Kas penktam Lietuvos gyventojui skurstant, vidutiniam darbo užmokesčiui siekiant 1,7 tūkst. litų, pasiklausius praeivių kalbų ar paskaičius komentarus internetinėje erdvėje kalbėti apie didelius turtus tampa neskanu ir blogo tono ženklu. Tačiau vadinamasis 1 proc., prieš kurį taip aktyviai protestuoja pasaulinis „Occupy“ judėjimas, egzistuoja ir Lietuvoje.
Praėjusią savaitę pašaudę lankais su vienu didžiausių turto valdytojų Baltijos jūros regione atstovais sužinojome, kad turtingiausias jų klientas Lietuvoje turi maždaug 6 mln. eurų (20,7 mln. litų) portfelį, o vidutinė jiems valdyti patikėta suma siekia 480 tūkst. eurų (1,65 mln. litų). Įdomu, kad per krizę turtingųjų santaupos ne tik nesumažėjo, bet išaugo daugiau nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų). Realūs skaičiai greičiausiai didesni, nes dalis jų savo santaupas laiko Šveicarijos ir kitų užsienio šalių bankuose.
Iš kur šie pinigai? Tie patys turto valdytojai su lankais rankose mums aiškino, kad šalyje buvo parduota daug verslų, o gautų milijonų buvę savininkai kojinėje laikyti nenorėjo.
Įdomus ir turtuolio lietuvio mąstymas. Jis greitai nuspręs, kur ir kaip savo pinigus investuoti, tačiau taip pat greitai dar penkis kartus persigalvos. Palyginimui, estas ilgai ir kruopščiai galvos, rinksis pasiūlymus, bet kai nuspręs – jokia naujiena ar draugo pastaba neprivers jo persigalvoti.
Strategiją veikia ir pinigų kiekis. Itin turtingi lietuviai nelinkę rizikuoti ir siekia padengti tik infliaciją, o mažiau turtingi ieško, kaip uždirbti. Be to, dažnai išlenda lietuvių visažiniškumas. Ne paslaptis, kad kiekvienas Lietuvos pilietis yra geriausias prezidentas, finansininkas ir krepšinio treneris. Tačiau, kaip pastebėjo mūsų lankininkai, tokių išmanėlių investicijos dažniausiai sudega pirmosios.
Straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr.16 (78) balandžio 23-30 d.).
