„Sistemai norint turėti pačias palankiausias kainas mūsų vartotojams, tiek verslui, tiek gyventojams, iki 2040 metų reikia 1,5 gigavato galios mažųjų branduolinių reaktorių. Paėmus, kad vidutinis reaktorius yra apie 300 megavatų, reikėtų penkių tokių didelių reaktorių“, – trečiadienį LRT radijui sakė D. Kreivys.
D. Kreivys ir JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm (Dženifer Granholm) Vašingtone pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant civilinę branduolinę programą, trečiadienio rytą pranešė Energetikos ministerija.
Anot ministerijos, JAV su Lietuva dalinsis patirtimi vystant naujos kartos branduolinę energetiką, taip pat parengs ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių verslo modelio analizę ir plėtros galimybių vertinimą.
„Daugybė krypčių. Numatyti jau ir konkretūs žingsniai, tokie kaip bendros darbo grupės sukūrimas. Amerikos pusė padarys mums pakankamai platų raportą apie tai, kaip vystosi ši energetika“, – teigė D. Kreivys.
Pasak jo, mažieji branduoliniai reaktoriai bus lankstūs, galės gaminti įvairius elektros kiekius, todėl didins gamybą sulėtėjus vėjo ir saulės jėgainių generacijai, pavyzdžiui, nevėjuotomis ar apsiniaukusiomis dienomis.
„Jie idealiai tinka mūsų sistemai“, – teigė D. Kreivys.
Pasak ministro, Lietuva nenori būti tarp pirmųjų šalių, pradėjusių naudoti šią technologiją.
„Nes pirmieji susirenka technologinių klaidų ir problemų. Norėtume būti antroje bangoje“, – teigė jis.
Birželio pabaigoje Seimo patvirtintoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatyta galimybė po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.
Šie naujos kartos reaktoriai pasaulyje dar nepastatyti.
Energetikos ministerija galutinę ataskaitą apie galimybes Lietuvoje statyti mažus branduolinius reaktorius turėtų parengti 2028 metais.
Anot D. Kreivio, jų gali prireikti Lietuvai ateityje planuojant itin aukštą elektros suvartojimą bei savarankišką apsirūpinimą energija.
