Pasirodo, dažną save laikantį grynakrauju lietuviu, tyrimų rezultatai gerokai nustebina. O štai šalies genetikai į tokį verslą žiūri skeptiškiau.
Bendradarbės Renata ir Gitana susižavėjo idėja sužinoti savo kilmės šaknis. Moterys internetu užsisakė testus ir puolė, besivadovaudamos instrukcijomis, savarankiškai imti mėginius. Šiuos genų mėginius išsiuntusios į tyrimų laboratoriją, esančią Jungtinėse Amerikos Valstijose, pradėjo nekantriai laukti rezultatų. Tuo metu galvose, anot pašnekovių, virė įvairiausių minčių apie kilmės šaknis ir tai, ar vis labiau vakaruose populiarėjantys tyrimai nustebins.
„Ir vieną dieną tiesiog ateina elektroninis laiškas, buvau pas tėvus. Ir „jūs gavote rezultatus“. Aš jau bėgu, rankos dreba ir toks jausmas, kad dabar jau kažką sužinosiu apie save, ko nežinojau, ir tada paspaudi, ten toks gražus gaublys sukasi, ir sako, jūs ten tiek procentų esate baltė, tiek procentų Balkanų kraujo turite ir tiek skandinavų“, – sako Renata Jakimavičienė.
Amerikoje veikianti tyrimų laboratorija, kaupianti milžinišką kiekį pasaulio populiacijų, antropologinių regionų duomenų, sulygina gaunamus žmonių DNR duomenis su jau turimais iš viso pasaulio. Ir štai turime rezultatus.
„Aš truputėlį kažkodėl tikėjausi įvairesnio to etninio žemėlapio. Tai mane nustebino, kad jis buvo ganėtinai toks glaustas, Baltijos genai dominavo. Supratau, iš kur aš tokia tamsi, kad Balkanų genų šiek tiek yra. Pagrindinis dalykas, kad patenkintas smalsumas“, – tikina Gitana Baliutavičienė.
Ir šis smalsumo patenkinimas, anot pašnekovių, vis labiau populiarėja mūsų šalyje. Išsiaiškinus savo šaknis, kad ir ne šimtu procentu, esą kyla noras domėtis kilme toliau, atrasti sąsajų.
„Mano vyras sakė visą laiką, kad aš turiu pietietiško kraujo, sako tu kaip italė kokia, kaip mesi kur nors ką nors. Tie Balkanai tikrai nustebino. Skandinavai tai aišku, čia visur vikingai praėjo pro tą Lietuvą, kažkas turbūt kažkur susimaišė“, – kalba R. Jakimavičienė.
Pasak genetikų, šimtaprocentiniai vienos tautybės genai nė neegzistuoja. O testo tikslumo paklaida gali būti ir dešimtimis procentų. Tad tokio tipo tyrimai greičiau jau pramoga, nei reali ir patikima informacija bei nauda.
„Jokiais būdais, mes šimto procentų neturim net vertinant tėvystę, kur yra tiriami du asmenys, tėvas sūnus, motina dukra, na, tėvai, vaikai. Tiriant tėvą ir vaiką tikimybė yra 99, 97, bet tai ne šimtas. O jau tiriant pusbrolius, pusseseres tikslumas sumažėja net iki 25 procentų“, – sako gydytoja genetikė Eglė Butkevičienė.
Apie tai, kad visi žmonės turi mišrią genų kombinaciją, ir tai yra nieko stebėtino, kalba ne tik genetikai, bet ir etnologai.
„Nenusivilkit, jeigu ten bus ir mišrių vedybų. Mažas mūsų kraštas, geopolitinė mūsų padėtis tokia nepastovi. Kariuomenės eidavo per mūsų kraštą iš vienos pusės, iš kitos. Kiek mes išgyvenom. Taip kad etninio grynumo čia vargu ar rasit. Mūsų genotipas yra rezultatas didžiulių istorinių pokyčių. Mūsų protėviai, tūkstančiai, milijonai kartų ateina iš praeities iki dabarties, kas esame mes“, – sakė genetikė.
Mūsų šalyje nėra laboratorijos, atliekančios etninės kilmės tyrimus. Kai kurios tyrimų įmonės atlieka tarpininko vaidmenis, paima mėginius ir taip pat juos siunčia į užsienį. Laboratorijos siūlo ir ne vieną etninės kilmės tyrimo rūšį, kuo daugiau smulkesnės informacijos – tuo tyrimas brangesnis. Kaina svyruoja nuo 50 iki kelių šimtų eurų.
