Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vos tik užėjus į rusiško kapitalo „Sfetofor“ parduotuvę Vilniuje „Mere“ pasitinka eilės žmonių, ieškančių pigesnių prekių iš Rusijos ir Baltarusijos. Jie įsitikinę, kad prekių kainos ten yra gerokai mažesnės.
Pavyzdžiui, kilogramas nilinių tilapijų filė be odos kainuoja 7 eurus 80 centų, kai kitur vidutiniška šios žuvies kaina yra 13 eurų. Rusai pirkėjus vilioja ir pigesniais mėsos produktais, saldainiais, buitine, elektronine technika iš Rusijos ar Kinijos.
Maža kaina susigundė ir vilniečio Julijono šeima, kuri už beveik 19 eurų įsigijo akumuliatorines žolės ir krūmų žirkles. Tiesa, grįžus namo paaiškėjo, kad žirklės brokuotos. O panorėjęs jas grąžinti atgal į parduotuvę, Julijonas sužinojo, kad tokios galimybės neturės, mat parduotuvė turi gauti leidimą iš administracijos, kuri yra Lenkijoje, o blankas apie prekės grąžinimą – rusų kalba.
Parduotuvė aiškina, jog tokia taisyklė yra dėl to, kad lenkų kompanija „Tools World Polska“ supranta tik kirilica užpildytus blankus.
Sprendimus priima Maskva
„Buvo nuspręsta prekę grąžinti į prekybos centrą. Nuvežus prekę buvo gautas blankas rusų kalba. Paklausus, kodėl būtent tokios kalbos blankas, buvo atsakyta, kad štai pas mus savininkas yra lenkai, lenkų kompanija: lenkai angliškai, lietuviškai nesupranta, todėl tik rusų kalba būtent yra tai daroma“, – pasakoja Vilniaus gyventojas Julijonas.
O pagrindinis parduotuvės argumentas, kodėl prekė negali būti priimta atgal, tai, kad prekybos centras dėl situacijos turi pasitarti su valdžia Maskvoje.
„Buvo aiškiai pabrėžta, kad reikia pasitart su valdžia. Geriau pasinagrinėjus, valdžia yra Maskvoje. Tai teiginys tiesiog, kad jiems reikia su Maskva pasitart, kad priimtų sprendimą dėl prekės grąžinimo“, – sako Julijonas.
Pati parduotuvė atsisakė visuomenei paaiškinti situaciją ir pateikė atsakymą elektroniniu paštu, kad jokių komentarų ir interviu parduotuvė neduoda nei raštiškai, nei žodžiu.
Oficialaus skundo negavo
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kiekvienas gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas privalo informaciją apie prekes, savo paslaugas teikti valstybine kalba, todėl toks blankas yra vartotojų teisių pažeidimas.
Taip pat prekės privalo būti ženklintos lietuvių kalba, tai yra, kad informacija apie prekę, jos sudėtį, instrukciją turi būti parašyta valstybine kalba.
„Valstybinė lietuvių kalbos komisija prižiūri visą raštvedybą, tai yra dokumentai, kokie yra Lietuvoje gaminami ir turimi, jie turi būti lietuvių kalba. Tai jeigu mes tokį skundą gautume, kaip tarnyba, mes visų pirma kreiptumėmės į Komisiją dėl išvados teikimo, persiųstume ir tikrai, net tikėtina, tai būtų pažeidimas ir būtų nubausta“, – teigia tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Deja, kaip teigia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, apie netinkamai veikiantį verslą kol kas nėra gavusi nei vieno oficialaus skundo. Svarsto, gal rusiškos parduotuvės klientai nesiskundžia dėl kalbos barjero, ar yra patenkinti paslaugomis.
O kaip teigia kalbinti tautiečiai, nors ne visiems patinka toks rusiškų ir baltarusiškų prekių asortimentas, galimybė sutaupyti vieną kitą eurą žmones priverčia pamiršti karą ir Ukrainoje žudomus žmonės.
Gyventojams nėra skirtumo
Paklausus gyventojų, ar jie žino, jog apsipirkinėja rusiškoje parduotuvėje, kalbintieji atsako:
„O man dalampački“.
„O ką nuo to maistas neskanus?“
Rusų prekybos tinklas į Lietuvą įžengė dar 2019 metais, kuomet Kaune atidarė pirmąją parduotuvę. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia daugiau kaip 20 šio prekės ženklo parduotuvių: Vilniuje, Klaipėdoje, Telšiuose ir kituose Lietuvos miestuose.
„Mere“ parduotuves Lietuvoje valdo Vilniuje registruota UAB „Valientė“, kurios atstovai taip pat atsisako komentuoti visa, kas susiję su šiuo rusišku tinklu.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
