Pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.
„Brigados klausimas diskutuojamas tiek čia, tiek Vokietijoje, nesiginčijame šiuo klausimu. Žinome, kad abi šalys turi atlikti namų darbus. Darome žingsnius, kad brigados karių skaičius galėtų būti padidintas, deriname veiksmus, kaip partneriai.
Gynybos ministrai bendradarbiauja. Manau, kad tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje sutarėme, kad ši brigada prisidės prie Lietuvos saugumo. Lietuvos pusė ruošia infrastruktūrą, Vokietijos pusė daro savo veiksmus, vyriausybės neturi ginčų šiuo klausimu“, – aiškino F. Steinmeieris.
Jis pridūrė, kad svarbu, jog ne tik brigados vadovavimo elementas būtų Lietuvoje. Visgi, situacija, pasak jo, tokia ir nėra.
„Be abejo, svarbu, kad ne tik vadovavimo elementas būtų Lietuvoje, tačiau suderinus su Lietuva, čia atvyksta ir nuolat treniruojasi atskiri brigados daliniai. Taigi, čia yra ne tik priešakinis vadovavimo elementas, bet realiai yra ir dalis brigados“, – kalbėjo Vokietijos vadovas.
„Prašau jūsų supratimo, kad reikia žengti tolesnius žingsnius ir kad tai turi suderinti federalinis gynybos ministras ir Lietuvos gynybos ministras“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas, paklaustas apie brigados reikalus, patvirtino, kad Lietuva deda pastangas, jog įgyvendintų savo įsipareigojimų dalį – parengtų reikiamą vokiečių kariams infrastruktūrą.
„Taip pat radome vietas, kuriose galėtų būti dislokuoti vokiečių kariai: tai yra vietos Panevėžyje, Klaipėdoje ir Ukmergėje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
„Turbūt mes nestatome kareivinių ir visos reikalingos infrastruktūros tam, kad jos stovėtų tuščios. Be jokios abejonės, mūsų lūkestis yra, kad jos pildysis, ir tai bus daroma laipsniškai, todėl visiškai pritariu tam, ką pasakė gerbiamas prezidentas: mūsų namų darbai ir Vokietijos galimybės turi būti derinamos ir eiti žingsnis prie žingsnio. Būtų nekonstruktyvu kalbėti apie galutinį tikslą, nedarant to, kas yra būtina daryti šiandien ir rytoj“, – kalbėjo jis.
Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį G. Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.
Prezidentai aplankys Pabradę
Abu prezidentai taip pat dalyvaus tarptautiniame simpoziume „Lietuva ir Vokietija Europoje: žvilgsnis iš 700 metų perspektyvos“, pranešė Prezidentūra. Popiet šalių vadovai aplankys Pabradėje dislokuotus Vokietijos karius.
Taip pat G. Nausėda ir F. W. Steinmeieris bei universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas antradienį universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidarys parodą „Curriculum Vilnae“, joje bus eksponuojami trys iš Vokietijos atvežti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai.
Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministerija pranešė, kad šalis Lietuvoje dislokuos ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumą. Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.
