Didžiausia šalies leidykla „Alma littera“ Vilniaus knygų mugėje vasario 27 – kovo 2 dienomis rengiasi pristatyti skaitytojų dėmesio sulaukusius literatūros pasaulio kūrinius ir ką tik išleistas jau žinomų, pamėgtų autorių knygas. Neabejotinai daugelis jų taps bestseleriais.
Leidyklos užsienio svečiai pristatys Ukrainos, Lenkijos ir Norvegijos literatūrą
Ukrainos rašytojų sąjungos narė Tania Pjankova savo romaną „Raudonųjų skruzdžių amžius“ nedideliam literatūros gerbėjų būriui Lietuvoje pristatė dar rudenį, tačiau Donatos Rinkevičienės į lietuvių kalbą išverstą pasakojimą apie vieną sudėtingiausių Ukrainos istorijos puslapių – 1932–1933 metų holodomorą verta aptarti didelėje auditorijoje, rašoma pranešime spaudai.
„Raudonosios skruzdės neišnyko, jos tik pakeitė savo išvaizdą“, – įsitikinusi rašytoja, kurią vasario 28 dieną, penktadienį, 18 val. salėje 5.1 kalbins literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas.
Romano veiksmas skaitytoją nukelia į Ukrainos Mačuchų kaimą. 1933 metais sovietų valdžia prievarta suvarė valstiečius į kolūkius, visas maistas atimtas, siaučia badas, miršta vaikai ir suaugusieji.
Žiaurioje realybėje gyvena ir dvi viena kitos nepažįstančios moterys – Javdocha ir Solomija. Viena kas rytą pabunda kamuojama žvėriško alkio. Aplink siaučiantis badas naikina viską, ką ji myli.
Kita maistu slopina skaudžią netektį ir vyro abejingumą. Tik bado dieta gali ją išgelbėti nuo mirties. Skirtingos istorijos ir skirtingi likimai, rodos, negali egzistuoti toje pačioje tikrovėje, tačiau romano autorė iš jų supina likimo giją priartindama vieną moterį prie kitos.
Autorė poetinio užkalbėjimo stiliumi subtiliai atskleidžia išgyvenimus protu nesuvokiamo siaubo pasaulyje.
Istorikai teigia, kad per didįjį badą Ukrainoje žuvo apie 3,9 milijono, o gal ir daugiau gyventojų, buvo sunaikinta valstiečių kultūra, tradicijos ir netgi kalba. Holodomoras palietė daugybę šeimų, prisiminimai buvo perduodami iš kartos į kartą. Ano meto įvykius patyrė ir rašytojos močiutė.
Norvegijos praeitį savo knygose nagrinėjantis rašytojas Larsas Myttingas visada norėjo atvykti į Lietuvą, su mūsų šalimi jį sieja vienas iš trilogijos „Seserų varpai“ herojų. Ir tai įvyko – pasaulinio bestselerio „Norvegų giria“ autorius Vilniaus knygų mugėje su skaitytojais susitiks kovo 1 dieną, šeštadienį, 16 val. 5.1 salėje. Jis pristatys naują kūrinį – paskutiniąją pasaulinio garso trilogijos dalį „Pragaišties naktis“. Autorių kalbins viena iš Vilniaus knygų mugės organizatorių Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Istorijos centre atsidūrusi jautri ir kovinga Astrida Heknė Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ryžtasi pamatyti vieną iš likusių Seserų varpų ir išsiaiškinti legendinio Heknių seserų audinio likimą.
Ar gali būti, kad kaip tik tuomet išsipildys pranašystė apie paskutiniojo miestelio pastoriaus mirtį ir Pragaišties naktį, kai pasaulis sugrius, o žemė bus nugremžta iki plikos uolienos.
Prasideda karas, Norvegiją okupuoja nacistai, Astrida prisijungia prie norvegų pasipriešinimo, o audinį saugantis pastorius išmetamas iš bažnyčios.
Tačiau Seserų varpai turi skambėti visi kartu, kad nurimtų piktos žmonių kalbos ir grįžtų karo metais pražuvęs tarpusavio pasitikėjimas.
Nors romaną galima skaityti kaip atskirą kūrinį, meniški saitai su ankstesnėmis trilogijos knygomis skaitytoją nuveda į turtingos ir paslapčių bei mitologijos kupinos literatūros labirintą. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Vytautas Čepliejus. Į Vilniaus knygų mugę atvyksta ir lenkų istorikė, rašytoja Anna Brzezińska.
Šeštadienį, kovo 1 dieną 19 val. salėje 5.1 ji pakvies susipažinti su Jogailaičių princesėmis pristatydama istorinį romaną „Vavelio dukterys“. Su autore diskutuos humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
Romane rašytoja išsamiai aprašo paskutiniųjų Jogailaičių laikmečio moterų gyvenimą. Knygos herojės – ne tik aukštakilmės karaliaus Žygimanto I Senojo dukterys, bet ir paprastos moterys, su kuriomis XVI amžiaus Lenkijoje dažniausiai buvo elgiamasi kaip su beteisėmis vergėmis. Intriguojantį, novatoriškai sumanytą istorinį romaną apie išskirtinį Lenkijos ir Lietuvos istorijos etapą, kuriame Jogailaičių dinastija yra galybės apogėjuje ir kartu – ant prarajos krašto, į lietuvių kalbą išvertė Kazys Uscila.
Bestselerių rašytojai neria į amžinas temas: meilę ir neapykantą, istorijas apie tironus ir pasaulio gelbėtojus
Tiesai iš spaustuvės į leidyklos stendą Vilniaus knygų mugėje atkeliauja knygos, kurias nuo lentynų šluoja užsienio skaitytojai ir nekantriai laukia lietuviai. 2024 metų rudenį pasaulį išvydo naujausias literatūrine sensacija vadinamos airių autorės Sally Rooney romanas
„Intermezzo“. Jaudinanti knyga apie gedulą, meilę, šeimą ir šachmatų ėjimus realiame gyvenime paskelbta geriausia „The New York Times“, „The Washington Post“, „TIME“, „Financial Times“, „Vogue“, „The Times“ (JK) ir „Publishers Weekly“ metų knyga. Vilniaus knygų mugėje rašytojos gerbėjai galės įsigyti lietuvišką šio kūrinio versiją, kurią išvertė Viktorija Uzėlaitė. Romanų „Normalūs žmonės“, „Gražus pasauli, kur gi tu“ autorė savo knygoje į pasaulį ir žmonių jausmus žvelgia per… šachmatus. Herojai knygoje renkasi ėjimus tarsi šachmatų žaidėjai.
Lietuvos skaitytojai mugėje ras ir naują siaubo literatūros karaliaus Stepheno Kingo romaną „Vėliau“. Gerbėjai įvardija, kad tai – neabejotinai vienas geriausių Kingo kūrinių, parašytų šiame amžiuje.
Šiurpi, jaudinanti pusiau siaubo, pusiau detektyvinė istorija apie gėrio ir blogio kovą, apie vaiko pažintį su gyvenimu nagrinėja ir dar vieną, ne mažiau svarbia temą – ką turime patirti, kad pasiryžtume susigrumti su blogio jėgomis. Romaną į lietuvių kalbą išvertė Bronislovas Bružas.
„Goodreads“ skaitytojai geriausiu 2023 metų romanu išrinko amerikiečių rašytojos Rebeccos Yarros romaną „Labai tikėtina“. Daugiau nei penkiolikos „New York Times“ perkamiausių knygų autorė, Lietuvos skaitytojams puikiai žinoma iš bestselerio „Ketvirtasis sparnas“, šį kartą pasakoja romantinę meilės ir išgyvenimo istoriją. Į lietuvių kalbą romaną išvertė Sondra Vekvert.
Žurnalistė, buvusi „Vanity Fair“ redaktorė, biografijų rašytoja, „The New York Times“ bestselerių autorė Sally Bedell Smith skaitytojams suteikė galimybę pažvelgti į karalienės Elžbietos II tėvų – karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elžbietos – gyvenimą.
Karališkaisiais laiškais ir dienoraščiais bei istoriniais tyrimais paremta knyga „Jurgis VI ir Elžbieta“ pasakoja, kaip meilės kupina santuoka Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo monarchiją ir kaip du mylintys karaliai užaugino naują karalienę – Elžbietą II. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Asta Tobulevičienė
Autokratinių ir autoritarinių režimų nestabilumą tyrinėjantis politologas, Kylio universiteto Saugumo politikos instituto mokslinis bendradarbis Marcel Dirsus savo knygai „Kaip žlunga tironai“ surinko unikalią, tyrimais paremtą medžiagą apie despotų valdžią.
Knygoje, kurią į lietuvių kalbą išvertė Dominyka Marija Navickaitė, ne tik gausu istorijų nuo Napoleono laikų Prancūzijos iki Saddamo Husseino Irako, bet ir pateikiamas planas, kaip tironus nuversti ir suteikti žmonėms vilties autoritarizmo augimo laikais. Pagal „The Economist“ tai – geriausia 2024 metų knyga.
Naršyti po knygų lentynas didžiausią malonumą turės ir fantasy žanro gerbėjai. Lietuviškai pasirodo J. R. R. Tolkieno dar jaunystėje sukurtas, bet taip ir neišleistas romanas „Gondolino žlugimas. Rašytojo sūnus Christopheris Tolkienas, ilgai nagrinėjęs tėvo rankraščius, sudėjo juos į sklandų pasakojimą. „Gondolino žlugimas“ tapo paskutine Ch. Tolkieno parengta tėvo knyga. Į lietuvių kalbą ją išvertė Vilma Rinkevičiūtė.
Brolžudystės ir kraujomaišos, alchemijos ir burtų, riteriškos kovos ir šlykščios išdavystės fone šlovės kaina matuojama krauju, o laimėti gali tik turintys tvirčiausią plieną... ir šalčiausias širdis.
Į savo išgalvotą, bet labai realų pasaulį skaitytojus kviečia pasaulinių bestselerių autorius, amerikietiškuoju Tolkienu tituluojamas George'as R. R. Martinas. Skaitytojų širdis jis pavergė fantastine penkių knygų „Ledo ir ugnies giesmė“ serija, pagal kurią sukurtas serialas „Sostų karai“. Daugybės skaitytojų prašymu leidykla atnaujino lietuviškus leidimus ir knygų mugėje bus pristatytos trys šios serijos knygos – „Sostų žaidimas“, išversta Rasos Tapinienės, antroji dalis „Karalių kova“, kurią išvertė Leonas Judelevičius, ir trečioji – „Kardų audra“, išversta Jovitos Liutkutės.
Bestselerių autoriai vaikus ir jaunimą perkelia į fantazijos kupiną pasaulį
Vaikai visada įvertina nuoširdumą. Galbūt dėl to tokio pasisekimo sulaukė spalvinga Muminukų kelionė per gilias pelkes, spragsinčią saldainių žemę ir užtvindytas upių vagas, kurią suomių legendos, rašytojos Tovės Janson pasakų gerbėjams perteikė Švedijoje pripažinti talentingi rašytojai Alexas Haridis ir Cecilia Davidsson.
Iliustracijas knygai „Kelias į trolių Mumių slėnį“ sukūrė Cecilia Heikkilä. Į lietuvių kalbą vaikams nuo trejų metų skirtą kūrinį išvertė Mantas Karvelis.
Kartu su trečiuoju kino filmu pasirodė ir dvi knygos apie nacionalinį britų herojų, rašytojo Michaelio Bondo dar 1957-aisiais sugalvotą meškiuką Padingtoną. Oficiali trečiojo filmo knyga „Meškiukas Padingtonas. Nuotykiai Peru“, parašytą britų rašytojos Annos Wilson, į lietuvių kalbą išvertė Audronė Macijauskienė. Antroji tokiu pat pavadinimu, bet jau paveikslėlių knyga apie meškiuką Padingtoną skirta mažesniems vaikams.
Naujas bestselerių autorės Katherine Rundell epinis kūrinys „Neįtikėtinos būtybės“ jaunuosius skaitytojus nugabens į pasaulį, pranoksiantį lakiausią fantaziją. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Ina Jakaitė.
Savo nuotykių seriją tęsia ir fantastikos karaliene vadinama amerikiečių rašytoja Holly Black. Jos knygos yra labiausiai perkamų „The New Yor Times“ fantastikos knygų sąraše. Skaitytojai nuo šešiolikos metų lietuviškai galės skaityti trečiąją serijos „Žiaurusis princas“ dalį – „Ištremtoji karalienė“. Į lietuvių kalbą ją išvertė Reda Žekienė.
Dar viena jaunųjų laukiama knyga – iš Izraelio kilusios amerikiečių rašytojos Leigh Bardugo antroji „Šešeto varnų“ dalis – „Sukčių karalystė“. Jos sugalvotas grišų pasaulis – vaizdingas ir magiškas, pavojingas ir dinamiškas. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Daumantas Gadeikis.
Į lietuvių kalbą Eglės Podčašinskienės išversta ir antroji bestselerių autorės Rebeccos Yarros serijos „Ketvirtasis sparnas“ knyga „Geležinė liepsna“. Indrė Kaulavičiūtė lietuviškai prakalbino amerikiečių romantinės fantastikos jaunimui ir suaugusiems kūrėjos, bestselerių autorės Rebeccos Ross antrąją serijos „Užkerėti laiškai“ knygą „Negailestingi įžadai“.
Jaunieji skaitytojai laukia kraują ir fantaziją kaitinančių fantastinių knygų kūrėjos, amerikiečių rašytojos, „Užkerėto dvaro“ autorės Sarahos J. Maas „Stiklo sosto“ tęsinio – „Šešėlių karalienės“. „The Guardian“ šią knygų seriją įvertino penkiomis žvaigždutėmis iš penkių, į lietuvių kalbą knygą išvertė Jovita Liutkutė.
Savo knygos lietuviškai sulauks ir amerikiečių rašytojos, bestselerių autorės Tahereh Mafi gerbėjai. Pasirodo antroji serijos „Džinų išrinktoji“ knyga „Begalinės gijos“. Į lietuvių kalbą žaižaruojančios magijos, širdį šildančios meilės ir išdavysčių kupiną romaną išvertė Jovita Liutkutė.
Akimirksniu „New York Times“ bestseleriu tapusi šmaikšti ir romantiška Annos Liang istorija „Tikiuosi, tu to nesužinosi“ prabyla ir lietuviškai – ją išvertė Sondra Vekvert. Rašytojos knygų vertimo teisės parduotos daugiau nei dvidešimčiai šalių. A. Liang knygos itin populiarios socialiniame tinkle „Tik tok“.
Leidyklos „Alma littera“ lentynose Vilniaus knygų mugėje nuguls daugiau nei 400 pavadinimų knygos, stende bus galima sutikti 46 autorius, kurie bendraus su skaitytojais ir dalys autografus. Mugėje leidykla surengs 24 knygų pristatymus ir susitikimus su skaitytojais, o leidyklos stende knygas lankytojams išsirinkti padės daugiau nei 50 darbuotojų – nuo leidyklos finansų analitikų iki vadovės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
