Bankrutavusios įmonės „Ledi forma“ savininkė D. Jasinskienė teigia, kad anksčiau dirbo anesteziste, o prieš 8 metus įkūrė grožio studiją.
„Dar dirbdama anesteziste operacinėje svajojau, kad vieną dieną turėsiu savo grožio studiją ir labai stengiausi dėl šios svajonės. Ir ji išsipildė“ – sakė ji.
Grožio studija daugiausia specializavosi limfodrenažinių masažų su aparatais srityje, taip pat buvo atliekamos kirpimo, manikiūro, kosmetologų paslaugos.
„Trejus metus su savo komanda „sukomės“ tik Kaune, tuomet nusprendžiau atidaryti antrąjį filialą Vilniuje, dėl to važinėjau tarp dviejų miestų, atlikdama kosmetologines procedūras tiek Vilniuje, tiek Kaune. Sekėsi puikiai. Klientų buvo daugybė, vizitų laikai buvo užpildomi net neleidžiant pinigų reklamai“ – pasakojo moteris.
Du karantino laikotarpius atlaikė
Buvusi verslininkė teigia, kad išlaikyti verslą dėl karantino ir su COVID-19 situacija susijusių ribojimų buvo sunku, bet pirmą ir antrą karantiną atlaikė. Moteris tikino, kad darbuotojai išsilakstė dėl artėjančių ribojimų, kurie įsigaliojo neturintiems galimybių paso.
„Prasidėjus pirmajam karantinui laikėmės iš santaupų – nuomą mokėti visgi teko, o dar ir internetas, mokesčiai ir kitos paslaugos – per mėnesį susidaro nemenka suma. Nenorėdama prarasti darbuotojų, žinoma, juos nuo mokesčių atleidau. Po pirmojo karantino dar sekė gausybė išlaidų, bandant patenkinti naujai nustatytas sąlygas, kaip galima dirbti. Klientai po truputį grįžo – vėl viskas stojo į vėžes.
Kai atėjo antrasis karantinas, darbo sąlygos man ir mano darbuotojams nesikeitė. Kai jis baigėsi ir galiausiai atsidarius, pradėjo tvyroti įtampa. Pasklido kalbos, kad ateityje bus naudojamas kažkoks galimybių pasas.
Darbuotojai ėmė ieškotis kitų darbų – stabilesnių arba trauktis į pogrindį. Grožio sektoriuje tapo nestabilu – ne vienas darbuotojas net keitė profesiją. Keletą kartų pakalbėjusi su visu kolektyvu, supratau, kad dauguma jų nesiskiepys, o be darbuotojų nėra verslo, nėra ir klientų.
Maždaug kovo mėnesį suvokiau, jog labai greitai liksiu viena, o viena dviejų filialų niekaip neišlaikysiu. Net ir pradėjus dirbti mažesniame kabinete, ką bandžiau padaryti, dalis klientų vis tiek negrįžtų dėl visuomenės susiskaldymo skiepijimosi klausimais“ – tikino buvusi verslininkė.
Pavasarį paskelbė bankroto bylą
Moteris teigia, kad pati dėl sveikatos būklės nesiskiepijo, darbuotojai taip pat atsisakė skiepytis, todėl teko priimti sprendimą dėl bankroto paskelbimo.
„Žinodama, kad dėl sveikatos būklės skiepytis negaliu, o darbuotojai taip pat nesiskiepys, teko priimti sunkiausią gyvenime sprendimą – paskelbti bankroto bylą dėl COVID-19 ribojimų ir reikalavimo dirbti tik su galimybių pasais. Jeigu ne ši pandemija ir žmonių skirstymas, remiantis skiepais – nieko panašaus nebūtų įvykę“ – aiškino D. Jasinskienė.
Pavasarį įmonė „Ledi forma“ paskelbė bankroto bylą: „Mums paskirtas bankroto administratorius, kuris viską tvarko“.
Moteris neatmeta ir naujo verslo planų: „Nors buvo keli mėnesiai bandymo suvokti, kas įvyko, ką dabar veikti ir klišės vertas klausimas: „Kodėl man?“, tačiau, „išvalius“ galvą nuo įprastų darbo reikalų, kurie nuolat buvo užvaldę mano mintis, šovė visiškai geniali idėja, kaip būtų galima pasirūpinti žmonių odos priežiūra, jų neskirstant į „blogus“ ir „gerus“. Dabar gan dažnai galima išgirsti mane sakant, kad „nėra to blogo, kas neišeitų į gera“.
Galimybių pasas – tai yra geriausia iš blogiausių priemonių
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, užsidaryti verslui, atlaikiusiam du karantinus ir dabar turint galimybę veikti – nelogiška.
„Kad galimybių pasas yra priežastis užsidaryti, na, tai nelogiška, nes tu turi galimybę dirbti. Anksčiau, per antrą karantiną, grožio salonai išvis negalėjo veikti“ – teigė jis.
Pasak jo, nors daugelis galimybių pasu nesidžiaugia, visgi jis suteikia galimybę veikti.
„Tikriausiai nesurasime nei vieno verslo, kuris džiaugtųsi galimybių pasu. Pagal dabartinius rodiklius pandemijos užsikrečiamumo ir mirtingumo, tai šioje situacijoje mes turėjome turėti pilną karantiną, kaip buvo prieš tai. Tada kyla klausimas: kas geriau verslui – ar bankrutavimas, ar galimybių pasas? Tai aišku, kad galimybių pasas, nes jis sudaro galimybę veikti“ – aiškina jis.
LVK prezidentas galimybių pasą laiko geriausia išeitimi.
„Tai yra geriausia iš blogiausių priemonių. Tai yra kaip su demokratija – ji nėra tobula, bet niekas nieko geriau už ją dar nesugalvojo. Pas mus galimybių pasas yra vienas liberaliausių, Prancūzijoje jis jau galioja du ar tris mėnesius ir jokių kaukių atšaukimų ten nėra“ – teigia A. Romanovskis.
Nuo pirmadienio įsigaliojo reikalavimai dėl galimybių paso
Nuo rugsėjo 13 d. visos kontaktinės paslaugos teikiamos, ūkinės veiklos vykdomos ir renginiai organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus. Kontaktiniu būdu bus aptarnaujami tik asmenys, galintys parodyti galiojantį galimybių pasą. Be galimybių paso, galioja ir kiti dokumentai, įrodantys vakcinacijos, persirgimo, atlikto PGR tyrimo arba greitojo antigeno testo neigiamo rezultato, antikūnų tyrimo teigiamo rezultato faktą.
Nuo rugsėjo 13 d. IŠIMTYS, taikomos neturint GALIMYBIŲ PASO:
* prekyba parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas (t. y. prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas) neviršija 1 500 kv. m, arba esančiose prekybos centre, kurio bendras prekybos plotas (t. y. prekybos salės ir kitos prekybos vietos (pvz., salelės), skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas.
Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų, taip pat parduotuvių, esančių prekybos centre, turinčių atskirą įėjimą iš lauko, kai nėra galimybės patekti į prekybos centrą, plotas) neviršija 1 500 kv. m;
* nuotolinė prekyba (vykdoma internetu ar kitomis ryšio priemonėmis) ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose (atsiėmimo punktuose draudžiama prekyba ar kita nesusijusi su nuotoline prekyba veikla);
* smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min.;
* asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių ar globos įstaigose gyvenančių terminalinės būklės asmenų, nepilnamečių iki 14 metų bei nėščiųjų lankymas;
* keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos;
* valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių teikiamos paslaugos, kurių dėl jų specifikos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu (paslaugų sąrašą tvirtina institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas);
* kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2023 m. veiksmų planą;
* asmenų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis Techninės pagalbos neįgaliesiems centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių įstaigose, kurioms priskirta ši funkcija;
* veikla, susijusi su neteisėtų migrantų priėmimu;
* atvirose erdvėse teikiamos paslaugos, prekyba ir ūkinė veikla, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, kai dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų;
* finansinės paslaugos, kai išmokamos ir pristatomos pensijos ar kitos socialinės išmokos, kitos būtinosios finansinės ir privalomojo draudimo paslaugos, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min., taip pat elektroninių ryšių paslaugos, kurios reikalingos norint įgyti galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis.
Galimybių pasą galima gauti:
* kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:
* praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
* praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
* praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo;
* po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
* praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“, ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu;
* praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai;
* kai asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir:
* diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas) arba
* asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina (įsigaliojo nuo rugpjūčio 16 d.);
* asmuo, kuriam atlikus COVID-19 tyrimą gautas neigiamas rezultatas, – ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą arba greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti;
* yra vaikas iki 16 metų.
