„Pats pagrindinis klausimas yra tvarus kelių finansavimas – (...) naujų projektų, esamų projektų, lygiai taip pat griūnančių tiltų ir panašiai. Nes bandant aiškintis, kaip yra finansuojami keliai, kaip galų gale lieka keliams tiek, kiek lieka, susidaro įspūdis, kad visada yra svarbesnių sričių, kurias reikia labiau finansuoti negu kelius ir tada, kas lieka, lieka keliams“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė parlamentaras E. Sabutis.
Anot jo, Lietuva galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir įsteigti kelių finansavimo fondą.
„Geras pavyzdys, apie kurį ir žiniasklaidoje ne kartą buvo minėta, tai yra Lenkijos pavyzdys, kai yra sukuriamas fondas su tvariomis pajamomis. Tokį fondą (...) – niekas kitas neįlįs ir nepasinaudos juo. Jis yra skirtas būtent kelių infrastruktūros finansavimui ir plėtrai“, – sakė E. Sabutis.
Jis taip pat pridūrė, kad vadovauti šiai ministerijai jam būtų iššūkis.
„Mano giliu įsitikinimu, nebuvo niekada maloni šita ministerija, galbūt kai buvo ramūs laikai ir buvo kitos problemos, tai galbūt kitaip mąstė politikai, tačiau šiuo atveju (...) galimybė jai vadovauti ir kuruoti būtent kelių infrastruktūros sritis, kitas susisiekimo sritis, aš žiūriu į tai kaip į iššūkį. Tai yra iššūkis, kurį tinkamai priėmus, su juo gali susitvarkyti. Arba atvirkščiai“, – aiškino E. Sabutis.
Ketvirtadienį premjeru paskirtas Gintautas Paluckas spalio pradžioje teigė, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams.
Kandenciją baigusio Seimo Ekonomikos komitetas spalį siūlė numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, tačiau nepateikė šaltinių, o Lietuvos savivaldybių asociacija prašė papildomai keliams numatyti 719 mln. eurų.
Dabar 2025 metų biudžeto projekte keliams numatoma skirti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų), tačiau projektas dar bus tikslinamas naujosios Vyriausybės.