Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi sunerimusi skaitytoja Vilija iš Vilniaus, kuri nusprendė pasidalinti savo patirtimi ir perspėti visus vaikus, auginančius tėvus, kad ir šie žinotų, kokių virusų ir nekviestų ligų galima sulaukti net vasarą, kai mažiausiai to tikiesi.
Savo ruožtu Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos vedėja vaikų ligų gydytoja Halina Mikšo sako, kad paprastai virusus, kurie vaikus paguldo vasarą, mamos vadina vasaros gripu, tačiau jų išvengti tikrai įmanoma.
Vaiką paguldė aukšta temperatūra
Vilija su skaitytojais pasidalijo karčia patirtimi – jos mažametę dukrelę paguldė virusas, kurį lydi aukšta temperatūra, prasta savijauta ir nemalonūs skausmai.
„Rašau jums dėl ligos, kuri kamuoja mano dukrą. Ji pradėjo sirgti prieš daugiau nei savaitę. Viskas prasidėjo labai įprastais požymiais: ėmė snargliuotis, pajuto gerklės skausmus, o temperatūra šoktelėjo iki 38 laipsnių.
Temperatūrą numušėme ir po kelių dienų vaikas pabudo siaubingai karščiuodamas, su didesne nei 40 laipsnių temperatūra.
Po to vėl kelias dienas 37 ir vėl temperatūra pašoko iki daugiau nei 38.
Atlikome visą tyrimų odisėją, dabar ji turi temperatūros jau devinta para, dėl ilgalaiko karščiavimo išrašyti ir antibiotikai, kuriuos vartoja.
Aišku tik tiek, kad kraujas rodo virusą ir veikiausiai kažkokį, pavadinimu „Epštein-Bar”. Internete radau, kad karščiavimas gali trukti nuo 2 iki 20 parų, vaikui jau sugirdžiau per tą laiką du buteliukus vaistų nuo temperatūros.
Dukrai skauda ir pilvą, ir šoną, bet nei čiuopiant, nei tyrimai nerodo jokių pakitimų, kurie leistų įtarti kokią nors kitą ligą.
Pati daug informacijos apie šį virusą neturiu, tačiau noriu perspėti visus tėvus, kad būtų budrūs ir neatsipalaiduotų net vasarą – panašu, kad virusams ir bakterijoms plisti patogu bet kuriuo metų laiku.“
Plinta oro lašeliniu būdu
Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos vedėja vaikų ligų gydytoja Halina Mikšo plačiau pasakoja apie šį egzotinio pavadinimo virusą ir sako, kad jis plinta per orą lašeliniu būdu.
„Ūminę infekcinę mononukleozę sukelia „Epšteino-Baro“ virusai, priklausantys herpes virusų šeimai. Šie virusai plinta lašeliniu būdu per orą ir kontaktiniu būdu.
Galima užsikrėsti tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu, pavyzdžiui, bučiuojantis arba naudojant tuos pačius stalo įrankius.
Virusai plinta ir oru ligoniui kalbant, čiaudint, kosint.
Infekcine mononukleoze užsikrečiama panašiai kaip ir kitomis infekcinėmis ligomis, tačiau suserga ne kiekvienas – viskas priklauso nuo organizmo imuniteto. Nuo kai kurių infekcinių ligų galima pasiskiepyti, o nuo infekcinės mononukleozės apsisaugoti vakcinos nėra.
Ar infekcinė mononukleozė bus sunki, priklauso nuo vaiko organizmo stiprumo. Liga gali pasireikšti ir labai audringai, ji moka imituoti grėsmingus kraujo susirgimus, net onkologines ligas. Tačiau ligos forma gali būti ir visai paprasta, kada pasireiškia tik vienas ar kitas neryškus simptomas”, – aiškina medikė.
Tenka guldyti į ligoninę
Ji sako, kad paprastai ši liga pasireiškia karščiavimu ir limfmazgių padidėjimais. „Paprastai jie padidėjo iš abiejų kaklo pusių.
Ligos įkarštyje ligonis būna prasižiojęs, kvėpuoja per burną, kalba per nosį, jo veidas paburkęs ir kartais net smarkiai patinęs dėl limfos stazės, kaklas deformuotas dėl padidėjusių limfmazgių.
Suveši, iškeroja visas liaukinis limfos audinys: vaikui labai sunku kvėpuoti per nosį, nes gleivinės išburksta, todėl jis gaudo orą per burną, naktį – knarkia. Gerklė ir tonzilės būna paraudusios.
Maždaug trečdaliui ligonių ant tonzilių atsiranda pilkšvų ar žalsvų apnašų. Dar vienas būdingų šiai infekcijos simptomų matyti echoskopuojant vidaus organus – kepenys, blužnis būna padidėjusios. Visi šie simptomai lemia bendrą organizmo intoksikaciją.
Šeimos gydytojai, matydami tokią vaiko būklę, kai bendras kraujo tyrimas rodo uždegiminius rodiklius, skiria antibakterinį gydymą, antibiotikų.
Dažniausiai toks gydymas vaiko būklės nepalengvina, nes ligą sukelia ne bakterija. Kartais net pasitaiko diagnostinių akibrokštų, kai paskyrus ampicilino grupės antibiotikų, būtent sergant šia liga, vaiką išberia. Tai yra būdingas mononukleozei atsakas.
Kai vaiko būklė būna vidutiniškai sunki ar sunki, jį tenka guldyti į ligoninę, skirti lašinių infuzijų. Tačiau neretai pasitaiko, kad vaikas serga visiškai lengvai: temperatūra pakyla nežymiai, vos kelios padalos virš normalios, nežymiai ar tik iš vienos pusės padidėja ir limfmazgiai.
Atlikę tam tikrus tyrimus, neretai gauname atsakymą, kad negalavimas sukeltas Epšteino – Baro viruso.
Kartais būna keblu išsiaiškinti nežymaus karščiavimo priežastį, bet būtina tai padaryti, kadangi organizmas prašo pagalbos.
Atliekame tyrimus dėl citomegalo, Epšteino – Baro viruso, ir sužinome, kad vaikas yra persirgęs mononukleoze – veikiausiai su minimaliais simptomais ar net be jų “, – komentuoja gydytoja.
Organizme palieka žymę
Mononukleozės virusas gali išbūti organizme ir kelis metus – palikti žymę, kad persirgta šia liga. Beje, pravartu vaikui, persirgus infekcine mononukleoze, patvirtinta tyrimais, bent penkerius septynerius metus būti itin budriems vaikui sukarščiavus. Kaskart pakilus temperatūrai būtina pakartoti kraujo tyrimus.
Persirgus mononukleoze, medikai dokumentuose pažymi, kad vaikui kurį laiką neskirtų fizinio krūvio. Reikia laiko organizmui sustiprėti ir atsinaujinti: vaikui pravartu ilgiau pabūti gryname ore arba vėdinamoje patalpoje, sveikai maitintis.
Infekcinė mononukleozė nėra sezoninė liga, nors kartais mamų pavadinama vasaros gripu. Norint ja neužsikrėsti, būtina visada švariai plauti rankas, vėdinti patalpas. Šiuo virusu dažniausiai serga vaikai iki septynerių metų, mokyklinukai – rečiau, paaugliai – visa retai.
