Lietuvos įstatymai kol kas sudaro puikias sąlygas išvengti atsakomybės net už sunkius, visuomenei pavojingus nusikaltimus – tereikia vilkinti bylas iki sukaks senaties terminas. Valstybėje tvyrantis nebaudžiamumas, kai senatis gali tapti pagrindu nutraukti net didelio atgarsio visuomenėje sulaukusias rezonansines su sukčiavimu, korupcija ir kitais sunkiais nusikaltimais susijusias bylas, kompromituoja visą mūsų teisinę sistemą, sėja teisinį nihilizmą. Vis dėlto padėtis gali ir pasikeisti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose senaties terminą siūloma ilginti, o kai kada jo išvis netaikyti. Tik ar jos nesulauks aršaus suinteresuotųjų išvengti atsakomybės ir jų gynėjų pasipriešinimo?
Amžiaus aferistai liko nenubausti
Teismų archyvuose apstu storiausių bylų, kurių herojai išvengė bausmių dėl senaties termino. Tarp šių bylų rastume ir plačiai visuomenėje skambėjusių grobstymo atvejų. Antai „Kauno holdingo“ vadovai, patraukti baudžiamojon atsakomybėn už 14 tūkst. žmonių patikėtų lėšų – 81 mln. Lt – iššvaistymą, dabar sėkmingai sukasi kituose versluose ir mėgaujasi prabanga. Šių veikėjų teismo procesai gynėjų iniciatyva buvo sumaniai atidėliojami ir truko nuo 1998 iki 2003 m. Kaip tik tiek ir reikėjo, kad amžiaus afera pramintos bylos veikėjai liktų nenubausti.
Tikru virtuozu, išnaudojant teismines spragas, galima pavadinti ir buvusį „Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovą Viktorą Valcerį. Jis įtartas, kad pusvelčiui pardavė „Sodros“ statinius giminaičiui, kuris vėliau juos pardavė dešimteriopai brangiau, taip pat už valstybės lėšas įsigytos masažinės vonios pasisavinimu.
Kaltindamas teisėjus šališkumu ir neobjektyvumu, V.Valceris nuolat skųsdavo net ir simbolinius nuosprendžius. Taip bylos keliavo iš teismų į teismus, kol galiausiai viskas baigėsi senatimi. Įdomiausia, kad pernai V.Valceris sugebėjo pabūti net Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir buvo atsakingas už viešuosius pirkimus! Iš šio posto jis pasitraukė tik įsikišus sveikatos apsaugos ministrui.
Kodeksas turėtų būti griežtesnis
Prezidentės D.Grybauskaitė iniciatyva parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos dėl senaties terminų jau įteiktos Seimui. Šalies vadovės teigimu, nenormalu, kai senatis gali tapti pagrindu nutraukti net didelio atgarsio visuomenėje sulaukusias rezonansines su sukčiavimu, korupcija ir kitais sunkiais nusikaltimais susijusias bylas.
Dabar senaties termino siūloma visai netaikyti su ypatinga žala valstybės ekonominiams interesams, visuomenės stabilumui ir moralei, demokratijos ir teisinės valstybės įtvirtinimui susijusiems nusikaltimams.
Baudžiamiesiems nusižengimams senaties terminą siūloma ilginti nuo 2 iki 5 metų, neatsargiems ir nesunkiems tyčiniams nusikaltimams – nuo 5 iki 10 metų, apysunkiams nusikaltimams – nuo 8 iki 15 metų, sunkiems nusikaltimams – nuo 10 iki 20 metų. Pailgintus senaties terminus siūloma taikyti ir korupcinio pobūdžio nusikaltimams. Korupcijos bylų nagrinėjimas yra labai sudėtingas, todėl šiuo metu joms taikomas 8 metų senaties terminas yra per trumpas.
Specialų senaties terminą siūloma numatyti ir prieš nepilnamečius padarytiems nusikaltimams. Tokiems nusikaltimams senaties terminas negali sueiti anksčiau nei asmeniui, prieš kurį padarytas nusikaltimas, sukaks 25 metai. Šiuo metu Lietuvoje, skirtingai nei kitų ES valstybių baudžiamojoje teisėje, prieš nepilnamečius padarytiems nusikaltimams taikomi bendrieji senaties terminai.
D.Grybauskaitė viliasi, kad šie pakeitimai sumažins galimybes vilkinti baudžiamąjį procesą ir išvengti atsakomybės.
Keistinų dalykų daug
D.Grybauskaitė iš ankstesnių šalies vadovų išsiskiria dideliu dėmesiu teisėtvarkai. Seime jos iniciatyva įregistruotos ir pataisos, kuriomis siekiama griežtinti bausmes už mažamečių tvirkinimą. Vietoje piniginių baudų, trumpų laisvės apribojimų arba 2 metų nelaisvės bausmių siūloma numatyti laisvės atėmimą iki 5 metų ir panaikinti galimybę atsipirkti bauda.
„Prezidentė mato daug keistinų dalykų teisinėje sistemoje, – sakė Prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis. – Kaip jau ne kartą esame minėję, Prezidentė įžvelgia esminių pokyčių teismų ir kitų teisėsaugos institucijų veikloje ir jų darbo kokybės gerinimo būtinybę. Šiandienos situacija verčia spręsti ir teismų darbo krūvio problemas.“
E.Rimšelis pripažįsta, kad neužtenka vien keisti įstatymus. „Šiandien matomos problemos – tai ne tik teisinio reglamentavimo trūkumų, bet ir netinkamo įstatymų taikymo, galų gale – vis dar besivystančios ne visada pakankamos teisinės sąmonės pasekmės“, – mano jis.
Svarbi ir visuomenės pozicija
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tikisi, kad jo vadovaujamas komitetas pritars Prezidentės iniciatyvai dėl pataisų ilginti senaties terminus. „Piktnaudžiauti senatimi jau tampa norma, todėl reikia baigti tuos žaidimus“, – tvirtino jis.
O parlamentaras Konstantas Ramelis kritikavo prezidentūros siūlymus. Anot jo, didžiausia problema yra ne senaties trukmė, o dirbtinis teismo proceso vilkinimas. „Senaties reikėtų nebeskaičiuoti perdavus bylą į teismą, tada praeis bet koks noras vilkinti teismo procesą“, – mano jis.
Po svarstymų ir papildymų komitete siūlomos pataisos bus svarstomos Seimo posėdyje ir teikiamos Prezidentei. Seimo narys S.Šedbaras pabrėžė, kad teisingumą gali užtikrinti ne tiek bausmės griežtumas, kiek jos taikymas ir visuotinė reakcija. „Pavyzdžiui, plačiai nuskambėjusi istorija su numestu nuo tilto šuneliu, – kalbėjo S.Šedbaras. – Pasirodo, kol tas įvykis neiškilo į viešumą ir nesulaukė visuomenės pasmerkimo, panašūs nusikaltimai nesulaukdavo jokio policijos dėmesio, nors įstatymai ir numato tam sankcijas. Ir jos nebūtinai turi būti labai griežtos – svarbiausia apskritai netoleruoti tokio elgesio ir nelikti abejingiems.“
Teisėsaugai trūksta drąsos
Kęstutis Čilinskas, teisininkas:
Džiugu, kad Prezidentė rodo iniciatyvą tobulinti įstatymus ir naudojasi jai suteikta teise. Bet neužteks tik pailginti senaties terminus. Teisėsauga greitai išaiškina ir patraukia baudžiamojon atsakomybėn paprastus žmones. Tačiau, kai grobstomos valstybės lėšos, daromi stambūs ekonominiai nusikaltimai, už tai atsakančiųjų nematome. Tokie nusikaltėliai paprastai turi užnugarį iš valdančiojo elito. Todėl, kol neturėsime principingai ir nepriklausomai dirbančių prokurorų, fi nansinių nusikaltimų ir specialiųjų tyrimų, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnų, jokie senaties terminai nepadės. Taip pat labai svarbu grobstytojams taikyti ne tik Baudžiamąjį kodeksą, bet ir Civilinį – jie turi atlyginti padarytą žalą visuomenei. Valstybei tai būtų daug naudingiau nei vien paskirti bausmę.
Senaties visiškai atsisakyti negalima
Povilas Jegorovas, advokatas:
Ilginti senaties terminus galima, bet visiškai jų atsisakyti, kaip siūloma kai kuriais atvejais, – ne. Senatis paprastai netaikoma už didelio masto nusikaltimus, tokius kaip genocidas, nusikaltimai žmonijai. Todėl taikyti tokią pačią tvarką ir kyšininkavimo bylose būtų nelogiška ir neadekvatu visai teisinei sistemai. Geriausia būtų, jei senaties terminas nebūtų skaičiuojamas patekus bylai į teismą.
