Vokietijos kancleris spaudos konferencijoje po susitikimo pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi ir aktyvi NATO narė, todėl niekas neturėtų abejoti jos noru gintis ir ginti.
„Mes pasirengę ginti kiekvieną NATO centimetrą, tą esu sakęs anksčiau, tą sakau ir dabar. Ir aš atsakau už tai, ką kalbu. Mes stipriname kariuomenę, didiname savo pajėgumus. Štai mūsų lėktuvai šiuo metu atlieka oro policijos misiją Estijoje, o 700 karių yra Lietuvoje. Mes turime paskyrę brigadą gynybai, dalis jų netrukus atvyks į Lietuvą pratyboms. Mūsų laivynas padidino savo aktyvumą Baltijos jūroje. <...> NATO ir ES Rusijai atsakė greitai ir stipriai, o Rusijos prezidentas apsiskaičiavo“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
Paklaustas kada ir kokiomis sąlygomis galima tikėtis taikos Ukrainoje, jis pabrėžė, kad ten jokiu būdu negali būti užšaldyto konflikto. Nes tokia padėtis, anot O. Scholzo, provokuoja tolimesnius konfliktus.
„Tai negali būti užšaldytas konfliktas, Rusija turi pasitraukti, tik tokia būtų taikos galimybė“, – sakė jis.
Tiesa, žurnalistui užklausus apie ginklus, kuriuos Vokietija tiekia Ukrainai ir apie tai, kad šie gali būti panaudoti Rusijos teritorijoje kancleris nebuvo itin džiugiai nusiteikęs dėl tokios perspektyvos.
„Ukrainiečiai turi teisę gintis. Mes tiekiame ginklus tam, kad jie gintųsi savo teritorijoje, naudotų juos ten. Tai sakau ne tik aš, taip yra pasakęs ir JAV prezidentas“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
Paklausus apie brigados dislokavimą Lietuvoje, nes lietuviai tikisi visos brigados savo teritorijoje, jei turės ją kur priimti, kancleris nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Turime įvairią paramos priemonių puokštę ne tik Baltijos šalyse. Mes turime tam tikrą skaičių karių Lietuvoje, taip pat dar reikia tinkamos infrastruktūros, kuri šiuo metu yra vystoma. Esame pažadėję reikalui esant gebėti greitai dislokuoti tam tikrą skaičių karių Lietuvoje, tam, kad tai būtų padaryta greitai ir kaip priklauso, darome pratybas. Jis (dislokavimas) turi būti įmanomas bet kuriuo metu. Mes čia veikiame NATO rėmuose“, – kalbėjo O. Scholzas.
Taip Vokietijos kancleris kalbėjo paklaustas, ar jis gali įsipareigoti, kad šalis dislokuos Lietuvoje kariuomenės brigadą. Šį vienetą sudaro nuo 3 iki 5 tūkstančių karių, o diskusijos dėl brigados fizinio buvimo Lietuvoje netyla jau senokai. Lietuva nori, kad brigada būtų čia visą laiką.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.
Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei, kurioje tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.
Baltijos šalims labai reikia oro gynybos
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu paragino NATO sąjungininkus sustiprinti rytinį Aljanso sparną oro gynybos priemonėmis, įskaitant antžemines sistemas.
Ji teigia besitikinti tokio sprendimo Vilniuje liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Visa (NATO – BNS) rytinė siena turi būti sustiprinta oro gynybos ir antžeminiais oro gynybos pajėgumais. Vilniuje turime priimti sprendimus sustiprinti oro gynybos pajėgumus regione“, – Taline sakė Lietuvos ministrė pirmininkė.
Pasak jos, pagrindinis NATO tikslas turėtų būti efektyvus atgrasymas, kad agresorius „net nepagalvotų apie galimybę išbandyti NATO ryžto ir galimybių saugoti kiekvieną savo centimetrą“.
Premjerės teigimu, tam reikia, kad sąjungininkų pajėgos būtų dislokuotos regione.
Oro gynyba yra tarp menkiausiai išvystytų gynybos pajėgumų Baltijos šalyse.
Baltijos šalių premjerai per darbinius pietus su Vokietijos kancleriu aptarė saugumo ir bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, paramą Ukrainai ir Rusijos tarptautinę atsakomybę už agresijos bei karo nusikaltimus.
Taip pat bus kalbėta apie energetinį saugumą, bendradarbiavimą energetikos srityje, aptarti aktualiausi Europos Sąjungos darbotvarkės klausimai. Tarp jų – bendrijos plėtros tema, derybų pradėjimas su Moldova ir Ukraina dėl jų narystės Europos Sąjungoje.
