Vilniuje gyvenanti trijų vaikų mama Ieva (vardas redakcijai žinomas) tikina, kad jos vidurinysis sūnus yra vienas tų, kuris į pageidaujamą mokyklą per du pirmuosius priėmimo etapus nepateko. Nepadėjo nei šioje mokykloje besimokantis brolis, nei tai, kad šeima yra daugiavaikė. Koją pakišo deklaruota gyvenamoji vieta, kurią šeima prieš pora metų pakeitė. Šiandien viduriniąjam teks lankyti pirmą klasę kitoje ugdymo įstaigoje. Pasak Ievos, tai išgirdęs sūnus puolė į ašaras.
„Į mokyklą nepatekome nei per pirmą, nei per antrą turą. Kalbėjau su mokyklos pavaduotoja, kuri man paaiškino, kad yra nustatyta tokia tvarka, kad pirmumo teisę turi vaikai, kuriems mokykla priskirta pagal gyvenamąją vietą. Tokių pagal gyvenamąją vietą į tą mokyklą buvo 145 paraiškos, o priima 120 vaikų. Kaip suprantu, šansų į tą mokyklą patekti nėra“, – įsitikinusi moteris.
Labiausiai šeimai apmaudu, kad vaikai iš gretimo daugiabučio, kuris vos už poros metrų nuo jų, į jų pageidaujamą ugdymo įstaigą buvo priimti. Gatvė ta pati, namų numeriai skiriasi vos vienu skaičiumi. Panagrinėjusi savivaldybės sudarytą namų priskyrimo mokykloms žemėlapį Ieva sužinojo, kad jų daugiabutis yra ant ribos, skiriančios dvi mokyklas.
Ant rankų sūpuojanti trečiąjį, vos metukų sulaukusį mažylį, mama sako, kad skirtingose pusėse stovinčios vaikų mokyklos taps rimtu iššūkiu šeimai.
„Pirmoko mokykla bus už 8-10 minučių pėsčiomis, bet yra sankryžų, yra nesaugių vietų, todėl jį reikės tiek palydėti į mokyklą, tiek jį vidurdienį pasiimti. Šita mokykla vienoje pusėje nuo namų, kita – priešingoje. Vyrui darbe reikia būti 8 valandą ryte. Tai teks pirmoką 7.05 val. palikti vienoje mokykloje, vyriausiąjį sūnų kitoje išleisti apie 7.30 val. ir vyras vis tiek niekaip nespės laiku nuvažiuoti į darbą. Vaikus skirtingu laiku teks surinkinėti man su mažuoju ant rankų. Tai ateinantys metai bus tokie. O kaip vėliau – apskritai nežinia, nes aš turėčiau grįžti į darbą. Kuriame miesto gale gausime mažajam darželį – neaišku. Praktiškai tokiu atveju vienas iš tėvų turi nedirbti, nes reikia vaikus tiek išleisti, tiek parsivežti. O kur dar būreliai. Kaip tada teks suktis – neįsivaizduoju”, – gūžčiojo pečiais moteris.
Kai kuriose mokyklose netilpusiųjų – šimtai
Tokių pradinukų, kaip Ievos sūnus, kurie nepateko į pageidaujamas Vilniaus mokyklas yra apie 500. Daugiau kaip pusė jų – būsimieji pirmokai.
Daugiausia likusių už brūkšnio yra Vilniaus Žemynos progimnazijoje. Čia kvietimo negavo 82 pradinių klasių mokiniai. 65 pradinių klasių mokiniai nepateko į Vilniaus Gabijos gimnaziją, 46 – į „Genio“ gimnaziją, 44 – į Sietuvos progimnaziją, 41 – į Martyno Mažvydo progimnaziją. Dešimtimis nepatekusių pradinukų skaičiuojama ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto licėjuje, Jeruzalės, Antakalnio, Simono Stanevičiaus, šv. Kristoforo progimnazijose, Fabijoniškių mokykloje, Medeinos pradinėje mokykloje bei Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, nepaisant to, kad vaikai į pasirinktas mokyklas nepateko, jiems vietos turėtų užtekti kitose sostinės ugdymo įstaigose. Iš viso Vilniaus mokyklas nuo rugsėjo lankys 6,8 tūkst. naujai priimtų pradinių klasių mokinių, iš kurių beveik 6,3 tūkst. bus pirmokai.
„Tie 500 vaikų, kurie iki šios dienos į mokyklą nepateko, jiems teks ieškoti kitos mokyklos, ne tos, kurios jei norėjo. Iš esmės mokyklų skaičius Vilniuje yra ant ribos, bet dar pakankamas“, – tikino P. Poderskis.
Įdomu tai, kad daugiau nei pusę prašymų – apie 51 proc. pateikta mokykloms, kurios nepriklauso pradinių klasių vaikams pagal jų gyvenamąją vietą. Beveik 300 prašymų gauta dėl pirmos klasės mokinių, kurie gyvena ne Vilniaus mieste. Iš jų virš 200 vaikų sulaukė kvietimo lankyti pasirinktą sostinės mokyklą.
Mokykla ne guminė – reikia popietinės pamainos
Didžioji dalis Vilniaus miesto pradinukų ateinančiais mokslo metais lankys rytinę pamainą. Popietinę pamainą pradinių klasių mokiniams kol kas yra numačiusi tik Gabijos gimnazija. Čia mokytis ateinančiais metais pageidavo 452 pradinių klasių mokiniai. Iš jų kvietimo sulaukė 279 moksleiviai, gyvenantys Vilniaus mieste. Kone absoliuti dauguma likusių už brūkšnio į mokyklą nepateko dėl to, kad ši jiems nepriskirta pagal gyvenamąją vietą.
Pasak mokyklos direktoriaus pavaduotojos Almos Mikailionienės, antrą pamainą pradinukams tenka organizuoti dėl to, kad mokykla yra perpildyta ir nebepajėgia aptarnauti jai priskirtos teritorijos. Greta Gabijos mokyklos esantys miegamieji rajonai yra vieni labiausiai besiplečiančių Vilniaus mieste.
Tiesa, popietinę pamainą šioje mokykloje lanko tik antrų-trečių klasių mokiniai. Pirmokai pagal nustatytas higienos normas privalo mokytis rytinėje pamainoje.
„Mokykla yra perpildyta, mokinių skaičius šiemet yra didesnis nei prieš kelis metus. Šiais mokslo metais buvo keletas prašymų priimti į mokyklą, kuri priklauso pagal gyvenamąją vietą ir kurie buvo nepatenkinti. Šiuo metu yra statomas mokyklos priestatas virš 1 tūkst. vietų. Esminis dalykas, kad pagal Švietimo įstatymą turi būti išskaidytos mokyklos į progimnaziją ir gimnaziją. Priestatas turėtų būti atvertas ne ateinančias, o dar kitais – 2020-aisias mokslo metais“, – sakė A. Milailionienė.
Naujų mokyklų rugsėjį nebus
Lyginant su parėjusiais mokslo metais šiemet pirmokų į mokyklas išeis 155 daugiau, tačiau 2017-aisiais pirmokų buvo beveik 6,6 tūkst. arba 286 mokiniais daugiau nei jų bus šiemet. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais pradinių klasių moksleivių skaičius išlieka panašus, mokyklų stygius mieste yra juntamas.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, be Gabijos gimnazijos, priestatus prie mokyklų planuojama statyti Pilaitėje, Balsiuose.
„Klasės yra didelės ir daug kur vaikų skaičius klasėse yra arti higienos normos ribos. Priestatai turėtų būti baigti po naujų metų, juose pamokos realiai galėtų vykti ne ateinantį, bet kitą rugsėjį. Planų dėl naujų mokyklų mes visada turime daug ir gražių, bet jie kol kas nefinalizuoti. Šiaip reikėtų dar kokių 10 naujų mokyklų įvairiuose Vilniaus rajonuose, pavyzdžiui šiaurinėje miesto dalyje, Balsiuose, Tarandėje“, – vardijo P. Poderskis.
Pasak administracijos direktoriaus, tie 50 proc. prašymų priimti į mokyklą, kuri nepriklauso pagal gyvenamąją teritoriją rodo ir daugiau egzistuojančių problemų. Kitas mokyklas renkamasi ne tik dėl to, kad nepatenkama į priskirtąją, bet, pavyzdžiui, gali netikti greta esančios mokyklos paslaugų kokybė.
„Visa tai susiveda į tai, kad žmonės vežioja vaikus, o tai sukelia mieste transporto kamščius. Labai ryškiai matome, kaip kamščių mažėja vaikų atostogų metu“, – tikino P. Poderskis.
Vilniuje veikia 91 ugdymo įstaiga, kurioje mokosi pradinių klasių moksleiviai. Prašymai mokytis sostinės mokyklose buvo teikiami iki šių metų gegužės pabaigos. Priėmimas pagal pateiktus prašymus vyksta keliais etapais. Paskutinysis numatytas rugpjūčio 30 d. Pirmumo teisę patekti į mokyklą turi tų tėvų vaikai, kurie yra bent prieš dvejus metus deklaravę savo gyvenamąją vietą mokyklai priskirtoje teritorijoje.
Taip pat pirmumo kriterijus taikomas vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų, įvaikintiems vaikams, neįgalių tėvų vaikams, taip pat tiems mokiniams, kurie turi teisę į specialiąją pagalbą mokykloje. Už jų rikiuojasi vaikai iš daugiavaikių šeimų bei mokiniai, kurių broliai ir seserys jau mokosi toje mokykloje. Tiesa, jeigu vaikui tai yra neteritorinė mokykla, jam pirmumo kriterijus dėl brolių ar seserų negalioja.
