Apie tai, ar šnipų gali būti ir daugiau, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, saugumo generolas Gediminas Grina ir informacinio karo, Rusijos politikos tyrinėjotas Nerijus Maliukevičius.
Jeigu mes šnekame, kad Lietuvoje gali būti ir daugiau šnipų, tai ar gali jų būti daugiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje?
G. Grina: Partija, ar ne partija, jeigu žmogus dirba ir yra šnipo kategorijoje, jis veikia pagal užduotis. Ir jei yra planas kažką gauti iš konkrečios partijos, vadinasi, jis veikia partijos lygmenyje. Jei yra interesas versle ar energetikoje, tai jis dirba ten.
Kas domina Rusiją? Žinome, kad tai, kas susiję su krašto gynyba, kas susiję su NATO. Kas dar?
G. Grina: Svarbiausi objektai. Padalykime Rusiją į dvi dalis. Vieni dalykai domina kariškius, nes jiems reikia planuoti operacijas. Kiti dalykai domina politikus, kurie priiminėja politinius sprendimus ir žiūri, kaip mūsų politikai priiminėja sprendimus. Jeigu kalbame apie kariškius, tai jiems pirmas žodis yra logisitika. Jeigu sugebi iškirsti priešininko logistiką – pusę pergalės pasiekta. Labai nesunku suskaičiuoti, kiek turime šarvuočių, kiek turėsime tankų, karių. Čia pakankamai vieša informacija. Slapčiausias dalykas yra, kaip mes funkcionuojame ir kaip logistiškai apsirūpiname.
Logisitinė informacija, kiek mes turime kelių ir geležinkelių, kokios kokybės jie yra – visa tai yra vieša.
G. Grina: Bet yra informacijos rinkimas ne viešos ir yra viešos. Žvalgyba daro ir tą, ir tą. Žvalgybai reikia bendro paveikslo. Jeigu žvalgyba sugeba gauti iš viešos informacijos viską, ko jiems reikia, tai jiems nereikia stengti gauti įslaptintos informacijos. Jei kalbame apie kelius, tai, manau, jie nuolat seka, kiekvieną dieną, kiek mes nuliejame asfalto autostradoje link Lenkijos. Kariškiams tai yra įdomu, nes tai parodo, kaip mes galėsime judėti. Ar tai būtų oro uostas, geležinkelių sistema, elektros sistema – kiekvieną dieną yra stebima, kokioje būsenoje ji yra.
O kas domina politikus?
N. Maliukevičius: Čia daugiau kalbama apie užsienio žvalgybą ir FSB. Juos domina politinis kontekstas. Ypač domina politikų, politinių sprendimų ar verslo pažeidžiamumas. Tokius dalykus gali įvertinti rinkdamas viešą informaciją, skaitydamas ar žiūrėdamas žinias, nes ten pilna dramos, skandalų, tą turi nuolat sekti. Atitinkamai įvertinti situaciją.
Žvalgybos pagal apibrėžimą turi begalę rinkimų principų: yra atviros prieigos šaltiniai, techninė žvalgyba, kur gal pasiklausai per internetą, radiją, kitus mobilius tinklus. Yra žmogiška žvalgyba, kur iš pokalbių susirenki informaciją. Jie planuodami veiklą susistruktūruoja, kas už kokią žvalgybą yra atsakingi.
Kiek šnipų mes galėtume turėti Lietuvoje? Kai turėjome Rusijos ambasadą, buvo aišku, kad visi jie yra šnipai. Dabar ambasados praktiškai nebėra. Koks lieka šnipų tinklas?
G. Grina: Paslaptis gali būti tik tiek, kiek departamentas žino. Kiek departamenas nežino, nebėra paslaptis, nes mes nežinome. Čia žaidimas yra be pradžios ir be pabaigos. Pavyzdžiui, išvažiavo ambasados darbuotojai, tikrai nemanau, kad nėra čia kitų darbuotojų, kurie už juos dirba. Kitas dalykas – ambasados darbuotojai yra stebimi. Visas dėmėsys yra nukreiptas į juos ir jie stengiasi riboti savo veiklą. Nepamirškime ir techninių darbuotojų, kurie dirba ambasadose. Jie gali susivežti įvairią įrangą diplomatiniu paštu.
Dirbančių Rusijos žvalgų yra daug. Kitaip negali būti, nes Lietuva yra per daug svarbioje vietoje, ji yra NATO narė, plius, Lietuva yra pakankamai antirusiška valstybė. Galvoti, kad šnipų gali būti minimaliai, tai tikrai taip negalvočiau, kad vieną ar du pagavome ir problema išnyko. Kitas dalykas, apie ką yra nepopuliaru kalbėti, tai dar šalyje liko 74 tūkstančiai Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Tai kur yra garantija, kad kokie 50 žmonių nėra tarnybų paruošti? VSD to patikrinti negali.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
