyrusi Seimo laikinoji komisija paskelbė išvadas, kad koncerno „juodojoje buhalterijoje“ bei telefoniniuose pokalbiuose minimas „abonentas“ yra Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kuris gali būti susijęs su koncernu korupciniais ryšiais.
2010 metais įmonė pakeitė pavadinimą iš „Rubicon group“ į „Icor“. Ši įmonė dabar valdo pramonės ir energetikos projektais užsiimančią įmonių grupę „Axis Industries“, nekilnojamojo turto įmonę „Realco“, naftos produktų bendrovę „Oilead“ bei kitas.
Pats L. Samuolis vadovavo „Vilniaus ernergijai“ bei „Litesko“, tačiau Vilniaus šilumos ūkiui grįžus į miesto rankas pirmųjų pareigų nebeliko, o „Litesko“ pareigas taipogi perleido.
20. Gintautas Jaugielavičius, „Icor“, 130 mln. eurų (46 metų)
Vienas iš trijų „Icor“ muškietininkų. Taipogi nuo 2005 m. eina valdybos nario pareigas bendrovėje „City Service“ ir yra įmonės „Axis Industries“ valdybos pirmininkas. „City Service“ priklauso pastatų ūkio valdymo ir komunalinių paslaugų įmonių grupei, kuri vykdo veiklą Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Pastaroji tęsdama investicijas Ispanijoje už 1 mln. eurų įsigijo Madrido daugiabučių namų administravimo paslaugas teikiančią įmonę „Janasa“.
19. Andrius Janukonis, „Icor“, 130 mln. eurų (46 metų)
A. Janukonis – pagrindinis ir žinomiausias „Icor“ veidas. „Icor“ grupei priklauso per 80 bendrovių, kurios veikia daugiau nei 40 šalių. Įmonėse dirba daugiau nei 6800 darbuotojų.
18. Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnai“, 135 mln. eurų (60 metų)
Kaip ir žadėjo, išrinktas į Kauno miesto merus, V. Matijošaitis pasitraukė iš savo verslo „Vičiūnų“ veiklos, tačiau liko šios įmonės akcininku. Jis visas verslo vadžias perdavė savo sūnui Šarūnui.
Šiuo metu pagrindinis klausimas, ar V. Matijošaitis dalyvaus prezidento rinkimuose. Visuomenės apklausos rodo, kad verslininkas patenka tarp trijų populiariausių kandidatų. Tačiau pats savo planų kol kas neatskleidžia.
„Meru dirbti man liko dar du metai. Jei nematysiu, kad miestiečiai vietoj manęs pasirinktų kitą jaunesnį žavesnį kandidatą, tada bandysiu vėl. Bet kol kas dar sprendimo neturiu“, – tv3.lt vasarą teigė jis.
Verslininkas, o nuo 2015 m. ir Kauno meras, V. Matijošaitis pačioje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje įsteigė turtus jam sukrovusią „Vičiūnių“ bendrovę. Tuo metu ji vertėsi transporto paslaugomis, tačiau greitai buvo perorientuota į maisto pramonę. Dabar įmonių grupėje – 80 įmonių 17 šalių. Užsiimama ne tik maisto pramone, bet ir NT vystymu.
17. Tautvydas Barštys, „KG Group“, 135 mln. eurų (59 metų)
Milijonieriaus Tautvydo Barščio verslas ir toliau sėkmingai vystosi. Šiais metais išsiuntė pirmąją vištienos partiją į Japoniją, baigė statyti modernų veislinių paukščių veisimo kompleksą. Neseniai pranešta, kad verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojama žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupė „Kauno grūdai“ planuoja investuoti 15 mln. eurų į naują greitai paruošiamų makaronų, košių ir kitų maisto produktų gamyklą Alytuje.
1993 metais įsteigęs „Kauno grūdų“ bendrovę netrukus įsigijo ir „Kaišiadorių paukštyno“ bei „Vilniaus paukštyno“ bendroves. Pats T. Barštys pasakoja, kad įsigijęs verslą pusę metų studijavo paukštyne, kad suvoktų kaip viskas vyksta ir kokiu verslu užsiima.
„Žemės ūkis labai ilgas procesas, biologinis procesas. Juo turi gyventi. Padaryti prevenciją. Kokį kompiuterį išjungei ir gyveni, o čia biologiniai procesai, genetika, mityba. Mane užsipuolė, tada aš apsigyniau mokslų daktaro laipsnį. Aš tuo gyvenu“, –sako verslininkas.
Viešai žinoma, kad T. Barštys aistringas sporto mėgėjas – kolekcionuoja prabangius automobilius, yra lakūnas ir pilotuoja nuosavą sraigtasparnį.
Tėvo pėdomis seka ir sūnus, ne tik mėgstantis sportą, bet ir automobilius bei greitį.
16. Gediminas Žiemelis, „ŽIA Valda“, 140 mln. eurų (40 metų)
Iš 95-osios vietos į 16-ąją šoktelėjo aviacijos verslo ekspertas G. Žiemelis. Vietoj praeitais metais skaičiuotų 40 mln. Eurų, šiuo metu jo turto vertė siekia 140 mln. eurų.
Milijonieriui ne visada sekėsi. Iš valstybės įsigijęs „Lietuvos avialinijas“, jas pervadino „flyLal“ – įmonė bankrutavo 2009 m. Tačiau anot verslininko ši patirtis lėmė tai, jog dabar gali dirbti sėkmingai. Jo įmonė „Avia Solutions Group“ veikia 40 šalių, yra pastačiusi tarptautinį oro uostą Maskvoje, orlaivių techninės priežiūros angarą Kaune.
Dėl savo veiklos Rusijoje verslininkas yra girdėjęs kritikos ir iš Lietuvos politikų.
Žurnalas „TOP 500” rašo, kad šiais metais G. Žiemelis žengė į farmacijos verslą Nyderlanduose.
15. Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncernas“, 140 mln. eurų (47 metų)
Praeitais metais 10-oje vietoje buvęs Ramūnas Karbauskis šiais metais tik penkioliktas turtingiausias žmogus Lietuvoje. Be abejonės, jis vis dar turtingiausias Seimo narys.
Praėjo jau metai, po 2016 m. Seimo rinkimų, kuomet R. Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga susišlavė didžiąją dalį vietų Seime. Per tuos metus Seimą krėtė daugybę skandalų. Vienas pagrindinių – Gretos Kildišienės, nemenkai supurtęs pasitikėjimą R. Karbauskiu. Skandalai bei neišpildyti žmonių lūkesčiai atsispindi ir partijos reitinguose – šie smunka.
Tiesa, yra ir šviesioji pusė. „Agrokoncernas“ pelną sugebėjo padidinti beveik 4 kartus, iki 5 mln. eurų.
Verslininkas 1988 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, o 1994 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę. Į verslą pasuko 1990 m. įsteigęs uždarąją akcinę bendrovę „Agrokoncernas", šiuo metu jis yra stambiausias Lietuvos ūkininkas. Jam priklauso „Agrokoncerno grupės“, „Naisių vasaros“, „Ūkininko patarėjo“, „Šiaulių agrokoncerno“, „Agrokoncerno“, „Corporation mobiliaria del Baltico“,„Agrokoncerno grūdai“ akcijos, be to yra dalininkas ŽŪB „Bridai“.
Karbauskio „Agrokoncernas“ Lietuvoje atstovauja įvairiems žemės ūkio technikos ir trąšų gamintojams.
14. Raimondas Tumėnas, „BT Invest“, 150 mln. eurų (54 metų)
Apie Raimondą Tumėną tikriausiai girdėjo retas, nes šis asmuo žiniasklaidoje dažnai tikrai nepasirodo. Verslininkas savo kelią į sėkmę pradėjo dar 1995 metais, kai su verslo partneriu Igoriu Bezzubu įkūrė sulčių gamyklą „Sandora“. 2007 metais šią įmonę verslininkai pardavė tarptautinei JAV korporacijai „PepsiCo“ už 542 mln. dolerių. I.Bezzub ir R.Tumėnas valdė po 45 proc. „Sandora” akcijų.
Gautas lėšas verslininkai panaudojo „BT Invest“ įkūrimui. Įmonė daugiausia investuoja į mažmeninę ir didmeninę prekybą, taip pat yra pagrindinė „Stolitsa group“ akcininkė, kuri užsiima NT vystymu Ukrainoje.
R. Tumėnas su savo bendražygiu įkūrė prekybos tinklą „Novus” Ukrainoje. Įkurtas 2007 metais, pirmąsias parduotuves atidarė vakarų Ukrainos regionuose. Vėliau tinklas išsiplėtė į Sevastopolį (Kryme) ir Kijevą. Dabar parduotuvė valdo 58 parduotuves, toliau planuojama plėtra Kijeve ir Kijevo apskrityje.
„BT Invest” 2010 m. įsigijo dviejų stambių Kijevo nekilnojamojo turto vystytojų akcijų paketus. Įmonė yra viena didžiausių Ukrainos nekilnojamojo turto bendrovių, užsiimanti tiek nekilnojamojo turto vystymu, tiek statybų veikla Kijeve ir Kijevo regione.
13. Arvydas Avulis, „Hanner“, 150 mln. eurų (62 metų)
Arvydas Avulis – dažnai ir ryškiai viešumoje matomas verslininkas, linkęs komentuoti nekilnojamojo turto tendencijas. Šie metai A. Avuliui buvo neįtikėtinai įtempti, kuomet įsigijo 8 hektarų teritoriją centrinėje miesto dalyje, buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorije, numatyta statyti viešbutį, verslo centrą bei gyvenamuosius namus. Atrodo žiugi žinia verslininkui apkarto, kai paaiškėjo, kad miesto bendrajame plane numatyta, kad čia turi stovėti stadionas. Visgi verslininkas nurodė, kad detaliajame teritorijos plane tokio reikalavimo nėra ir 200 mln. vertės statybos tęsiamos.
Arvydu Avulis įgijo miestų statybos inžinieriaus specialybę Vilniaus inžineriniame statybų institute. Tačiau jau nuo 1991 m. pasinėrė į verslą. Kelis metus ieškodamas savęs 1995 m. pradėjo vystyti nekilnojamąjį turtą. Šiandiena nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner“ yra viena didžiausių Lietuvoje.
Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto projektus vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Vienas žymesnių bendrovės „Hanner“ statinių – prekybos centras „Europa.
Dabar mėgsta ekstremalų turizmą ir ekstremalų sportą, buvo Antarktidoje, užsiima jėgos aitvarų sportu, taip pat golfu.
12. Artūras Rakauskas, 160 mln., „Kesko Senukai“ (45 metų)
Augustino Rakausko sūnus Artūras yra vienas pirmųjų Lietuvos istorijoje, po truputį perimantis tėvo verslą. Jam 34 proc. bendrovės akcijų priklauso dar nuo 1995 metų.
Šiuo metu jis yra UAB „Senukų prekybos centro“ prezidentas, įmonės „Kesko Senukai Lithuania“ vadovas bei „Zabolis Partners“, užsiimančios verslo plėtros konsultacijomis partneris.
Praeitų metų pradžioje „Senukų prekybos centras“ perėmė viso prekybos tinklo valdymą Baltarusijoje ir Baltijos šalyse iš strateginio Skandinavijos partnerio „Kesko“. Parduotuvių tinklas nuo tuomet „Kesko Senukai“. Koncerno valdyba taip pat įsigijo 100 proc. partnerių parduotuves Latvijoje ir Estijoje valdžiusių bendrovių akcijų. Dabar bendrovė valdo 101 parduotuvę Baltijos šalyse ir dar 27 Baltarusijoje.
Žiniasklaidai apie asmeninį savo gyvenimą A. Rakauskas atvirauti nelinkęs. Visgi 2010 metais išlindo istorija, kad A. Rakauskas Palangoje, paveldosaugos teritorijoje, kur ribojama namo statyba, plėtoja savo namų projektą nesant patvirtintam dalies sklypo detaliajam planui.
Šeimai taip pat priklauso žiniasklaidos priemonė „Žinių radijas“, investicijų bendrovė „RAZ“.
11. Sigitas Paulauskas, „Vakarų medienos grupė“, 164 mln. eurų (57 metų)
Praeitais metais 52-oje vietoje turtingiausiųjų sąraše buvęs verslininkas šiemet šoka į įspūdingą 11 vietą. S. Paulauskas nepriklausomybės pradžioje buvo vienas iš nepriklausomybės pradžioje kartu su Antanu Bosu, Martinu Gusiatinu ir Rimandu Stoniu įkūrė Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporaciją. Daugiau nei prieš dešimtmetį ketvertukas išsiskirstė.
Vėliau jis toliau sėkmingai plėtojo medienos perdirbimo verslą. S. Paulauskas yra pagrindinis „Vakarų medienos grupės“ (VMG), valdančios pramonės įmones Lietuvoje ir Baltarusijoje, akcininkas. VMG bendradarbiauja su vienu didžiausių Švedijos prekybos tinklų „Ikea“. S. Paulauskas pripažino, kad ši partnerystė buvo vienas svarbiausių jo verslo variklių.
2017 m. patvirtino, kad VMG investuos į baldų gamybos įmones JAV, taip pat pranešė pasitraukianti iš rizikingos Rusijos rinkos. „Vakarų medienos“ grupės akcininkas žiniasklaidai yra sakęs, kad turtingas tapo ne per vieną dieną ir turėtų būti vertinamas ne pinigais, bet kompetencija.
„Verslas man yra tarsi hobis – kūryba, pramoninė improvizacija. Vieniems reikia įkopti į Everestą, kitiems – kuo giliau panerti, na, o aš investuoju pinigus, ir nebūtinai savo. O tai, kas yra azartas, nebūtinai yra sveikata“, – žurnalui „Veidas“ yra sakęs S. Paulauskas.
VMG įmonėse dirba daugiau nei 3500 darbuotojų, eksportuojama į Europos ir Azijos šalis, JAV bei Australiją.
10. Arūnas Martinkevičius, „SBA koncernas“, 170 mln. eurų (54 metų)
Iš 14-os į 10-ą vietą pakilęs Arūnas Martinkevičius yra vienas iš retų Lietuvos verslininkų, kuris pradėjo savo verslą nuo baldų gamybos ir vis dar išsilaikė šioje rinkoje.
A. Martinkevičius verslo ėmėsi vos tik baigęs vidurinę mokyklą. Dar Lietuvos nepriklausomybės laikais, įveikęs privatizavimo iššūkius, Arūnas Martinkevičius pasiekė vienintelio SBA koncerno prezidento ir akcininko postą. 2000 m. verslininkas Kauno technologijos universitete baigė tarptautinės vadybos studijas, o 2005 m. jam oficialiai suteiktas VU mecenato vardas.
Valdomas koncernas užsiima baldų gamyba ir prekyba, trikotažo ir tekstilės gaminiais, nekilnojamojo turto nuoma, didmenine prekyba naftos produktai. Apie 80 proc. pagaminamų baldų tiekiamai tarptautinei Švedijos kompanijai „IKEA“. Tokios strategijos SBA laikosi jau ne vienerius metus, o abiejų koncernų savininkai tarsi supanašėjo. IKEA įkūrėjas ir vienas turtingiausių pasaulio žmonių Ingvaras Kampradas garsėjo savo taupumu ar net šykštumu.
Turtais nemėgsta švaistytis ir A. Martinkevičius. Jis ne kartą yra pabrėžęs, kad būdamas atsakingas už kelis tūkstančius savo darbuotojų negali elgtis lengvabūdiškai ir švaistyti sunkiai uždirbtus pinigus.
Daugiau nei 90 proc. SBA priklausančių bendrovių pagamintos produkcijos eksportuojama į beveik 40 pasaulio šalių. Patį koncerną sudaro 30 Lietuvoje ir užsienio šalyse veikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau nei 4900 žmonių. Beje, SBA reiškia Scitus Bonus Animus (liet. protinga geroji dvasia).
9. Ivanas Paleičikas, „Vaizga“, 180 mln. eurų (61 metų)
Ivanas Paleičikas prieš daugiau nei metus išsiskyrė su bendrove „Lukoil“, kurioje užėmė „Lukoil Baltijos“ prezidento ir valdybos pirmininko kėdę. 2016 m. Rusijos koncernas šį degalinių tinklą pardavė Austrijos fondui „Amic Energy Management“. Tačiau tai nereiškė, kad I. Paleičikas traukiasi iš naftos verslo.
Žlugus Sovietų Sąjungai, 1996 metais I. Paleičikas įsteigė bendrovę „Viada LT“ (buvusi „Luktarna“), kurioje sutelktas šeimos verslas. „Viada LT“ šiuo metu valdo 116-ą degalinių Lietuvoje bei 70 degalinių Latvijoje. Neseniai skelbta, kad kitais metais planuojama atidaryti bent 5 naujas degalines Lietuvoje.
7. Dainius Dundulis, „Norfos mažmena“, 200 mln. eurų (47 metų)
Dainių Dundulį galima apibūdinti kaip žmogų, kuris giriasi ne žodžiais, o darbais. Jis valdo „Norfos“ prekybos tinklą Lietuvoje, tačiau praeiti metai nebuvo itin palankūs. Tikėtina, kad į rinką žengęs „Lidl“ atsikando savo dalį, taip palikęs kuklesnes pajamas likusiems rinkos žaidėjams. Į verslo pasaulį D. Dundulis įžengė dar studijų laikais, kuomet veždavo prekes iš Maskvos ir pardavinėdavo jas kitiems studentams. Dažniausiai tai būdavo trintukai ir pieštukai. Taip kaupdamas žinias, 1993 metais verslininkas įsiteigė bendrovę „Rivona“, kuri tuo metu tiekė prekes „Vilniaus Prekybai“ , „Eko“ ir dabartinei „Rimi“.
1997 metais verslininkas pats pasuko į mažmeninę prekybą ir įsteigė antrą savo įmonę „Norfos mažmena“. „Norfos“ prekybos tinklas į Lietuvos rinką įėjo, kaip mažų kainų tinklas. Ši strategija pasiteisino, tačiau parduotuvėms ne kartą teko pasikeisti, mat lietuviai norėjo gerai atrodančio ir gražiau sutvarkyto tinklo.
Šiandien „Rivona“ užsiima logistika, gamyba, nekilnojamojo turto nuoma, sandėliavimu. Bendrovėje dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų. UAB „Rivona“ yra pagrindinė UAB „Norfos mažmena” tiekėja. Ji valdo keletą gamybos padalinių: Alytaus pieninę, „Alytaus konservus“ ir Rokiškio kulinarijos gamybinį padalinį.
Pats D. Dundulis 2016 m. įsivėlė į korupcijos skandalą. STT pradėjo ikiteisminį tyrimą, mat įtaria, kad „Lietuvos ryto“ vadovas Gedvydas Vainauskas prašė „Tvarkos ir Teisingumo“ partijos buvusio lyderio Rolando Pakso paveikti Aplinkos ministerijos darbuotojus, kad šie padėtų kuo greičiau atidaryti parduotuvę Prienuose. Tyrimas nebaigtas iki šiol.
7. Mindaugas Marcinkevičius, „VP Grupė“, 230 mln. eurų (46 metų)
Mindaugas Marcinkevičius – vienas iš trijų Marcinkevičių brolių prisidėjusių prie „Vilniaus prekybos“ susikūrimo. Tačiau jis vienintelis brolis dar vis nepardavęs savo akcijų Nerijui Numavičiui. Tai praeitais metais padarė Žilvinas, o šiemet ir Gintaras Marcinkevičius.
Mindaugas Marcinkevičius laikomas „Akropolių“ tėvu. Būtent jam priskiriami nuopelnai, kad didžiausi Lietuvos miestai turi tokius prekybos centrus, į kuriuos pažiūrėti ir apsipirkti atvyksta aplinkinių šalių žmonės.
Baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, 1992 metais kartu su savo broliais bei Numavičių broliais ėmėsi bendro verslo ir įkūrę prekybos bendrovę. Ėmusis mažmeninės prekybos verslo, Mindaugas Marcinkevičius kuravo prekybos centrų statymo ir plėtros sritį. 2015 m. M. Marcinkevičius žiniasklaidoje pareiškė kaltinimus Nerijui Numavičiui, jog šis slėpė savo veiksmus nuo smulkiųjų akcininkų perimdamas grupės kontrolę, o ir patys VP grupės akcininkai nuslėpė mokesčius.
Po šių kaltinimų N. Numavičius, Vladas Numavičius, Ignas Staškevičiui, Mindaugas Bagdonavičius kreipėsi į teismą reikalaudami M. Marcinkevičiaus paneigti savo teiginius. Bylinėjimaisi bei kivirčai su Neriju Numavičiumi tęsiasi iki šiol.
Iš buvusio VP dešimtuko liko keturi asmenys: Mindaugas Marcinkevičius, Nerijus Numavičius, Ignas Staškevičius ir Vladas Numavičius, tačiau pastarieji į kitų dviejų akcininkų konfliktą nesikiša.
Mindaugas Marcinkevičius kartu su broliu Gintaru daugiausiai dėmesio skiria Baltarusijoje plėtojamam mažmeninės prekybos tinklui „Mart Inn“. Be to, aktyviai investuoja į nekilnojamojo turto projektus Lietuvoje.
6. Augustinas Rakauskas, „Kesko Senukai“, 240 mln. eurų (71 metų)
Kaip ir daugelis kitų topo pirmūnų, Augustinas Rakauskas savo verslą pradėjo Lietuvos nepriklausomybės laikais. Savo veiklą pradėjo nuo prekybos druska, kurią pirkdavo Ukrainoje ir gabendavo į Lietuvą. Gautą pelną investuodavo į statybinių medžiagų, buitinės chemijos importą į Lietuvą.
1993 m. Kaune buvo atidaryta pirmoji parduotuvė, o po metų jau imtasi didmeninės prekybos. Kiek vėliau pradėtas kurti mažmeninės prekybos tinklas visoje Lietuvoje. Dabar „Senukų prekybos centrą“ lygiomis dalimis valdo Suomijos koncernas „Kesko“ ir Rakauskų šeima. Tai vienas didžiausių Baltijos šalyse prekybos statybinėmis medžiagomis, buities ir ūkio prekėmis tinklas.
Prieš 16 metų A. Rakauskas vadovo pareigas perdavė sūnui Artūrui Rakauskui, kuris taip pat patenka tarp didžiausių Lietuvos turtuolių. Tačiau pats Augustinas Rakauskas iš verslo dar nesitraukia.
Augustinas Rakauskas yra investicijų bendrovės „RAZ“ vadovas ir pagrindinis akcininkas. Bendrovė investuoja į nekilnojamąjį turtą, atsinaujinančią energetiką, finansinio tarpininkavimo verslą. Verslininkas investuoja ir į viešbučių bei turizmo veiklą. Be to, šeimai taip pat priklauso ir žiniasklaidos priemonė „Žinių radijas“.
A. Rakauskas su ilgamečiu partneriu Alvydu Žaboliu praeitais metais žengė į lizingo rinką. Jie sukūrė bendrą įmonę ir su bendrove „Mokilizingas“ įžengė į Latvijos rinką ir siekia tapti lyderiais.
Be to, Prienų rajone multimilijonierius yra įkūręs Harmonizacijos parką.
5. Lyda Lubienė „Achemos grupė“, 351 mln. eurų (60 metų)
Nors praeitais metais L. Lubienė buvo trečioje vietoje su 470 mln. eurų vertės turtu, ji – vis dar turtingiausia Lietuvos moteris.
Lyda Lubienė po vyro Bronislovo Lubio mirties įgijo daugiausiai koncerno „Achema“ akcijų – kiek daugiau nei 50 proc. Kartu su dukra Viktorija, ji turėjo kontrolinį akcijų paketą, tačiau dukrai sulaukus pilnametystės, apie 12 proc. akcijų atiteko V. Lubytei.
Būtent įstatymų dėka didžiausia akcijų dalis atiteko antrajai B. Lubio žmonai Lydai, mat pramonininkas nepaliko testamento arba niekas jo nerado. Šiuo metu turtingiausia Lietuvos moteris užima „Achemos“ valdybos pirmininkės pareigas.
Jei norėtumėte pasidomėti L. Lubienės gyvenimo istorija, daug naujienų apie ją nerastumėte, tik sausą informaciją. Kol buvo gyvas jos vyras Bronislovas Lubys, L. Lubienė dažnai nesirodydavo viešumoje, ji žurnalistams tikino, kad mielai tenkinasi būdama žymaus vyro šešėlyje. O kilus akcininkų konfliktui ir teismams, moteris dar labiau užsidarė.
L. Lubienė 1981 m. baigė chemijos inžinerijos studijas ir iš karto įsidarbino Jonavos Azoto gamykloje. 1992 m. susituokė su verslininku Bronislovu Lubiu.
„2017 m. pasklido gandai, kad „Achemos grupės“ valdymas gali būti perkeltas į Jungtinę Karalystę. Šie viražai paskatino kalbas, kad „Achemos grupę“ galbūt rengiamasi parduoti, o perkėlimas į kitą šalį palengvintų sandorį“, - rašo žurnalas „TOP 500”.
4. Žilvinas Marcinkevičius, „VP Grupė“, 390 mln. eurų (50 metų)
Žilvinas Marcinkevičius praeitais metais tapo buvęs „Vilniaus prekybos“ grupės akcininku.2016 metais jis paskelbė apie savo turimų 15 proc. akcijų paketo pardavimą Nerijui Numavičiui. Žiniasklaidoje rašyta, kad šio sandorio vertė 141,9 mln. eurų.
Verslininkas iš Lietuvos į Airiją emigravo dar 2009 metais. Spėjama, kad jį iš Lietuvos paskatino išvykti nepavykęs energetikos giganto „Leo Lt“ projektas. „Vilniaus prekybos“ akcininkai su Ž. Marcinkevičiumi priešakyje bandė kartu su Lietuvos Vyriausybe statyti atominę jėgainę, tačiau apaugus gandų, įtarimų korupcija šešėliui projektas buvo sustabdytas ir išardytas.
Tačiau „Vilniaus prekybos“ investicijos į energetiką buvo labai pelningos. Įmonė dar prieš „Leo Lt“ projektą buvo privatizavusi Vakarų skirstomuosius tinklus, už kuriuos Vyriausybė vėliau paklojo beveik 200 mln. eurų.
Ž. Marcinkevičius užsiima investicine veikla, plėtoja mažmeninės prekybos verslą Europoje per Liuksemburge įregistruotą įmonę „Agile Finance“.
3. Mindaugas Raila, „Girtkeka Logistics“, 510 mln. eurų (45 metų)
Mindaugas Raila 2015 metais dar buvęs 9 turtingiausias žmogus Lietuvoje, praeitais metais kilo į 5 vietą, o šiais – į 3. Jis vadinamas vienu paslaptingiausių verslininkų, vengiančiu žiniasklaidos dėmesio.
Per ilgą laiką sukūrė vieną didžiausių logistikos įmonių Rytų ir Vidurio Europoje bei kartu su „Hanner“ yra investavęs į bendrus NT objektus užsienyje. „Girteka Logistics“ buvo įsteigta 1996 metais. Tuomet įmonė užsiėmė krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais. Tyliai dirbantis ir darbais nesigiriantis M. Raila savo kompaniją išplėtojo iki vienos didžiausių Rytų Europoje.
Praeitais metais „Girteka“ įsigijo tūkstantį naujų „Mercedes-Benz“ vilkikų. Tai didžiausias vokiečių įmonės sandoris Rytų Europoje. Be to, „Girteka“ įsigijo vieną Danijos krovinių pervežimo bendrovę. O praeitą savaitę „Girteka“ pranešė, kad yra pirmieji Europoje užsisakę naująjį „Teslos“ elektrinį vilkiką. Pranešama, kad „Tesla“ sunkvežimiai kainuos 150-200 tūkst. JAV dolerių.
Kaip rašo žurnalas „TOP 500”, iš logistikos uždirbtą pelną M. Raila investuoja ir į kitas veiklos sritis – nekilnojamąjį turtą, finansinių paslaugų bendroves.
2. Darius Mockus, „MG Baltic“, 740 mln. eurų (52 metų)
Vieną turtingiausių Lietuvos verslininkų Darių Mockų dar nuo praeitų metų persekioja žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys. Vis dar nepamirštama istorija apie „MG Baltic“ koncerno ir liberalų skandalą.Įtariama, kad koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis alkoholinio gėrimo dėžutėje perdavė 106 tūks. eurų politikui Eligijui Masiuliui, dėl galimai koncernui palankių sprendimų. Vėliau politikas tvirtino, kad tai esą buvo paskola. D. Mockus taip pat buvo apklaustas šioje byloje liudytoju.
Kitas, ne ką mažiau dėmesio susilaukęs įvykis, šių metų pradžioje duotas pažadas skirti 1 mln. eurų premiją tam, kuris suras Lietuvos Vasario 16-osios Akto originalą. Po mėnesio, per D. Mockaus gimtadienį, Lietuvą apsiekė žinia, kad Aktą Vokietijoje rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Tiesa, premija taip ir nesumokėta, nes iš karto suskubta patikslinti, kad reikia atitikti visas sąlygas, t.y. Aktas turi būsi grąžintas ir pristatytas Lietuvai.
D. Mockus 1988 m. Vilniaus universitete baigė industrinio planavimo studijas. Verslininko kelią pradėjo įkurdamas konsultacinį kooperatyvą „Litas”. vėliau valdomos įmonės buvo apjungtos į „MG Baltic“ koncerną. „MG Baltic“ atsirado 2000 m., o dabar šiam koncernui priklauso LNK grupė, statybų bendrovė „MG Valda“, „Aprangos“ grupė, „Stumbras“, „Alita“ ir kt.
„MG Baltic“ pirmosios dvi raidės M G reiškia Mockutė Gailė. Kompanijos vardas skirtas mirusios dukrelės atminimui. Verslininkas turi tris sūnus – Vytį, Pijų, Rojų bei dukrą Mariją. Žmona vardu Ina.
1. Nerijus Numavičius, „VP Grupė“, 1 mlrd. 400 mln. eurų (50 metų)
Nebe pirmi metai turtingiausiųjų viršūnėje karaliauja vienas iš „Vilniaus prekybos“ įkūrėjų – Nerijus Numavičius. Jis – vienintelis Lietuvos milijardierius.
2015 m. į Didžiąją Britaniją persikėlęs milijardierius, vienas iš „Maximos“ pradininkų, tapo ir šios šalies mokesčių mokėtoju. Su Lietuva jį sieja vis silpnesni ryšiai.
Šiais metais N. Numavičius įkurto šeimos biuro „Talka LT“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas yra sakęs, kad bent jau šiemet N. Numavičius neketina sugrįžti gyventi į Lietuvą.
Milijardierius ir toliau užsiima didelėmis investicijomis. Visai neseniai pranešta apie tris didžiulius sandorius. Šiemet jis papildomai investavo 37,85 mln. eurų į antrą pagal dydį Jungtinės Karalystės parduotuvių tinklą „McColl's Retail Group“ ir tapo vienu didžiausių jos akcininkų.
„Maxima grupė“ šiais metais pasirašė sandorį dėl Lenkijos kasdienio vartojimo prekių prekybos tinklo „Stokrotka“ („Ramunėlė“), turinčio 410 parduotuvių, įsigijimo. Skaičiuojama, kad už visas akcijas „Maximos grupė“ turėtų sumokėti apie 282,827 mln. eurų.
Prieš kelias dienas pranešta, kad Nerijaus Numavičiaus valdomos „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovė „Euroapotheca“, turinti vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Eurovaistinė“, mažiausiai už 170 mln. eurų perka beveik 160 vaistinių tinklą Švedijoje.
Praeitais metais Žilvinas Marcinkevičiui savo akcijų dalį pardavė Nerijui Numavičiui ir šis jau turi apie 75 proc. „Vilniaus prekybos“ grupės akcijų. Tiesa, N. Numavičiui ir jo komandai praeitais metais teko paplušėti viešojoje erdvėje ir atsimušinėti nuo vieno iš buvusių partnerių Mindaugo Marcinkevičiaus kaltinimų. M. Marcinkevičius siekia įrodyti, kad N. Numavičius neteisėtai perėmė savo brolių Juliaus ir Vlado akcijas.
Be to, teisme M. Marcinkevičius metė rimtus kaltinimus, esą N. Numavičius daugelį metų slėpė milijonus mokesčių. Turtingiausias lietuvis tokius kaltinimus neigia.
N. Numavičius gimė Šilalėje, augo Panevėžio rajone, o vėliau įstojo mokytis į Vilniaus universitetą visuomenės sveikatos mokslų. Čia ir susipažino su verslo partneriais Žilvinu ir Gintaru Marcinkevičiais bei Ignu Staškevičiumi. Tuomet prasidėjo „Vilniaus prekybos“ istorija. 2015 m.
N. Numavičius susituokė su ekonomiste Kaetana Leontjeva ir persikėlė gyventi į Angliją. Verslininkas iš pirmosios santuokos turi du vaikus.
Visgi N. Numavičius yra vienintelis lietuvis patenkantis į „Forbes“ žurnalo turtuolių sąrašą. 2015 m. jis užėmė 1741 vietą.
