- Kaip vyksta žirgų terapija?
- Pirmiausiai įvertinamas pacientas, klientas, koks jo poreikis. Ar jam reikia fizinės terapijos, ar psichologinės, ar abiejų. Tuomet parenkame pratimus, kurie galėtų duoti efektą.
- Kokiems žmonėms ji padeda hipoterapija?
- Sergantiems cerebriniu paralyžiumi, autizmo sindromu, psichologinių problemų turintiems, nedrąsiems, savimi nepasitikintiems žmonėms. Taip pat tiems, kuriems reikia sustiprinti kojų, rankų, nugaros raumenis.
- Ar terapija naudinga ir sveikiems žmonėms?
- Žinoma, juk ir sveikiems dera pasportuoti. Laikyseną gerina. Žmogus, norėdamas suvaldyti žirgą, turi atsipalaiduoti, nes įsitempęs, sunkiai laikysis, taip lavinama laikysena.
- Kaip skiriasi terapijos? Ar yra rūšių?
- Tiesiog yra atskiri pratimai, kurie parenkami individualiai pagal pacientą. Jei labai nedrąsus žmogus, tai jis gali tiesiog pasėdėti garde, pavalyti žirgą, pavedžioti jį. Jei žmogui reikia gerinti laikyseną, stiprinti raumenis, tuomet mokytis jodinėti. Jei nugaroje yra įtampa, tuomet atsipalaidavimo pratimai taikomi pusiausvyrai. Sunkiems ligoniams užtenka paglostyti, kai kuriais atvejais pajodinėti su treneriu.
- Kada matomas poveikis? Kaip ilgai jis išlieka?
- Praktiškai savaitės dviejų bėgyje pradeda matytis tam tikri ženklai. O dėl terapijos dažnumo, tai čia kaip ir sportas, geriausiai visą laiką tuo užsiimti. Jei norime rezultatą jausti visada, visada ir turime atrasti laiko terapijai.
- Kokios emocijos dažniausiai užplūsta pirmos terapijos metu?
- Nustemba žmonės, kad žirgas yra toks didelis. Nustemba, kad jis netarnaujantis. Kažkaip per televizija žirgas dažnai pateikiamas panašesnis į šunį, bet jo charakteris iš tikrųjų labiau kaip katės. Bet pamatę, kad su žirgu galima susidraugauti, sutarti, pacientai pajunta didelį džiaugsmą.
- Ką darote, kai pacientai bijo žirgo? Ar būna taip?
- Būna bijančių. Tokiu atveju pirmiausiai sėdime garde ir tiesiog būname kartu su žirgu. Jis sau ėda, snaudžia ir bijančiam žmogui užtenka. Vėliau, kai pamato, kai žirgas nėra monstras, kai įsidrąsina prisiliesti, tai valome jį, balnojame, vedžiojame, palaipsniui šaliname baimes.
- Ar per terapiją ir jodinėti išmokstama?
- Dažniausiai, taip. Kitaip nebus efekto, būtent per jojimą, žirgo suvaldymą ir ateina hipoterapinis efektas - žmogaus laikysenos raumenų sutvirtėjimas. Aišku, jei sunkus ligonis, pavyzdžiui, sergantis cerebriniu paralyžiumi, kai nėra ryšio tarp smegenų, raumenų, tai nebūtina joti, efektas jau vien vedžiojant jaučiasi.
- Žmonės Lietuvoje domisi šia terapija? Supranta ją?
- Supranta, yra susidomėjimas ir ne vienas žirgynas mūsų šalyje tuo užsiima. Dažniausiai kreipiasi dėl ligonių sergančių cerebriniu paralyžiumi, autizmo sindromu. Taip pat tie, kurie turi bendrų raumenų įtampą, psichologinių problemų.
- Kas gali vesti hipoterapijas?
- Sveikatos mokslų universitetas ruošia gyvūnų terapijos specialistus. Dar yra organizuojami kursai, norintiems užsiimti hipoterapija. Aišku, turi būti mokantis jodinėti žmogus, jei nori dirbti su žirgais. Pageidaujama ir bent minimalus medicininis išsilavinimas.
