Savivaldybė sumanė atlaisvinti dešimtis rezervuojamų vietų skirtų valstybinių institucijų darbuotojams, o už tai šiems pasiūlyti viešojo transporto bilietus. Visgi nekilnojamojo turto projekto vystytojai gyventojams nieko gero nežada – viena parkavimo vieta požeminėse aikštelėse miesto centre jau dabar kartais kainuoja ir 30 tūkstančių eurų, o jų pigimo statytojai neprognozuoja.
Automobilių stovėjimo aikštelė tarp Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos įprastai atrodo gana laisva, nes valstybės tarnautojų automobiliams vietų yra, o rezervuotose vietose leidžiama statyti ir savo transportą nemokamai.
„Tai ten šimtas su kapeikom automobilių stovi, viešoje vietoje, vidury Senamiesčio ir nemoka nieko“, – sako Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Eduardas Kriščiūnas.
Būtent dėl tokio automobiliais perpildyto sostinės Senamiesčio ir centro Vilniaus miesto savivaldybė sugalvojo išeitį: skatinti valstybinių institucijų darbuotojus vietoj mašinos rinktis viešąjį transportą. Siūloma mažinti rezervuojamų vietų darbuotojams.
„Tas vietas atlaisvinti trumpalaikiam stovėjimui miesto gyventojams, o patiems darbuotojams naudotis visai kitomis priemonėmis, kurios taip pat yra konkurencingos“, – pasakoja tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Jonas Damidavičius.
Planas atimti parkavimo vietas iš valdininkų ir persodinti juos į autobusus, troleibusus ar ant dviračių esą ne tik prisidėtų prie darnaus judumo vystymosi plano, bet ir įneštų papildomų pinigų į biudžetą.
„Visos rezervuotos vietos, kurios yra rezervuotos yra miesto biudžeto kompensuojamos išlaidos. Tai turint jas ir atiduodant miestiečiams surenki investicijų daugiau viso miesto infrastruktūros tvarkymui“, – teigia J. Damidavičius.
Krašto apsaugos ministerijos atstovai sako, kad idėją palaiko ir esą pastebi, kad vis daugiau darbuotojų ir taip į darbą atvyksta pėsčiomis, dviračiais.
Vilniaus savivaldybė pati turi trijų šimtų vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kai kuriems darbuotojams jau ir dabar kompensuoja viešojo transporto išlaidas.
„Jie laiko mokamam parkinge nemokamai, savivaldybėje lygiai tas pats yra 300 vietų po mumis ir darbuotojai, kiek žinau, nemoka“, – kalbėjo E. Kriščiūnas.
Vilniečiai sako, kad savivaldybė turėtų rodyti didesnį pavyzdį, jei jau kalba eina mažesnį automobilių naudojimą ar skatinimą dažniau rinktis dviratį.
„Bet, pavyzdžiui, dabar va atvažiavau, matau pompą, kuri yra nebloga, bet ji, deja, neveikia. Tai gal nuo tokių smulkmenų reikėtų pradėti, o tada jau reikalauti kažkokių pasikeitimų“, – sako E. Kriščiūnas.
Ne tik centre, bet ir visame mieste automobilių stovėjimo problemų dar vis apstu. Žmonės stato savo mašinas pievelėse, užimdami vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas. Kai kurie net pykstasi tarpusavyje, imasi neleistinų gudrybių.
Viename Vilniaus mikrorajone gyvenantis Dainius pasakoja apie prasidėjusį ikiteisminį tyrimą dėl to, kad jo kaimynai patys paženklino stovėjimo aikštelės vietą, nusprendę, kad joje statyti draudžiama.
„Jo vieną dieną pamačiau, kad buvo nuspalvinta naujai bordiūrai. Sužinojau, kad kažkokie kaimynai nuspalvino. Nu tiems, kuriems artimiausia parkavimo vieta jiems yra“, – pasakoja vilnietis Dainius.
Pareigūnai, fiksavę skundus, pradėjo pažeidėjams siųsti baudas, tačiau viską anuliavo, paaiškėjus, kad ženklinimas vyko pačių žmonių – savavališkai.
„Tai yra tikrai neleidžiama. Tuo rūpinasi savivaldybė, o patys gyventojai tikrai negali ženklinti stovėjimo vietų ar tai nurodyti, kur galima, o kur negalima automobiliams stovėti“, – teigia tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Jonas Damidavičius.
Sunkiai savo automobiliams vietas randa ir gyvenantys už centro ribų ir jame. Statomos naujos požeminės aikštelės statant gyvenamuosius namus ar komercines patalpas, tačiau jose vieta vienam automobiliui jau kainuoja nuo 20 tūkstančių, o kai kur siekia ir 40 tūkstančių eurų.
Statybų bendrovės vadovas Arvydas Avulis sako, kad tendencijos ir nesikeis, o gal ir didės. Naujausi duomenys skelbia, kad Lietuvoje automobiliais naudojamasi intensyviausiai visoje Europos Sąjungoje.
