• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sausio 31 dieną dangaus stebėtojai visame pasaulyje tapo įspūdingo reginio liudininkais, įvyko antroji mėnesio pilnatis. Ši pilnatis ypatinga tuo, kad Saulė, Žemė ir Mėnulis išsidėstė vienoje linijoje – todėl įvyko Mėnulio užtemimas, pilnatis įgavo antgamtišką rausvą atspalvį, toks Mėnulis vadinamas „kruvinuoju Mėnuliu”.

50

Sausio 31 dieną dangaus stebėtojai visame pasaulyje tapo įspūdingo reginio liudininkais, įvyko antroji mėnesio pilnatis. Ši pilnatis ypatinga tuo, kad Saulė, Žemė ir Mėnulis išsidėstė vienoje linijoje – todėl įvyko Mėnulio užtemimas, pilnatis įgavo antgamtišką rausvą atspalvį, toks Mėnulis vadinamas „kruvinuoju Mėnuliu”.

REKLAMA

Mėnulis ne tik tapo kruvinuoju, bet ir pasiekė artimiausią tašką prie Žemės. Pasak Space.com, pirmą kartą per 150 metų bendras Mėnulio užtemimas bei artimiausias Mėnulio priartėjimas prie Žemės įvyko tą pačią dieną.

Mėnulis būna didelis dėl to, kad jis aplink Žemę skrieja ne taisyklinga apskrita orbita, bet ištęsta – elipsine. Todėl Mėnulio nuotolis nuo mūsų planetos nuolat kinta. Vidutiniškai Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs per 382900 km. Arčiausiai žemės esantis Mėnulio orbitos taškas astronomų yra vadinamas perigeliu, o tolimiausias – apogėjumi.

Mėnulio užtemimas

Mėnulio užtemimas įvyksta kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta šešėlį ant Mėnulio. Priklausomai nuo to, ar Žemės šešėlis krinta ant viso Mėnulio paviršiaus, ar tik ant dalies, įvyksta visiškas arba dalinis Mėnulio užtemimas. Šešėlio ir apšviestos Mėnulio dalies riba vadinama terminatoriumi (Pilkoji linija). Mėnulio užtemimas gali įvykti tik per pilnatį.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl Saulės šviesos lūžimo Žemės atmosferoje net ir visiško užtemimo metu Mėnulis „nedingsta“, o tampa blankiai raudonas. Žemės atmosfera sugeria mėlynuosius spindulius ir praleidžia raudonuosius, kurie ir apšviečia Mėnulį. 

REKLAMA

Ar reiškinys labai retas?

Nors rytų pusrutulio gyventojai paskutinį kartą stebėjo „kruvinąjį super Mėnulį” 1982 m., vakarų pusrutulio gyventojai regėjo jį tik 1866 m. 

Pasak žurnalo „Sky” ir „Teleskope”, paskutinį kartą šis reginys buvo pastebėtas 1982 m. Gruodžio 30 d., Europoje, Afrikoje ir Vakarų Azijoje.

Šis reginys įvyko ir Mėnuliui būnant perigelyje, todėl jis buvo ypač ryškus.

Paskutinis, Šiaurės Amerikoje regėtas, Mėnulio užtemimas įvyko 1866 m. kovo 31 d. Tačiau tą dieną mėnulis buvo netoli apogėjaus, tolimiausiame taške nuo Žemės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų