„Tiesiog nuvažiavom prie ežero, ir tuo metu labai žaibavo. Buvo toks drėgnas oras, nu ir… Pradėjo lyti, prasidėjus lietui teko slėptis po medžiu ir kaip tik tuo metu paskambino draugas ir trenkė žaibas“, – sako nutrenktas žaibo Dainius Lubauskas.
Klaipėdietis Dainius lemtingo poilsio prie ežero neužmirš visą likusį gyvenimą. Vyras šiandien negali atsidžiaugti gautu antruoju šansu gyventi. Žaibas įėjo per jo smilkinį ir išėjo per kulną. Po tokio iš dangaus kirtusio smūgio Dainius paniro į komą:
„Atsikėliau po dviejų dienų komos. Toks kaip sapne. Nu, jausmas toks kaip iš miego. Akimirkos neatsimenu, viskas įvyko labai greitai.“
Jį išgelbėjo netoliese stovyklavusi šeima, per valandą nugabeno į ligoninę. Dainius prisimindamas lemtingą dieną lengviau atsidūsta – jam pavyko išsisukti be jokių ilgalaikių pasekmių.
Žaibai Lietuvoje pražudė 10 žmonių per pastaruosius dešimt metų.
Pasak priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo, net ir gamtos spektaklių fiksavimas savo malonumui gali reikšti labai greitą mirtį nuo žaibo smūgio.
„Grubiai galima ir apskaičiuoti laiką, iki-nuo, kokiu atstumu žaibuoja. Trys sekundės maždaug atitinka vieną kilometrą. Tai reikėtų galbūt įvertinti ir tai, kad žaibas pavojingas yra per keletą kilometrų. Jeigu žaibuoja iš arti, tas trenksmas iš tikrųjų didelis, tai tikrai nerekomenduojame stovėti ir grožėtis, o geriau ieškoti prieglobsčio kur nors pastate ar automobilyje“, – pasakoja departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Jei žaibas trenks tiesiai – išgyventi šansų nėra. Jame slypi milžiniška elektros iškrova. Žaibo virvutėje susidaro labai galingos srovės – šimtai kiloamperų kartu su šimtais megavoltų įtampos. Gavus tokį gamtos smūgį žmogus paprasčiausiai susmilksta vietoje. Tačiau fizikai įspėja – pavojinga stovėti ir netoli žaibo trenkimo vietos.
„Dažnai įvyksta taip, kad tas žaibas trenkia kažkur šalia, pavyzdžiui, į medį, o žmogus šalia yra. Kiek pavojinga? Na, pavojinga. Kad ta srovė milžiniška, tie kiloamperai, jie išsišakoja, ir dalis srovės gali nueiti per žmogų. Žmogui mirtinas srovės stipris yra maždaug 100 miliamperų. Tai užtenka labai nedidelės dalies, kad atsišakotų ir viskas“, – teigia VU universiteto profesorius Edmundas Kuokštis.
Mat sulaukus kad ir tokios iškrovos, nuo kurios išgyventi įmanoma, gydytis pasekmes gali tekti labai ilgai. Kai kuriuos ištinka koma, dingsta atmintis, kūnas tampa nusėtas nudegimais, tikėtinas ir paralyžius.
„Nudegina tą vietą, kur nueina tas žaibas, ir kur išeina. Gali būti nudegimai dideli, paralyžuoti žmogų gali srovė. Gali atsistatyt, gali neatsistatyt“, – kalbėjo E. Kuokštis.
Užslinkus audrai specialistai primygtinai pataria nesislėpti po aukštais medžiais, vengti vandens telkinių bei nesinaudoti telefonu.
„Svarbiausia yra likti namuose, užsidaryti langus, duris, kad nebūtų skersvėjų, žinoma nestovėti prie lango ir nesigrožėti žaibų vaizdais, geriau laikytis viduje namų, arčiau namų centro, arčiau namų vidurio, na ir žinoma, nebėgioti kieme, nevažinėti dviračiu“, – sako departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
„Jeigu yra situacija gamtoj… Ką daryt? Tikrai ne po medžiu lįst, ypač jeigu jis vienišas, tas medis, reikia stengtis užimti mažesnę vietą, pritūpt kur krūmuose ar dar kur nors, čia tokios bendros rekomendacijos. Nėra rekomendacijos, kad ir čia išsigelbėsi, bet čia yra šansas žymiai didesnis“, – pasakoja E. Kuokštis.
2018 metais sostinės priemiestyje Gineitiškėse užsiliepsnojo namas, kai per audrą į pastatą trenkė žaibas. Dėl šios priežasties šiemet šalyje jau kilo 24 gaisrai. Vidutiniškai per metus šalyje gamtos sukelta elektros iškrova sukelia apie 50-60 gaisrų.
„Labai dažnai žaibas pataiko į pastatus ir tokio didelio masiško gaisro nesukelia, tačiau tos energijos tikrai pakanka, kad užsidegtų elektros instaliacija, užsidegtų tam tikros pastato konstrukcijos, ir jeigu laiku neiškviečiami ugniagesiai, tas gaisras perauga į viso pastato gaisrą“, – teigia A. Gudžiauskas.
Klimatologai sako, kad šylant klimatui, mūsų šalyje žaibuoja vis smarkiau.
„Bendra tendencija tokia yra, kad vykstant klimato kaitai didėja kontrastai tarp šiltų ir šaltų oro masių, todėl tie žaibai potencialiai gali susidaryti galingesni. Dienos su perkūnija, na kurių Lietuvoje būna taip nuo 19 iki 30, pietryčių Lietuvoje daugiau, kitur mažiau, bet žaibų būna kur kas daugiau. Atskirais metais gali būti daugiau negu 10 tūkstančių ar 20 tūkstančių“, – kalbėjo Hidrometerologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiūkas.
O štai apie kamuolinių žaibų prigimtį mokslininkai nežino beveik nieko. Tai kol kas viena iš iki šiol neišspręstų mokslo paslapčių.
