„Stresą gali sukelti įvairiausi veiksniai. Vėlgi, kas vienam atrodo ne itin svarbu, kitam tai gali kelti išskirtinai didelį stresą. Dažniausiai pasitaikantys stresoriai – didelis tempas, laiko trūkumas, neįdomi veikla, darbo krūvis, konfliktiški ir įtempti santykiai darbe ar šeimoje. Ilgai besitęsiantis stresas gniuždo, alina psichines ir fizines jėgas. Ilgainiui pradedamas jausti nerimas, baimė, nepasitikėjimas savimi, gali atsirasti dėmesio koncentracijos, atminties, miego, apetito problemų, krenta darbingumas bei motyvacija siekti užsibrėžtų tikslų“, – sako specialistė.
Psichinė sveikata – nuo jos priklauso mūsų gerovė
Stresas nemenką įtaką daro mūsų psichikos sveikatai, o kaip žinia, vidinis stabilumas ir ramybė, gyvenant įtemptu gyvenimo ritmu, kiekvienam iš mūsų ypatingai svarbus. Prasta psichinė sveikata gali išprovokuoti įvairias somatines ligas, kaip cukrinis diabetas, miokardo infarktas.
„Neretai psichinė sveikata suvokiama kaip tam tikrų sutrikimų nebuvimas ar buvimas, tačiau nėra visai taip. Žmogus gali būti prislėgtos nuotaikos, negatyviai mąstyti apie save ar kitus, turėti bendravimo sunkumų, tačiau tai nereiškia, kad jam būdingas tam tikras psichinis sutrikimas. Su gera psichine sveikata galime sieti žmogaus gebėjimą džiaugtis, mylėti, jausti gyvenimo prasmę, realizuoti save, kurti palankius santykius ar spręsti iškylančius sunkumus“, – aiškina I. Šulcienė.
Iššūkis – išlaikyti pusiausvyrą
Sakoma, kad stresas yra natūralus dalykas, skatinantis veiklumą ir tobulėjimą, tačiau per didelis stresas iššaukia ligas ir skatina nepasitikėjimą. Taigi, iššūkis – kaip gi išlaikyti pusiausvyrą? Pasak psichologės, į stresą galime pažvelgti tiek iš teigiamos, tiek iš neigiamos pusės. Įvairūs tyrimai rodo, kad optimalus stresas gali turėti teigiamą poveikį. Tokiu atveju jis, kaip ir vidutinio stiprumo emocinis susijaudinimas, stimuliuoja ir skatina siekti geresnių rezultatų, net turi teigiamą poveikį imuniteto stiprinimui. Tam tikra įtampa, aktyvumas gali būti stipri varomoji jėga, skatinanti judėti pirmyn.
Žvelgiant iš kitos pusės – organizmo resursai riboti. Jo mobilizacija galima tik tam tikrą laiką ir vėliau ateina nuovargis. Dėl šios priežasties ilgalaikis stresas yra pavojingas tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, jei mašinoje baigiasi kuras ir užsidega apie tai informuojanti lemputė, mums nekyla klausimų, kokių veiksmų imtis. Visgi į savo išsekusius resursus retai kada kreipiame dėmesį ir toks mūsų organizmo poreikių ignoravimas priveda prie sunkumų.
Žingsniai link suvaldomo streso ir vidinės ramybės
Daugiau judėkite. Raumenų tempimas ir judėjimas atpalaiduoja įtemptus raumenis. Mankštinantis suvartojame hormonų, cukraus ir riebiųjų rūgščių perteklių, išmestą į kraują per stresinę reakciją. Mankštinantis organizmas gamina endorfinus-neuroinhibitorius, kurie slopina stresinę reakciją ir raminančiai veikia.
Ilsėkitės – palaikykite kuo pastovesnį dienos ritmą, netaupykite miego sąskaita, nes jis be galo svarbus tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos sergėtojas. Turiningai ilsėkitės, užsiimkite sau malonia veikla.
Kuo daugiau būkite gryname ore, eikite pasivaikščioti – tai padeda nurimti, pasimėgauti tyla, nukreipti mintis nuo kasdieninių rūpesčių. Buvimas gamtoje veikia raminančiai, atpalaiduojančiai.
Išmokite atsipalaiduoti. Galima išmokti ir efektyviai taikyti įvairias atsipalaidavimo technikas, kaip autogeninė treniruotė, progresuojanti raumenų relaksacija, kvėpavimo pratimai, joga, meditacija. Vaizduotė taip pat gali padėti atsipalaiduoti, jos pagalba gali būti įsivaizduojami ramūs, atsipalaidavimą suteikiantys vaizdai. Taip pat matytos vietos, kuriose jautėtės saugūs, ramūs ar jūsų pačių susikurtos raminančios vietos.
Bendraukite su žmonėmis, kurie jus palaiko – pasidalinkite savo sunkumais su žmonėmis, kurie jus palaiko. Kitų parama leidžia pajausti supratingumą, meilę, suteikia vilties ir nuramina. Mokėkite reikiamu metu paprašyti pagalbos, tai gali būti itin svarbu, susidūrus su sunkumais. Kad ir kaip norėtųsi, kad kiti nuspėtų, kaip jūs jaučiatės, deja, kiti neskaito jūsų minčių, todėl nebijokite kalbėti ir dalintis savo išgyvenimais.
Pamėginkite į situaciją pažvelgti iš šalies. Neužmirškite, kad vienas iš svarbių faktorių, dėl kurio vienas ar kitas įvykis gali tapti stresoriumi, yra situacijos vertinimas, t.y. kaip vertinate susidariusią situaciją. Jei ji atrodo negatyvi, kelianti grėsmę savęs vertinimui, saugumui, tai sukels stresą, tačiau situaciją vertinant kitaip, stresas gali sumažėti.
