Kalėdos Valinskų šeimai – ne tik švenčių metas, bet ir ypatingų akimirkų, naujų pažinčių laikas. Šiemet šventės bus kitokios, nes vyresnėlio sūnaus artėjančios vestuvės įnešė į šventinį laikotarpį dar daugiau reikšmės.
„Šiemet Kalėdos bus ypatingos“
„Šiemet Kalėdos bus ypatingos, nes kitais metais bus vyresnėlio sūnaus vestuvės, tai per šventes važiuosim susipažinti su ana puse, nes jie mus pakvietė švęsti Kalėdas pas juos – į Dzūkiją, Lazdijus. Pirmą kartą susitiksime su būsima šeima.
Sūnus jau buvo pas juos, bet mes – ne. Kalėdos bus ypatingos, pirmosios tokios“, – atskleidžia A. Valinskas.
Valinskas su nostalgija prisimena vaikystės Kalėdas. Šventės anuomet buvo kuklesnės, bet jose slypėjo magija, kurią sunku pamiršti.
„Visada atsimenu Kūčias ir Kalėdas. Man pats Kūčių vakaras, tai aguonpienis ir kūčiukai. Tas skonis man vis dar yra ypatingas. Kai visi vaikai susirinkdavo pas senelius, giminės būdavo kartu. Tai buvo ir liko šeimos šventė“, – dalijasi Arūnas.
Neatsiejamas švenčių simbolis A. Valinskui – mandarinai: „Be mandarinų neįsivaizduoju Kalėdų. Jų vaizdas, kvapas – kaip saulės gabalėlis. Vaikystėje mandarinų būdavo gauti sunku, todėl jie tapo švenčių simboliu. Iki šiol tas kvapas sukuria namuose šventinę nuotaiką.“
Jei Kalėdos Valinsko šeimai – šeimos šventė, tai Naujieji metai – proga pailsėti ir pasidžiaugti šiluma. Lietuviškos žiemos, pasak Arūno, dažnai nuvilia:
„Lietuvoje, prie visos pagarbos lietuviškai žiemai, labai rizikinga tikėtis, kad Kūčios, Kalėdos ar Naujieji bus balti. Paniurusi pilkuma slegia ir šventinę nuotaiką gadina. Todėl mes nusprendėme – Kalėdas švenčiame pas būsimus svotus, o Naujuosius sutiksime Kipre.“
Kipras tapo šeimos pamėgta tradicija – ne tik dėl šilto klimato, bet ir dėl galimybės susiburti kartu.
Valinskas sako, kad jų šeimos požiūris į šventes ir tradicijas yra liberalesnis. Jei kažkas sugalvoja naują žaidimą ar veiklą – ji nebūtinai turi būti susijusi su Kūčiomis ar Kalėdomis.
„Mes su vaikais esame laisvamaniai, todėl žiūrime į tradicijas kūrybiškai. Svarbiausia, kad šventė tampa proga susirinkti visiems kartu“, – teigia A. Valinskas.
Nors kai kurios vaikystės tradicijos išliko, kaip, pavyzdžiui, šventintų plotkelių dalijimasis ar kisieliaus ir kūčiukų ragavimas, Arūnas įsitikinęs, kad šventės esmė yra buvimas kartu.
Kalbėdamas apie šiuolaikinį Kalėdų komercializavimą, A. Valinskas ragina atsirinkti, ką įsileidžiame į savo šventes:
„Didelė dalis Kalėdų dvasios dingsta po dovanų brukimo. Geriau jau kartu pažiūrėti filmą, kuris primena apie tikrąją šventės dvasią.“
Kaip pavyzdį jis mini animacinį filmą „Kalėdų giesmė“, sukurtą pagal Čarlzo Dikenso kūrinį. „Tokie filmai suburia visą šeimą. Svarbiausia – susėsti kartu.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
