Dėl to kai kuriose šalyse yra įvedamas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maistui, o kai kur būtiniausiems maisto produktams jis visai nėra taikomas.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl Lietuvoje, turinčioje 21 proc. dydžio PVM, nėra įvedama tokia lengvata ir kokių kainų tikėtis 2025-aisiais metais.
2024-aisiais pigo tūkstančiai maisto produktų
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė vardijo, kad 2024 m. mažėjo 1,5 tūkst. produktų kainos, o bendras kainų indeksas buvo neigiamas (mažėjo).
Ji vardijo, kad šiltuoju metų sezonu vaisių ir daržovių kaina buvo vidutiniškai 10 proc. žemesnė nei 2023 m.
O sezono piko metu, rugpjūtį, kainų skirtumas buvo dar didesnis. Pvz., svogūnus buvo galima įsigyti beveik 35 proc., šviežias bulves – apie 30 proc. pigiau. Pašnekovės teigimu, tam tikros kainos buvo paveiktos permainų pasaulinėse rinkose. Pvz., dėl prastesnio alyvuogių derliaus buvo ženkliai išaugusi alyvuogių aliejaus kaina, dėl globalinio atšilimo padarinių ir situacijos kavos pupeles auginančiose šalyse kilo kavos pupelių kainos.
„Kakavos kaina biržoje taip pat yra kaip niekad aukšta, tai girdime ir iš tiekėjų, nes situacija veikia ir šokolado gaminių kainas. Tokių pavyzdžių yra ne vienas.
Tačiau mes kiekvieną dieną dirbame ir deramės su tiekėjais, kad savo klientams galėtume pateikti geriausios kokybės produktus už kuo geresnę kainą“, – kalbėjo G. Kitovė.
Kainos gruodžio mėnesį – didesnės
Anot prekybos tinklo „Lidl“ Komunikacijos vadovo Antano Bubnelio, produktų kainas lentynose lemia daugelis priežasčių, įskaitant jų gamybos, transportavimo ir sandėliavimo kaštus.
O pastaruosius kelerius metus kainas lėmė ir geopolitinės priežastys, kurias dar kiek anksčiau buvo sudėtinga numatyti.
„Dedame visas pastangas siekiant išlaikyti ar net mažinti produktų kainas savo klientams.
Daugiausiai galimybių „Lidl“ tam sukuria privačių prekės ženklų produkcija, leidžianti užsakyti prekes keliose šalyse vienu metu, dideliais kiekiais ir taupyti lėšas jų reklamai“, – nurodė atstovas.
Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas komentavo, kad maisto produktų kainos visus 2024 m. išliko gana stabilios: „Sustojo infliacija ir iš dviženklės, trukusios kelis metus iš eilės, beliko vos 1 proc.
Žinoma, prie kainų stabilumo prisidėjo ir taikytos nuolaidos skirtingoms prekių grupėmis. Stengiamės, kad kainų pokyčius lentynose pirkėjai pajustų kuo mažiau.“
Vis tik jis pripažino, kad būtent gruodžio mėnesio kainos, palyginti su vidutinėmis 2024 m., buvo didesnės, tačiau tai – įprasta tendencija mažmeninėje prekyboje.
M. Tilmantas aiškino, kad taip nutinka dėl įvairesnio, tik šventiniam laikotarpiui skirto asortimento ir, žinoma, pirkėjų elgsenos pokyčių šventiniu metu, pvz., jų noro turėti didesnį pasirinkimą.
Lengvatinis PVM tarifas maistui Lietuvoje
„Iki“ atstovė paminėjo, kad ne vienoje šalyje, siekiant palengvinti maisto produktų prieinamumą gyventojams, yra taikomas sumažintas PVM tarifas.
Pvz., vienur PVM yra sumažintas iki 5 proc., kitur, tarkime, Airijoje, pagrindiniams maisto produktams šis mokestis visai nėra taikomas.
„Tai rodo, kad valstybės siekia užtikrinti būtinųjų prekių prieinamumą. Tinkamai suderinta lengvata galėtų prisidėti prie didesnio prekių prieinamumo ir būti svarbiu žingsniu siekiant sumažinti šeimų išlaidas.
Visgi, svarbu prisiminti, kad prekių kainos priklauso nuo daugelio veiksnių: žaliavų kainų, logistikos sąnaudų, energijos kainų, darbo užmokesčio kilimo ir kt.“ – atkreipė dėmesį G. Kitovė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikino, kad įvedus lengvatinį PVM tarifą maistas pirkėjams atpigtų, o ir patiems prekybininkams tai būtų naudinga, nes pigesnį maistą žmonės pirktų daugiau, tad didėtų apyvarta.
Vis tik jis paminėjo, kad sumažintas PVM biudžete paliktų skylę: „Todėl mes manome, kad yra geresnių priemonių, žiūrint valstybės mastu. Pvz., geriau yra ne mažinti PVM, o didinti pajamas.“
O „Maxima“ atstovas atkreipė dėmesį, kad galutinė prekės kaina susideda ne tik iš PVM, o ir žaliavos kainos, energetinių išteklių, darbo užmokesčių, transportavimo, akcizų, pakuotės mokesčių ir pan.
Taigi nereikėtų tikėtis, kad PVM maistui sumažinus, pvz., 5 proc., tiek pat sumažėtų ir galutinė prekės kaina.
Vietoje pigesnio maisto – didesnės išmokos?
Finansų ministerija, paklausta, ar 2025-aisiais galima tikėtis lengvatinio PVM tarifo maistui, atsakė, kad šiuo metu tam jokių finansinių galimybių nėra.
Preliminariu ministerijos skaičiavimu, PVM lengvata daržovėms, taikant 0 proc. PVM tarifą, valstybės biudžetui 2025 m. galėtų kainuoti apie 76 mln. eurų mažesnes pajamas, taikant 5 proc. tarifą – apie 58 mln. eurų, taikant 9 proc. tarifą – apie 43 mln. eurų.
Atitinkamai, PVM lengvata daržovėms, vaisiams ir uogoms, taikant 0 proc. PVM tarifą, valstybės biudžetui 2025 m. reikštų apie 142 mln. eurų mažesnes pajamas, taikant 5 proc. tarifą – apie 108 mln. eurų, 9 proc. tarifą – apie 81 mln. eurų.
Kita vertus, pašnekovai atkreipė dėmesį, kad 2025 m. padidintas išmokas ir kompensacijas gaus per 700 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Finansų ministerija vardijo, kad bazinės socialinės išmokos dydis pakilo nuo 55 iki 70 eurų, šalpos pensijų bazės dydis – nuo 197 iki 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazės dydis – nuo 165 iki 208 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis – nuo 176 iki 221 euro.
„Tai reiškia, kad didesnę valstybės paramą pajus įvairios Lietuvos gyventojų grupės: gaunantys skirtingų rūšių šalpos išmokas, socialines pašalpas, išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas.
Pakeitimai priimti siekiant mažinti skirtingų socialinių grupių skurdo riziką bei pajamų nelygybę šalyje. Sprendimui įgyvendinti 2025 m. biudžete numatyta 424,55 mln. eurų“, – komentavo ministerijos atstovai.
Maisto kainos 2025 m.
„Maxima“ atstovas atkreipė dėmesį, kad prekybos tinklas daug įtakos prekių savikainai neturi, tačiau besitęsiant klimato kaitos problemoms vis dar jaučiama įtaka kai kurioms žaliavoms, pvz., šokoladui.
„Šiuo metu pasaulinės kakavos kainos išlieka rekordinėse aukštumose. Nuo 2024 m. pradžios kakavos žaliavos kaina pakilo 114 proc. Taip pat kasmet didėja akcizai alkoholiui bei tabakui. Jau žinoma, kad įtakos kainoms 2025 m. turės ir 12 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didėjimas, kuris augins gamintojų ir tiekėjų kaštus“, – vardijo M. Tilmantas.
„Iki“ atstovė taip pat pamini, kad žaliavų rinkos pastaraisiais metais yra itin nestabilios – kol vienų produktų kaina stabilizuojasi, kitos žaliavos, pvz., kakava, kava ar saulėgrąžų aliejus, gali brangti:
„Atsižvelgdami į tai, į vis didėjančius klimato kaitos padarinius, kylantį darbo užmokestį ir kt. veiksnius, 2025 m. tikimės nedidelės infliacijos.“
D. Ryliškis pridūrė, kad maisto kainas lems ir Centriniai bankai – jei jie didins pinigų masę rinkoje, pinigai nuvertės, taigi didės infliacija ir maisto kainos.
Taip pat, jei brangs energijos ištekliai – elektra, benzinas – maisto kainos taip pat augs.
O prekybos tinklo „Rimi“ atstovai komentaro šia tema taip ir neatsiuntė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Todėl, kai žvelgiam į veidrodį, atrodom sau dar durnesni nei pernai.”
Juozas Erlickas.
