Norvegijos įmonė „Strise“ atliko eksperimentus, kurių metu „ChatGPT“ prašė patarimų, kaip įvykdyti konkrečius nusikaltimus. Vieno eksperimento, atlikto praėjusį mėnesį, metu dirbtinis intelektas patarė, kaip plauti pinigus, pervežant juos per sieną.
Kito eksperimento metu, „ChatGPT“ sudarė sąrašus metodų, kaip įmonėms padėti išvengti sankcijų, pavyzdžiui, Rusijai taikomų sankcijų, įskaitant draudimus atlikti tam tikrus tarptautinius mokėjimus ir parduoti ginklus.
„Strise“ parduoda programinę įrangą, kuri padeda bankams ir kitoms įmonėms kovoti su pinigų plovimu, identifikuoti asmenis, kuriems taikomos sankcijos, ir kovoti su kita rizika.
Viena iš „Strise“ įkūrėjų teigė, kad galimi įstatymų pažeidėjai dabar gali naudotis dirbtinio intelektu, tokiu kaip „ChatGPT“ ir planuoti savo nusikalstamą veiklą greičiau ir paprasčiau.
Įmonė nustatė, kad galima apeiti bendrovės „OpenAI“, sukūrusios „ChatGPT“ įdiegtus blokus, kuriais siekiama neleisti dirbtiniam intelektui atsakyti į tam tikrus klausimus.
Dirbtinio intelekto spragos
„OpenAI“ atstovas spaudai sakė: „Mes nuolatos tobuliname „ChatGPT“, kad ji gebėtų geriau atskirti ir sustabdyti nusikalstamą veiklą.“
Nors internete žmonės jau seniai gali lengvai rasti informacijos apie tai, kaip įvykdyti nusikaltimą, dirbtinis intelektas pagreitino įvairios informacijos paieškas.
Pasak Europos Sąjungos teisėsaugos agentūros, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai „OpenAI“ išleido programėlę visuomenei, „ChatGPT leidžia piktavaliams žymiai lengviau suprasti ir vėliau vykdyti įvairių rūšių nusikaltimus.
Dirbtinis intelektas yra sukurtas taip, kad galėtų naudotis didžiuliais internete randamų duomenų kiekiais ir gali pateikti išsamius atsakymus į nežinomus klausimus. Tačiau jis taip pat gali skleisti dezinformaciją ar padėti vykdyti nusikalstamą veiklą.
