Padrąsintas JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos susikaldymo su Europa, Rusijos prezidentas gali ruoštis tiesiogiai išbandyti Vakarų karinio aljanso ryžtą.
Interviu Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ Europos aviacijos ir gynybos grupės „Airbus“ pirmininkas perspėjo, kad žemynas turi apsiginkluoti dabar, kai tikėtina, jog Jungtinės Valstijos nesilaikys savo įsipareigojimų pagal NATO 5-ojo straipsnio nuostatą dėl bendros gynybos.
„Yra rimtų požymių, kad Rusija ruošiasi pulti rytinį NATO flangą“, – pirmadienį laikraščiui sakė R. Obermannas ir pridūrė, kad V. Putinas greičiausiai nelauks, kol Europa turės pakankamai laiko sukurti savo suverenius atgrasymo pajėgumus, ir tik tada smogs.
„Putinas mato, kad NATO vis labiau silpnėja, nes D. Trumpo solidarumas su Europa, švelniai tariant, yra trapus“, – pažymėjo jis.
Rusijos veiksmai primena įvykius prieš invaziją į Ukrainą
R. Obermanno teigimu, Rusijos diktatorius savo šalies ekonomiką pastatė ant karo pagrindo, kai 10 proc. bendrojo vidaus produkto yra nukreipiama kariuomenei.
Tai penkis kartus daugiau nei minimalus NATO tikslas, be to, V. Putinas planuoja mobilizuoti 1,5 mln. karių – antrą pagal dydį pasaulyje nuolatinę kariuomenę po Kinijos.
Kai jau investuota tiek daug, nutraukti ekspansionistinę kampaniją ir grįžti prie taikos rizikuojama tuo, ko V. Putinas, atrodo, labiausiai bijo – politiniais sukrėtimais.
Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl šiais metais planuojama surengti bendras karines pratybas Baltarusijoje.
„Tai primena įvykius prieš invaziją į Ukrainą. Be to, tikėtina, kad didės vidinis spaudimas [Rusijoje] siekti naujų pergalių kariniu užkariavimu“, – sakė jis.
Bendrovės „Airbus“ vadovas įtaria, kad, panašiai kaip 2014 m. V. Putino invazija į Krymą, planuose bus įtrauktas dar vienas etninis anklavas – šį kartą Kaliningradas, esantis prie Baltijos jūros, kuris sudaro labiausiai į vakarus nutolusią Rusijos teritoriją.
V. Putinas gali siekti nutiesti strateginį sausumos tiltą į istorinį Hanzos uostamiestį per Baltarusiją, kuri po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo atkirsta nuo Rusijos.
Tai būtų galima padaryti užimant vadinamąjį Suvalkų koridorių, esantį palei Lenkijos sieną su Lietuva ir skirianti Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos.
„Didelis aplaidumas“, jei Europa nesiruošia JAV pasitraukimui
R. Obermannas pasisakė už pragmatišką požiūrį į saugumą, be kita ko, už tai, kad Vokietija laikytųsi sutartų planų įsigyti „Lockheed Martin F-35 stealth“ naikintuvą, nors kitos sąjungininkės dabar svarsto galimybę atšaukti pirkimą.
Jis nori, kad Europa prireikus bendradarbiautų su amerikiečiais, pavyzdžiui, dislokuodama raketas „Tomahawk“, galinčias smogti tolimiems taikiniams Rusijoje, ir kartu teiktų pirmenybę savo atgrasymo strategijai, papildytai Prancūzijos tiekiamais branduoliniais ginklais.
Tačiau D. Trumpo administracija skatino transatlantinio aljanso susiskaldymą ir ne kartą atvirai parodė panieką savo sąjungininkams.
Maža to, JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas atsitiktinai nutekintuose tekstuose rašė viceprezidentui J. D. Vance‘ui: „Aš visiškai pritariu Jūsų neapykantai dėl Europos veltėdžiavimo. Tai apgailėtina.“
„Būtų didelis aplaidumas, jei nesiruoštume scenarijui, kad JAV arba iš dalies, arba visiškai išvestų savo pajėgas“, – sakė R. Obermannas.
2024 m. „Airbus“ gynybos ir karinių sraigtasparnių gamybos srityje uždirbo 13,4 mlrd. eurų, todėl jis yra vidutinio dydžio Europos rinkos dalyvis, mažesnis už „Thales“ ar „Leonardo“, bet didesnis už „Rheinmetall“ ir „Saab“.
Palyginimui, R. Obermanno bendrovė iš savo civilinės aviacijos padalinio gauna 50,6 mlrd. eurų pajamų, parduodama tokius modelius kaip „Airbus A320“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
