Drauge su ekonominės krizės banga plūstelėjusi emigracija ne tik sutirpdė Lietuvos gyventojų skaičių, kuris jau nesiekia simbolinių trijų milijonų. Emigracijos rykštė kėsinasi ir į ateities visuomenės gyvybingumą, rašo "Respublika".
Sociologai buvo šokiruoti paaiškėjus, kad pastaraisiais metais ne Lietuvoje gimsta apie 16 proc. lietuvių naujagimių. Pavyzdžiui, pernai Alytuje iš viso gimė 558 naujagimiai, iš jų 130, t.y. 23,3 proc., gimė užsienyje.
Pasak Alytaus civilinės metrikacijos skyrius (CMS) Alytaus CMS vedėjos Birutės Valūnienės, daugiausia alytiškių gimsta Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, o pastaruoju metu - Norvegijoje.
Vilniaus CMS pernai įregistravo 9 938 naujagimius, iš jų ne Lietuvoje gimė 3 218 (32,38 proc.). Tokia didelė užsienyje gimusių naujagimių dalis sostinei tenka dėl to, kad emigrantai, ne tik vilniečiai, bet ir nedeklaravusieji Lietuvoje gyvenamosios vietos, apie savo kūdikio gimimą privalo pranešti Vilniaus miesto CMS. Iš viso Lietuvoje, Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai užregistruoti 36 596 gimimai, 3 500 naujagimių pasaulį išvydo užsienyje.
Lietuvos darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo dr. Boguslavo Gruževskio teigimu, dar didesnį nerimą nei augantis gimimų užsienyje skaičius kelia tai, kad kartu su tėvais emigruoja mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai.
"Jie suaugs su ta kultūra, papročiais, ir tada didelė tikimybė, kad jų socialiniai, kultūriniai ryšiai su gimtine susilpnės", - teigė mokslininkas.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. išvykimą į užsienį deklaravo 1 742 10-14 metų asmenys ir 3 823 15-19 metų gyventojai. 2010 m. išvyko 2 686 10-14 metų vaikai ir 4 909 15-19 metų jaunuoliai. Tikimybė, kad dalis užsienyje gimusių ir augančių vaikų Lietuvai gali būti prarasti, didina įtampą ir dėl to, kad šiems vaikams pasiekus amžių, kai įsiliejama į darbo rinką, dalies jų Lietuvos darbdaviai nesulauks.
