Pagaliau supratau, kuo man patinka Vilnius veža. Primenu, kad „Vilnius veža“ yra Vilniaus savivaldybės įsteigta taksi bendrovė. Valdiškas taksi verslas, žinoma, man niekuo nepatinka. Nes ne savivaldybė turi taksistu dirbti. Bet štai Vilnius veža man patinka, nes pretenduoja tapti ekonomikos terminu.
Šį terminą galima apibūdinti taip. Vilnius veža – tai padėtis, kai mieste sumokami mokesčiai, tačiau dėl perskirstymo miestui skiriama tik nedidelė pajamų dalis gyventojų gerovei užtikrinti. Miesto gyventojų sumokėti mokesčiai skiriami kitų savivaldybių gyventojų gerovei užtikrinti.
Vilniaus meras pasakė, kad Vilnius vežė, veža ir veš. Ir prisišnekėjo. Seimas atmetė pasiūlymą kitais metais Vilniui skirti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį. Taigi Vilnius tikrai veš Lietuvą ir kitais metais.
Kuo Vilnius veža padėtis yra negera? Visų pirma tuo, kad paneigia savivaldą kaip tokią. Savivalda, paremta vien administraciniu dalijimu, be finansinio komponento yra niekinė. Visos savivaldybės Vilnius veža padėtyje praranda motyvaciją skatinti ekonominę veiklą. Miestai donorai praranda motyvaciją, nes jų pastangos nebus atlygintos. Miesto papildomai gautos pajamos bus paimtos ir perdalytos. Savivaldybės gavėjos praranda motyvaciją skatinti ekonominį aktyvumą, nes ir nieko nedarydamos vis viena gaus pajamų.
Iš tikrųjų, Lietuva nėra didelė ir, jei jau norime, galime neturėti tikros savivaldos. Tik kam tada ją imituoti? Kam teigti, kad gyventojų pajamų mokestis yra savivaldybių finansavimo šaltinis? Kam turėti grandiozinę šio mokesčio perskirstymo metodiką, jei daug paprasčiau būtų tiesiog kasmet savivaldybėms išdalyti konkrečias pinigų sumas? Galų gale kam reikalingi tiesioginiai mero rinkimai, jei savivalda – tik fikcija?
Vis dėlto sumanymas susieti gyventojų pajamų mokestį su savivaldybių finansavimu nėra iš piršto laužtas. Nes savivaldybė turi užtikrinti tam tikras viešąsias paslaugas būtent savo teritorijos gyventojams. Vadinasi, pagrįsta, kad savivaldybės gyventojų sumokami mokesčiai grįžtų būtent tos savivaldybės gyventojams.
Kad būtų lengviau suprasti, kaip turi jaustis Vilnius veža gyventojas, įsivaizduokime, kad Europos Sąjungoje vežtų Lietuva. Briuselis imtų Lietuvos biudžetą ir padalytų pagal kokią nors metodiką kitoms valstybėms. Ir ne apie kokius menkus 3–4 procentus kalbėtume, o apie tai, kad būtų perdalijama nuo 50 iki 80 procentų Lietuvos biudžeto. Oi, koks kiltų šaršalas – iki išstojimo iš tokios sąjungos.
Visi susiėmę už galvų dėl Vilniaus skolų – kaip jas reikės grąžinti? Atsakymas aiškus – su tokiu gyventojų pajamų mokesčio perskirstymu, kai Vilniuj lieka vos 20 procentų čia sumokamo pajamų mokesčio, – niekaip. Neabejoju, kad tai supranta ir visi kandidatai į merus. Ir visi puikiai žino, kad pirmas naujojo mero vizitas bus pas premjerą ir finansų ministrą kalbėtis dėl Vilniaus finansų. Ir, matyt, galima nutuokti, kad sprendimas priklausys nuo to, ar meras ir premjeras bus partijos kolegos. Apgailėtina vilniečio padėtis – būti tokių politinių raskladų įkaitu.
Konkurencijos taryba pasisakė dėl „Vilnius veža“ taksi bendrovės. Kad tai yra konkurencijos pažeidimas. Vilnius veža plačiąja prasme yra pasityčiojimas iš konkurencijos tarp savivaldybių. Bėda, kad būdamas vilnietis niekam net nepasiskųsi.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
