Lietuvoje gyventojų pajamos yra pasiskirsčiusios labai netolygiai – yra ir labai turtingų, ir skurde gyvenančių žmonių. Pastaraisiais metais, palyginti su neturtingųjų sluoksniu, turtingiausiųjų gyventojų pajamos vidutiniškai net šešis kartus buvo didesnės. Turtingieji turtėja, o skurstantieji dar labiau skursta, rašo „Valstiečių laikraštis“.
Gyvename laukinio kapitalizmo sąlygomis
"Iš ES šalių tik Portugalijoje ir Slovakijoje pajamos yra pasiskirsčiusios dar labiau netolygiai nei Lietuvoje. Palyginti su Skandinavijos šalimis, pagal šį rodiklį mes atrodome lyg laukinio kapitalizmo šalis", - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Žiūkas.
Blogai, kad praraja tarp turtingųjų ir mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų kasmet didėja. Štai pastaraisiais metais turtingiausių gyventojų pajamos vidutiniškai net šešis kartus buvo didesnės, palyginti su neturtingųjų sluoksniu. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais net pusė šalies gyventojų gyveno būste, kuriame vienam asmeniui teko mažiau nei vienas kambarys.
"Bent kas antrą dieną valgyti mėsą ar žuvį neišgali 28 proc. gyventojų. 32 proc. asmenų gyvena prastame būste varvančiu stogu, drėgnomis sienomis, supuvusiais langais ar grindimis, net ketvirtadalis neturi tualeto su nutekamuoju vandeniu, o 23 proc. gyvena neturėdami vonios ar dušo", - vardija Statistikos departamento direktorius Algirdas Šemeta.
Be kita ko, toks didelis pajamų skirtumas - ne paprastas statistikos rodiklis. Tai reiškia, kad nors šalyje vidutiniškai atlyginimai didėja, tačiau, esant tokioms aplinkybėms, jie mažiausiai didėja gaunantiesiems mažiausius atlyginimus, o turtingųjų pajamos auga daug sparčiau.
Galime tik pasiguosti, kad Rusijoje minėtas skirtumas yra dar didesnis - net 40 kartų.
Skurdo ribos skirtingos
"Eurostat" duomenimis, ES šalyse skurde gyvena apie 60 mln. žmonių. Tačiau šis rodiklis yra santykinis - kiekvienoje šalyje skirtingas. Jeigu gyventojo pajamos sudaro mažiau kaip 60 proc. vidutinių pajamų šalyje, tai laikoma, kad toks žmogus gyvena skurde. Tačiau skurdas skurdui nelygu. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro V.Žiūko, vienoje šalyje tiek pat pajamų turintis žmogus gali būti laikomas skurdžiumi, o kitoje - gyvenančiu pasiturinčiai ar net turtingai. Ir tokie skirtumai išsilaikys dar ilgai. Pavyzdžiui, JAV 2004 m. skurdžiai gyvenančiu buvo laikomas pilietis, per metus uždirbęs mažiau nei 27 tūkst. Lt, o dviejų asmenų šeima - mažiau nei 36350 ltų.
Pernai 615 tūkst. Lietuvos piliečių buvo galima laikyti gyvenančiais skurdžiai, nes dėl menkų pajamų daugelis iš jų galėjo tenkinti tik būtiniausius savo poreikius. Vienišam asmeniui santykinio skurdo riba buvo 316 Lt, dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimai - 853 litai per mėnesį.
Ne ekonomikos, o politikos klausimas
VU Socialinio darbo katedros vedėjas Romas Lazutka sako, kad prieš keliolika metų skurdas buvo suvokiamas kaip materialinių išteklių stoka, o šiuo metu, ypač Europos šalyse, skurdu laikomas gyvenimas gerokai prastesnėmis sąlygomis nei susiklostęs vidutinis gyvenimo lygis. Lietuvoje skurdo lygis (gyventojų dalis, esanti žemiau skurdo ribos) stabtelėjo ties 15-16 proc. riba ir laikosi jau aštuonerius metus. V.Žiūkas tikina, jog tokį stabilumą galime laikyti nemenku pasiekimu.
Kokios aplinkybės lemia skurdą? Tikriausiai daugeliui šis klausimas atrodys keistas. Be reikalo. Anot R.Lazutkos, priklausomybė tarp skurdo ir šalies ekonomikos stiprumo yra nedidelė. "Manau, kad skurdas yra labiau ne ekonomikos, o šalies politikos klausimas. Pavyzdžiui, Europoje yra galimybių išvengti skurdo, tačiau ne visose šalyse šis tikslas pasiektas", - sako R.Lazutka.
Šis tikslas nepasiektas ir, atrodo, nelabai jo siekiama ir Lietuvoje. Be kita ko, Lietuvoje mokesčiai sudaro 29 proc. BVP, o Vakarų Europos šalyse - 41 proc. Taigi jos gali daugiau lėšų skirti socialiniams reikalams. Socialinei bei sveikatos apsaugai ir švietimui Lietuvoje išleidžiama apie 20 proc. BVP, o ES šalyse - 34 proc. lėšų. Tačiau valstybės valdymui Lietuva skiria 9 proc., o turtingosios ES šalys - tik 7 proc. BVP. Tokie prioritetai.
Skurstančių žemdirbių gerokai sumažėjo
Pasak LŽŪU Ekonomikos katedros dėstytojos Gintarės Janušauskaitės, Lietuvoje daugiausia skurdo apraiškų yra kaime. Santykinis skurdo lygis Lietuvos miestuose nuo 2000 m. iki 2005 m. išliko beveik stabilus - nuo 10,5 iki 10,6 proc., o kaimuose - nuo 27,6 iki 29,5 proc. Taigi pastaraisiais metais jis net padidėjo. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad skurstančių žemdirbių gerokai sumažėjo - nuo 35,3 proc. (2000 m.) iki 21,6 proc. (2005 m.). Skurstančių žemdirbių pradėjo mažėti nuo 2003 m., kai Lietuvą pasiekė didžioji ES parama ir jau buvo akivaizdu, kad Lietuva įstos į ES.
Didžiausios pajamos Lietuvoje gaunamos miestuose, o mažiausios - kaimuose, kur jos buvo beveik lygios skurdo rizikos ribai. "Svarbi disponuojamų pajamų struktūra. Paaiškėjo, kad iš samdomo darbo miestiečiai gauna net 68,8 proc. savo pajamų, o kaimo gyventojai - tik 38,1 proc. Be to, gaunamos labai skirtingos pajamos. Kaimo gyventojai dažniau gauna nedidelius atlyginimus - iki 600 Lt per mėnesį", - sako G.Janušauskaitė.
Lėšos, gaunamos iš verslo kaime, tesudaro 3,6 proc., o, pavyzdžiui, Airijoje ūkininkų pajamos iš ne žemės ūkio veiklos vidutiniškai siekia net 45 proc. Dar daugelį Lietuvos kaimo gyventojų gelbsti socialinės išmokos - jos sudaro net 28,5 proc. visų pajamų.
Albinas Čaplikas
