Viešumas – galingas ginklas, tačiau, kaip ir moneta, turintis dvi puses. Viena vertus, jis gali pasitarnauti kylant karjeros laiptais, kita vertus, tą pačią karjerą ir sužlugdyti.
Šią savaitę Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pasiūlė reikalauti griežtesnės atsakomybės iš tyčia pažeidimus padariusių valstybės tarnautojų, o informaciją apie juos ir jiems pritaikytas nuobaudas skelbti viešai.
Viešai skelbiami būtų visi Seimo kontrolierių, Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus, Valstybės kontrolės ar Administracinių teismų konstatuoti pažeidimo faktai bei informacija apie prasižengusiam asmeniui pritaikytas atsakomybės priemones.
Balsas.lt pakalbinti parlamentarai į šį siūlymą žvelgė skirtingai. Abu pripažino viešumo galią ir jo prevencinį potencialą, tačiau vertino iš skirtingų perspektyvų.
Audrius Endzinas: tai būtų papildoma drausminanti priemonė
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Audriaus Endzino nuomone, valstybės institucijose dirbantiems asmenims viešumas yra stiprus ginklas.
„Viešumas yra pats stipriausias ginklas, ypatingai politikams ir aukštiems pareigūnams. Aukštas pareigūnas privalo turėti gerą vardą. Jeigu neturi, nepateisina, arba jo moralinės savybės prasilenkia, tai anksčiau ar vėliau tokiam asmeniui reikės pasitraukti iš pareigų.
Apie visus dalykus, kuriuos padaro politikai – patinka tai jiems ar ne, – visuomenė turi teisę žinoti ir gali žinoti“.
Paklaustas apie tai, ar nuobaudų viešinimas internetinėse svetainėse nebūtų lyg dviguba bausmė, A. Endzinas suskubo patikinti, jog tai klaidingas įsivaizdavimas.
„Ne, tai būtų ne bausmė, daugiau kaip drausminanti priemonė. Tarkime, aš važiuoju, viršiju greitį ir lieku nubaustas. Taigi visuomenė turi teisę apie tai žinoti. O man, kaip politikui, tai yra papildomai drausminanti priemonė, kad aš tais keliais nelakstyčiau. Tokiu atveju ši prevencinė priemonė suveiktų labai stipriai“.
Parlamentaras sakė esąs įsitikinęs, kad jei asmuo nori dalyvauti politinėje veikloje, tapti viešu asmeniu, pats savanoriškai turi priimti tam tikrus apribojimus ir laikytis tam tikrų taisyklių.
„Politikas neišvengiamai turi paisyti visuomenės gyvenimo normų. Asmuo, eidamas į politinę veiklą, turi žinoti ir priimti tas visuomeninio gyvenimo taisykles. Jei jis jų nepriima, negali atstovauti visuomenei“, – samprotavo pašnekovas.
Valentinas Mazuronis: problemą bandoma spręsti iš kito galo
Tuo tarpu opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas Valentinas Mazuronis buvo kitokios nuomonės apie R. Šimašiaus siūlymą.
„Manyčiau, kad šiame siūlyme yra tam tikras populizmo, viešųjų ryšių elementras. Juk svarbiausias dalykas tas, kad visi, padarę nusižengimus arba nusikaltimus – o ypatingai valstybės tarnautojai, – būtų išaiškinti ir nubausti pagal galiojančius įstatymus“.
Anot „tvarkiečio“, viešumas galėtų būti prevencinė priemonė, tačiau problemą bandoma spręsti ne iš to galo.
„Esminis klausimas yra tas, kad mes pirmiausia turim naikinti nebaudžiamumą. Nedaug keis situaciją tai, kad sugriežtinsime išskirtinei grupei, šiuo atveju, valstybės tarnautojams, kažkokias priemones ir paliksime tą patį nebaudžiamumo efektą. Jis yra pati didžiausia problema“.
„Štai Niujorko meras pradėjo kovoti su mafija nuo pačių smulkiausių buitinių nusikaltimų. Kiekvienas gatvės „chuliganėlis“ visada būdavo nubaudžiamas“, sakė parlamentaras.
Anot V. Mazuronio, svarbiausia išaiškinti ir nubausti prasikaltusius valstybės tarnautojus.
„Einama ne tuo keliu. Arba, tiksliau tariant, šis siūlymas yra daugiau viešųjų ryšių akcija nei realus bandymas kovoti. Patį didžiausią pavojų kelia nebaudžiamumas“, darkart patikino pašnekovas.
Iniciatyvos kovoti su politikų ir valstybės tarnautojų nusižengimais visada sveikintinos. Tačiau kyla klausimas, ar prevencinių priemonių gausinimas iš tiesų nėra bandymas pastatyti vežimą priešais arklį? Kita vertus, prasižengusiųjų visada buvo ir bus, o drausminančios priemonės pažeidėjams nenueina veltui.
