Aktualijos

Finansų ministerijai paviešinus siūlomus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda sako pasisakantis už didesnes mokesčio „grindis“, tačiau pripažįsta, kad NT apmokestinimas turėjo keistis. „Pasisakiau už didesnes grindis ir galbūt per daug neinant į detales, vis tiek nekilnojamo turto mokesčio sistemą reikėjo keisti.

Finansų ministerijai siūlant didinti dalies gyventojų pajamų apmokestinimą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokesčio progresyvumas turėtų būti saikingas, o didžiausias pajamas gaunantiems asmenims taikomas tarifas – mažesnis nei siūlo valdantieji. „Yra pasiūlyta iki 36 proc., bet aš manau, kad tai yra per didelis tarifas dideles pajamas gaunantiems žmonėms ir galima būtų galbūt apsiriboti 32 proc., nes mes turime vertinti ir konkurenciją mokesčių tarifais aplinkui.

Lietuvos sostinėje Vilniuje žmonių pamėgtoje vietoje prie Baltojo tilto nedrąsiai pražydo rausvi sakurų žiedeliai. Daugeliui jie simbolizuoja tikrą pavasario pradžią. Kol kas čia dar visai ramu, tačiau netrukus šiomis sakuromis pasigrožėti suplūs didžiulės minios vilniečių ir miesto svečių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina neabejojusi, kad Konstitucinis teismas (KT) pripažins, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai.  „Žinoma, kad asmeniškai vyliausi panašaus sprendimo, bet garantijas dėl to, ką pasakys Konstitucijos aiškintojai turi tik putinas, kuris neturi Konstitucijos“, – savo feisbuko paskyroje rašė politikė.

Nors visi kandidatai į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkus palaiko planuojamą Nekilnojamojo turto (NT) mokestį, jų nuomonės kai kuriais atžvilgiais išsiskiria. Pavyzdžiui, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas akcentuoja, jog mažesnėse savivaldybėse didžioji NT objektų dalis nesiekia mokesčio „grindų“, tad didžiausia šiuo mokesčiu surinktų lėšų dalis tektų didžiosioms savivaldybėms. „Aš truputį irgi bijau, kai dabar grindys yra 40 tūkst.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai reglamentuojantis įstatymas turės atitikti konsensusą tiek Seime, tiek visuomenėje ir mano, kad daugiau šansų yra priimti artimo ryšio institutą įtvirtinantį teisės aktą. „Būtų gerai, kad Seimas priimtų įstatymą, bet tokį įstatymą, kuris atitiktų konsensusą tiek pačiame Seime, tiek visuomenėje.

Nors iki kalendorinės vasaros dar liko daugiau nei mėnuo, Lietuvoje jau juntama vasariška šiluma. Tačiau ar tikrai metas džiaugtis ir lengvinti aprangą? Ekspertai atskleidžia, kokių orų laukti artimiausiomis savaitėmis bei vasarą, ir kaip tokie žymūs orų pokyčiai gali paveikti mūsų sveikatą.

Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas ketvirtadienį tęsė savo ginamąją kalbą  teisme, jis teigė, kad sieks savo kliento išteisinimo. „Taip“, – žurnalistams po posėdžio atsakė advokatas, paklaustas, ar sieks kaltinamojo išteisinimo. Advokatas antrą posėdį iš eilės sakė savo ginamąją kalbą, ją tęs ir penktadienio popietę. „Yra daug argumentų, yra daug kritikuotinų vietų šioje byloje.

Prekyba maisto papildais – populiarus pasirinkimas pradėti savo verslą. Tačiau šis sektorius – vienas griežčiausiai reguliuojamų, o rizikų daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

Seimas svarstys siūlymą tradicinėms bei valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms taikyti tokius pačius elektros energijos ir dujų tarifus, kaip buitiniams vartotojams. Už tai siūlančias „Nemuno aušros“ frakcijos narės Daivos Petkevičienės ketvirtadienį pristatytas įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 71 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė.

Iki rugpjūčio pradžios bus sudaryta tvarka, kaip šalies mokyklos turėtų saugiai ir atsakingai naudotis dirbtinio intelekto (DI) įrankiais, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Būtina sukurti DI diegimo kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apimtų teisinę bazę, pagalbos priemones mokykloms, taip pat ir įrankius, mažinančius administravimo naštą.

Lenkų orų modeliai rodo, jog artimiausiomis dienomis Lietuvoje turėtų vyrauti itin karšti orai. Visgi švenčių laikotarpių turėtų šiek tiek atvėsti, pasitaikys ir kritulių bei stipresnių vėjo gūsių. Remiantis lenkų radarais, ketvirtadienį vakare (nuo 17 val.) vyraus itin šilti orai. Prognozuojama, jog Vilniuje bus 22 laipsniai šilumos, Kaune ir aplink – apie 23-24 laipsniai šilumos, o Klaipėdoje – 22-23 laipsniai šilumos.  Vasariška šiluma laikysis penktadienį.

Artimiausiu metu į Lietuvą bus pargabenti Ukrainoje žuvusio savanorio Tomo Valentėlio palaikai, laidotuvės vyks Biržuose, ketvirtadienį praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). „T. Valentėlis kovojo už tai, kas jam buvo svarbiausia – laisvę, teisingumą ir žmogaus orumą. Jo apsisprendimas prisidėti prie Ukrainos gynėjų tapo ryškiu drąsos ir solidarumo ženklu“ – rašoma KAM išplatintame pranešime.

Po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, parlamente gali kilti audringos diskusijos Civilinės sąjungos įstatymo klausimu, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis. Socialdemokratas taip pat pabrėžia, kad būtų įdomu išgirsti skeptiškai apie pastarąjį įstatymą ne kartą pasisakiusio šalies vadovo Gitano Nausėdos nuomonę.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako dar nėra galutinai apsisprendęs, ar sieks Euro grupės pirmininko posto.   „Šiuo metu dėl savo kandidatavimo nesu priėmęs galutinio sprendimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.    BNS remdamasis leidiniu „Politico“ rašė, kad jis svarsto pretenduoti į grupės pirmininko postą.  Balsavimas dėl Euro grupės vadovo turėtų vykti šių metų liepą.

Ketvirtadienį Seimo vakarinio posėdžio metu iniciatyva pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) auditą įžiebė ginčus parlamento salėje. Konservatorių frakcijos atstovai ketino prašyti klausimą nukelti į kitą Seimo posėdį, tačiau posėdžiui pirmininkavusi socialdemokratė Orinta Leiputė, anot opozicijos atstovų, laiku nesuteikė jiems žodžio ir vietoje to leido pasisakyti valdančiosios koalicijos nariams.

Vienas iš Rusijos ambasados Vilniuje darbuotojų taip pat yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas, apie tai ketvirtadienį pranešė naujienų portalas LRT, remdamasis Rusijos opozicijos sudaryta viešųjų pareigūnų duomenų baze RuPEP. Pagal paviešintą informaciją, Dmitrijus Sergejevičius Kurguzas FSB dirba nuo 2017 metų, o į Vilnių jis atvyko 2023 metais.

Finansų ministerijos siūloma nauja nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarka brangaus turto savininkų įnašų iš esmės nepakeistų, nepaisant siūlomo mažesnio tarifo, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.    „Laipteliai ir jų ribos buvo apskaičiuotos tokiu būdu, kad tiems žmonėms, kurie dabar moka brangaus NT mokestį, mokėtina suma ir nemažėtų, ir kad labai nedidėtų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino, kad jeigu jaus agresiją iš NATO, pirmiausia smogs Baltijos šalims ir Lenkijai. Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius dalinosi savo įžvalgomis apie šiuos Kremliaus siunčiamus vis pasikartojančius, grasinančius naratyvus ir ko tikėtis Lietuvai. K. Girnius, įvertino, kaip reikėtų reaguoti į tokias S. Naryškino kalbas, ir kaip jis reaguoja pats į situaciją.

Socialdemokratų deleguoto ministro Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą. Visgi kai kurie siūlymai nustebino net socialdemokratų partnerius – šie teigė, esą dalis mokesčių pasiūlymų netikėti arba pateikti kitokie, nei buvo tartasi. Socialdemokratų premjeras Gintautas Paluckas atkirto, esą projekte „nėra absoliučiai nieko“, apie ką nebūtų diskutuota su koalicijos partneriais.

Nepaisant aštrių diskusijų parlamento plenarinių posėdžių salėje, Seimas nutarė pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) auditą. Už tokį sprendimą ketvirtadienį vykusiame Seimo posėdyje pasisakė 72 parlamentarai. Nebuvo nei balsavusiųjų prieš, nei susilaikiusiųjų. „Šis auditas visada buvo apie politinį turinį, apie politinį neutralumą turinyje.

Opoziciniai konservatoriai atsisako dalyvauti popietiniame ketvirtadienio Seimo plenariniame posėdyje, jie teigia taip protestuojantys dėl „valdančiųjų diktatūros“. „Akivaizdžiai valdantieji nesilaiko (Seimo – BNS) statuto procedūrų, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir kelis kartus tą padarė“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Opozicija neleido energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui ketvirtadienį Seimui pristatyti pataisų, keičiančių kai kurias būsimo antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas.  Konservatorius Audrius Petrošius frakcijos vardu paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Seimas tam pritarė: už balsavo 32 parlamentarai, prieš buvo 58, o susilaikė šeši.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, jog ministerijų miestelio Vilniuje projektas galėtų būti parduotas privačiam statytojui. Jo teigimu, rinkai projektas būtų įdomus, ji siūlo geras panašių patalpų nuomos sąlygas. „Tas statybas gali vystyti ir privatus sektorius. Tą objektą kaip projektą galima parduoti ir rinkoje jis tikrai būtų vertingas dalykas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad niekam net neverta skaičiuoti, kiek jie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio mokėtų, jei būtų priimti Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai. Parlamentaro teigimu, projektas turėtų keistis iš esmės. „Jūs matėte kokios yra nuotaikos. Manau, kad projektas esmingai keisis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė demokratų „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas.

Seimas skubos tvarka svarstys siūlymą denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją. Šią iniciatyvą parėmė 103 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, 4 parlamentarai susilaikė. Klausimas toliau keliaus į Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo bei gynybos komitetus, o į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 29 d. „Tikrai per pastaruosius daugiau kaip 20 metų ženkliai padidėjo karinės grėsmės mūsų saugumui, ypatingai iš Rusijos Federacijos.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad turės būti priimtas tai reglamentuojantis įstatymas. „Tai yra sprendimas Konstitucinio Teismo, kurį reikės Seime įgyvendinti. Labai aiškiai pasakyta, turės būti sukurtas Partnerystės įstatymas, nes tai yra nuoroda iš Civilinio kodekso. Tai, matyt, nereikia kalbėti apie Civilinės sąjungos ir kitokių įstatymų ten alternatyvas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė, prieštarauja Konstitucijai, Laisvės partijos lyderis, buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius ragina parlamentą nedelsti ir priimti įstatymą, kuris numatytų lyčiai neutralių porų santykių reglamentavimą.

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko tikina, jog į LGBT bendruomenę sugrįžo teisinis pavasaris. „Tai vertinu su džiaugsmu.

 Į „čekiukų“ skandalą įsivėlusio socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės klausimą nagrinėjusi Seimo laikinoji komisija parlamentui siūlys naikinti politiko imunitetą. Tokią išvadą ketvirtadienio popietę vykusio posėdžio metu priėmė aštuoni laikinosios komisijos nariai. Nebuvo nei balsavusiųjų prieš, nei susilaikiusiųjų.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl konkrečių Finansų ministerijos pateiktų mokesčių pakeitimų projektų nuostatų dar bus diskutuojama. „Finansų ministerija apsistojo prie tokių projektų, kokie yra pateikti, dabar jie bus svarstomi ir diskutuojami kartu su visuomene, po to jau Vyriausybė pareikš nuomonę savo nutarimu teikdama projektus Seimui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas toliau kursto diskusijas. Seimo opozicijos atstovams keliant klausimą, kas išties slypi už šių pataisų, ministrė atkerta tiesiai šviesiai: „Tai suteikia galimybę pacientams nebūti mulkinamiems“. SAM užmojis panaiknti pacientų priemokas, kai paslauga apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sutiktas nevienareikšmiškai.

Ketvirtadienį priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerytės yra istorinis, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus. „Šis Konstitucinio Teismo nutarimas turim pripažinti, yra istorinis, istorinis žmogaus teisių apsaugos raidoje. Taip pat turim pripažinti, kad partnerystės institutas po šio Konstitucinio Teismo nutarimo, jau akivaizdu, bus suprantamas kitaip, tai yra ne tik tarp vyro ir moters, bet ir tarp tos pačios lyties asmenų“, – Eltai sakė R. Mockus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas leisti registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus jį nuliūdino ir privertė nepasitikėti institucija. „Nenustebino, bet nuliūdino sprendimas.

Finansų ministerija siūlo kas trejus metus nustatyti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę, sako ministras Rimantas Šadžius. Dabar ji nustatoma kas penkerius metus. „Mes pasiūlėme, kad turto vertinimas būtų daromas dažniau, kas trejus metus, kas yra geroji tarptautinė praktika, kadangi visos šalys susiduria su šiais klausimais. Ir jeigu Seimas pritars, kitas vertinimas taip drastiškai nebesiskirs nuo to, kas bus įvertinta kitų metų sausį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Siekiant atliepti Valstybės gynimo tarybos (VGT) išsikeltą tikslą plėsti kariuomenės personalą, dar šioje Seimo pavasario sesijoje ketinama parlamentui pateikti įstatymų projektus dėl karių socialinės gerovės didinimo, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Kalbant apie kariuomenės personalo plėtrą, reikės priimti dar papildomus sprendimus, kad paspartintume žmonių pritraukimą ir sumažintume jų praradimą.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, išlieka galimybė šią sritį sureguliuoti praėjusios kadencijos konservatorių Artimojo ryšio įstatymo projektu, sako demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė.

Konstituciniam Teismui leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus, teisėja Daiva Petrylaitė teigia, jog šis sprendimas nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos. Pagrindinis šalies įstatymas numato, jog santuoka gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters. „Konstitucija tikrai nekalba apie jokią kitokią santuoką, apart vyro ir moters.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad Seimas turės išspręsti šį klausimą. Visgi, Vyriausybės vadovas neatmeta, kad šio nutarimo realizavimas gali užtrukti. Pasak jo, iš pradžių Seimas turės apsispręsti, kokia apimti ir formatu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.

Premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį pareiškė, kad Seimas yra laisvas apsispręsti, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl partnerystės Lietuvoje reguliavimo. „Konstitucinis Teismas įstatymų nepriiminėja, todėl Konstitucinio Teismo nutarimų realizavimas yra Seimo, parlamento, rankose. Parlamentas yra laisvas apsispręsti, kaip realizuoti minėtą nutarimą“, – žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.

Vienalytėms poroms teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo Seimas turės priimti Partnerytės įstatymą, o kol jo nebus, partnerystės siekiančios poros galės eiti į teismus, norėdamas apginti savo teisę į partnerystę. „Seimas turi priimti įstatymą, kad įsigaliotų partnerystė ir ją galėtų sudaryti bet kokios poros. Kada Seimas pasiryš tokį įstatymą priimti, tai tik politinės valios klausimas“, – Eltai sakė advokatas.

 Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad teisinį vakuumą po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl vienos lyties asmenų santykių įteisinimo galima užpildyti abiem Seime svarstomomis alternatyvomis – tiek Civilinės sąjungos įstatymu, tiek projektu, įvedančiu „artimojo ryšio“ sąvoką.

Premjeras Gintautas Paluckas sako neprisidėjęs prie sušvelnėjusios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pozicijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Vyriausybės vadovo teigimu, nuosaikesnį politiko požiūrį paskatinti galėjo regione vykstančios diskusijos ir paties politiko sąmoningumas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako kol kas nematantis poreikio skaičiuoti, kiek pajamų į biudžetą įplauktų, arba nebūtų gauta, jeigu su Finansų  ministerijos siūlymais būtų svarstomos ir Seimo narių registruotos pataisos, susijusios su mokesčių pakeitimais ir numatančios daugiau lengvatų.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės turi būti grįžta prie tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus. „Akivaizdu, kad turi būti grįžta prie partnerystės instituto ir po šio nutarimo suprantame, kad kalbama jau ne vien tik apie vyro ir moters partnerystės institutą, bet ir tos pačios lyties asmenų“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Mockus. Jis KT sprendimą vadino istoriniu. „Mes matome dabar, kad visuomenė reaguoja į tai.

Konstituciniam Teismui (KT) leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus, Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko šį sprendimą vadina lemtingu.

Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet ketina iš bankų pasiskolinti 10 mln. eurų. Kaip skelbia portalas „Vakarų ekspresas“,  finansų įstaigų skolintų lėšų didžiąją dalį planuojama skirti Atgimimo aikštės rekonstrukcijai ir darželio plėtrai Tauralaukyje. Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, Atgimimo aikštės tvarkymo darbams būtų skiriama 4,5 mln. eurų, Tauralaukyje esančio pastato rekonstravimui į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigą. Dar 900 tūkst.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad pernai spalį vykusių Seimo rinkimų laikotarpiu Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kartu su Lietuvos regionų partijos atstove Laura Jakutyte darė psichologinį spaudimą Deltuvos pietinės apygardos rinkimų komisijos nariams.  VRK priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl Ž. Pinskuvienės veiksmų, taip pat – į Lietuvos savivaldybių asociaciją su prašymu supažindinti asociacijos narius su šiuo sprendimu.

Valstybės gynybos tarybai (VGT) raginant didinti profesinės tarnybos karių skaičių iki maždaug 20 tūkst., konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sveikina tokį žingsnį ir tikina, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo ruožtu sieks šį procesą pagreitinti. „Aš sveikinu šitą sprendimą. Aišku, ambicija galėtų būti didesnė, bet suprantu, kad tai nėra lengvas uždavinys – būtent didinti profesionalių karių skaičių.