Tačiau net oficiali statistika rodo, kad norėdami gauti reikalingą gydymą ar vaistų lietuviai turi primokėti iš savo kišenės. Tokių priemokų dydis Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Taigi naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl už sveikatos priežiūros paslaugas lietuviai turi primokėti tiek daug.
Kas trečias euras – iš žmonių kišenės
Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.
Be to, pagal Konstituciją, įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
Žinoma, už tai, kad gautų „nemokamas“ gydymo paslaugas, žmogus turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
Jų dydis yra 6,98 proc. žmogaus priskaičiuoto darbo užmokesčio. Kitąmet minimalioji mėnesinė alga bus 1038 eurai. Vadinasi, žmonėms teks mokėti ne mažiau kaip 72,45 euro per mėnesį PSD įmokų (1038 Eur x 6,98 proc.).
Nesunku suskaičiuoti, kad, tarkime, per 35 darbo metus žmonės sumoka mažiausiai po 30 tūkst. eurų PSD įmokų. Ir kuo žmogaus alga didesnė, tuo daugiau įmokų teks sumokės, nors daugiau garantuojamų „nemokamų“ paslaugų jis ir negaus.
Negana to, kad už PSD lietuviai sumoka beveik 7 proc. algos, kad gautų gydymo paslaugas, jiems dar tenka primokėti ir iš savo kišenės (angl. out of pocket).
ES statistikos tarnyba „Eurostat“ kasmet skaičiuoja, kokią dalį visų išlaidų sveikatos apsaugai sudaro tokios gyventojų priemokos iš nuosavos kišenės.
Iš visų šalių, kurios jau pateikė praėjusių metų duomenis, Lietuvoje papildomos gyventojų išlaidos sudarė didžiausią dalį visų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų – beveik 32 proc. O ankstesniais metais pagal šį rodiklį blogesnėje padėtyje už lietuvius buvo tik Bulgarijos (35 proc.) ir Graikijos (33 proc.) gyventojai.
Paprastai kalbant, beveik kas trečią eurą, skirtą sveikatos apsaugai Lietuvoje, gyventojai sumoka tiesiai iš savo kišenės, tų išlaidų nepadengia nei PSD, nei privatus sveikatos draudimas.
Lietuvoje – per maži mokesčiai?
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus vyriausiasis patarėjas Gintaras Kacevičius pripažįsta, kad Lietuva kartu su Bulgarija, Graikija, Latvija ir Malta yra tarp tų ES šalių, kuriose gyventojams tenka pernelyg didelė sveikatos priežiūros finansavimo našta.
Pasak patarėjo, Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja, kad gyventojų privačios namų ūkių išlaidos neviršytų 15 proc., o minėtose ES šalyse tai sudaro apie trečdalį.
G. Kacevičius pastebi, kad pagal bendrąsias sveikatos išlaidas (valdžios sektoriaus kartu su namų ūkių) Lietuva palengva artėja prie ES vidurkio: 2022 m. sveikatai teko 7,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o pagal absoliučias išlaidas vienam gyventojui, įvertinus perkamosios galios paritetą (2459 JAV doleriai), pralenkė 8 ES šalis, tarp jų – Vengriją, Slovakiją, Kroatiją ir Estiją.
Tačiau, pagal visuomenines išlaidas sveikatai (4,8 proc. nuo BVP), Lietuva labai atsilieka nuo ES šalių vidurkio (8,4 proc.), ir tai yra didelė ir ilgalaikė Lietuvos sveikatos sistemos finansavimo problema.
„Visi šie faktai rodo vieną akivaizdų dalyką: Lietuva skiria sveikatai gerokai per mažai visuomeninių išlaidų, todėl gyventojai, siekdami jiems reikalingos sveikatos priežiūros, yra priversti tai kompensuoti savo privačiomis išlaidomis.
Dėl to Lietuvos namų ūkiai patiria per didelę išlaidų sveikatai naštą, nemaža jų dalis turi nepakeliamų išlaidų sveikatos priežiūrai ir netgi rizikuoja nuskursti. Svarbu tai, kad, nors labiausiai ši našta paveikia skurdžiausią šalies namų ūkių penktadalį, jos neišvengia ir turtingiausias penktadalis“, – komentavo G. Kacevičius.
Jo teigimu, norint pakeisti situaciją, reikėtų didinti visuomeninį finansavimą sveikatos sektoriui, pirmiausia – PSD fondui. Esą šiuo metu už valstybės draudžiamus asmenis (pvz., vaikus ar pensininkus) iš valstybės biudžeto skiriama per mažai lėšų, tad jų reikėtų daugiau.
„Ir, nors vienas iš pamatinių PSD principų yra solidarumas, kuris reiškia, kad sveikas moka už sergantį, pasiturintis – už nepasiturintį, tačiau Lietuvoje šis principas yra nesubalansuotas“, – sako VLK atstovas.
Anot jo, padidinus visuomeninį finansavimą būtų galima pasiekti, kad gyventojams taptų greičiau prieinami nauji efektyvūs vaistai, kitos naujos technologijos, dosnesnis taptų PSD fondo lėšomis finansuojamas sveikatos priežiūros paketas, ir dėl to sumažėtų poreikis gyventojams mokėti iš savo kišenės.
Tiesa, G. Kacevičius nemini, kad valstybės biudžete pinigai savaime neatsiranda. Norint jų skirti daugiau, tektų didinti mokesčius arba sumažinti finansavimą kitoms sritims.
Per mažas viešasis finansavimas
Kaip atsiųstame komentare nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, laikoma, kad sveikatos sistemos užtikrina tinkamą finansinę apsaugą, kai dėl mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas žmonės nepatiria finansinių sunkumų.
„Finansinės apsaugos trūkumas gali sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, pabloginti sveikatos būklę, padidinti skurdą ir pagilinti sveikatos ir socialinę bei ekonominę nelygybę“, – nurodo ministerija.
Pasak jos specialistų, sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojantys žmonės taip pat gali patirti finansinių sunkumų, kurie gali lemti katastrofiškas sveikatos priežiūros išlaidas. O ypač pažeidžiami yra neturtingesni namų ūkiai ir tie, kurie turi mokėti už ilgalaikį gydymą, pavyzdžiui, vaistus nuo lėtinių ligų.
Ministerija taip pat pastebėjo, kad valstybės sektoriaus išlaidos sveikatos priežiūrai Lietuvoje yra nedidelės.
Jei bendros (privataus ir viešojo sektoriaus) išlaidos sveikatos priežiūrai 2022 m. Lietuvoje siekė 7,2 proc. BVP (ES 27 vidurkis – 10,4 proc.), tai vien tik viešojo sektoriaus išlaidos – 4,8 proc. (ES27 – 8,4 proc.).
Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, kuriose namų ūkių tiesioginės išlaidos sveikatos priežiūrai yra reikšmingai mažesnės, stebima, kad yra didesnės valstybės sektoriaus ir / ar papildomo sveikatos draudimo išlaidos.
Vis dėlto SAM tiesiai neatsakė, ką ji padarė ar dar padarys, kad situacija nebūtų tokia bloga ir kad gyventojams iš savo kišenės nereikėtų primokėti tiek daug pinigų už sveikatos priežiūrą.
