„Swedbank“ skaičiavimais, vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 51 kv. m. dydžio butus, visgi, per ketvirtį įperkamas plotas padidėjo vos vienu kvadratiniu metru. Kaune ir Klaipėdoje būsto įperkamumas augo šiek tiek sparčiau ir šiuo metu siekia apie 78 kv. m.
Ekonomistai pripažįsta, kad bent kol kas gyventojų galimybės įsigyti būstą bus prastesnės nei ilgalaikis istorinis vidurkis“, – būsto įperkamumo duomenis komentavo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Kaip pastebi ekonomistė, atlyginimai auga sparčiau nei brangsta būstas, o Europos Centriniam Bankui ir toliau kerpant palūkanų normas, vidutinės būsto paskolų palūkanos mažėja. Pavyzdžiui, su būsto paskolomis dažniausiai siejamas 6 mėnesių Euribor šiuo metu siekia 2,75 proc., kai metų pradžioje siekė beveik 4 proc.
Be to, aukštame lygyje išliekanti būsto pasiūla leidžia gyventojams išlaikyti stiprias derybines pozicijas ir ieškoti labiausiai jų poreikius atitinkančių būstų.
Būstas toliau brangsta?
Registrų centro duomenimis, trečiąjį ketvirtį būsto sandorių skaičius buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus. Nekilnojamo turto vystytojų skelbiami rezervacijų duomenys taip pat indikuoja apie atšilimą būsto rinkoje, ypač Vilniuje. Tiesa, rezervacijų skaičius išlieka žemiau istorinio vidurkio, o neparduotų butų skaičius sostinėje vis dar siekia daugiau nei 5000 butų.
„Kainų dinamikoje ir toliau matomos pirkėjams palankios tendencijos. Registrų centro duomenimis, Vilniuje per trečiąjį ketvirtį butai pabrango tik 1,6 procento. O Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad Vilniuje kainos beveik nepasikeitė.
Rinkoje esantis didelis neparduotų būstų skaičius ir vis dar stabilūs statybų tempai leidžia tikėtis, kad stiprėjant paklausai bus išvengta didelių būsto kainų šuolių“, – komentavo G. Ilekytė.
Renkasi senesnius būstus
Naujų butų dalis bendruose pardavimuose šiek tiek išaugo, iki 31,5 proc. tačiau išliko žemiausiame lygyje nuo 2021 m. Taigi, vis dar matomi kiek pasikeitę pirkėjų įpročiai – dėl kritusio įperkamumo gyventojai dažniau renkasi senesnės statybos būstus, nes jie yra pigesni.
Be to, gyventojai dažniau renkasi mažesnius būstus, pavyzdžiui, vidutinis pirkto buto dydis Vilniuje siekia 52 kv. m. Palyginimui, 2021 metais vidutinis būsto dydis siekė beveik 57 kv. m.
Ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazines palūkanų normas ir toliau nuosaikiai mažins, o kitų metų rugsėjį jos sieks jau tik 1,75 procento.
„Ateities sandoriai rodo, kad iki kitų metų rugsėjo Euribor sumažės dar maždaug procentiniu punktu. Vidutinę būsto paskolą, siekiančią maždaug 100 tūkst. eurų, turinčiai šeimai tai reiškia apie 80 eurų per mėnesį mažesnę būsto paskolos įmoką.
Be to, nereikėtų užmiršti, kad tiek šiemet, tiek ir kitais metais vidutinis atlyginimas šalyje didės beveik dešimtadaliu – tai ne tik didina perkamąją galią, bet ir prisideda prie lietuvių optimizmo. Eurostat duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje jau pusmetį yra didžiausias Europos Sąjungoje“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 9,6 proc., o 2025 metais augimas sulėtės iki 9,2 procento. Nuo kitų metų sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas didės 12,3 procento.