LRT aktualijų studijoje vykusių debatų metu, E. Vaitkus paaiškino savo anksčiau išsakytą mintį – kandidatas anksčiau sakė, jog Lietuva nebus saugi, kol jos kaimynai irgi nebus saugūs. Panašu, jog kandidatas norėjo pasakyti, kad NATO – agresyvus karinis blokas, keliantis grėsmę Rusijai.
„Lietuva, jeigu būtų kaip viena šalis, niekam nekeltų grėsmės, nes neturėtų potencijos grėsmę sukelti. Bet kai mes esame agresyvaus karinio bloko dalis – tas blokas ir infrastruktūra gali kelti grėsmę kaimyninėms šalims“, – komentavo E. Vaitkus, ko gero kalbėdamas apie Rusiją ir neva NATO keliamą grėsmę.
„Sakau elementarų pavyzdį – aš savo sklype, prie kaimyno tvoros, neturiu teisės pasisodinti medį. Privalau gauti raštišką kaimyno sutikimą, kad galiu. mes tarpvalstybiniuose santykiuose pamirštame šią elementarią tiesą – turime savo veiksmus derinti su kaimynais“, – pridūrė E. Vaitkus, pateikdamas ne visai konkretų palyginimą.
Anot E. Vaitkaus, NATO veikdama nepasveria Rusijos interesų. Šios mintys stebino šių debatų oponentą, advokatą I. Vėgėlę.
„Nenoriu leistis į nederančias, jokią logiką neįsipaišančias diskusijas. Ponas Vaitkau, jei mes nebūtume NATO dalimi, mes jau būtume kaip Ukraina. Mes nesame visiškai saugūs, bet NATO suteikia mums galimybę jaustis saugiau, stiprinti savo saugumą“, – rėžė I. Vėgėlė.
Advokatui E. Vaitkaus pateiktas palyginimas pasirodė visiškai netikslus karo Ukrainoje aplinkybėms.
„Antras dalykas – pavyzdį apie kaimynus ir medžius girdžiu jau turbūt penktą kartą. Kaimynas įeidamas į jūsų sklypą, turbūt turi atsiklausti“, – teigė I. Vėgėlė, taip pasakydamas, jog Rusija neteisėtai įsiveržė į Ukrainą.
I. Vėgėlė taip pat kaltino E. Vaitkų veidmainiškumu – anot advokato, nors E. Vaitkus kaltina kitus karo kurstymu ir baimės sėjimu, jo paties retorikoje dažnai girdimos mintys apie neišvengiamą karą.
„Aš nenoriu veltis į diskusiją, nes mes nuolatos kalbame apie karą. Atrodo, jog ponas Vaitkus turėtų kalbėti apie taiką, bet vėl kalbame apie karą, agresyvų karinį bloką“, – kritikos nevengė I. Vėgėlė.
„Negąsdinkit karu – beje, jūs pats prie to prisidedate. Kalbėkime apie taiką“, – pridūrė advokatas.
I. Vėgėlės vertinimu, Lietuvos saugumui grėsmę kelią ne tik išorinės, bet ir vidinės grėsmės. Tiesa, anot advokato, pagrindinė grėsmė – žmonių nepasitikėjimas institucijomis ir valdžia, nusivylimas valstybe.
„Saugumas Lietuvai yra svarbiausias ta prasme, kad mes turime sutelkti tautą. Tik 14 proc. Lietuvos gyventojai norėtų ginklu ginti Lietuvą karinės agresijos metu. Esame susiskaldę, išsisklaidę. Ir tai yra dabartinių valdančiųjų valdymo rezultatas. Žmonės jaučia, jog valdžia neturi jokio noro girdėti, su jais dirbti“, – bėdas vardijo advokatas.
Netiki, kad NATO gintų Baltijos šalis
Netrukus E. Vaitkus, užduodamas klausimą I Vėgėlei, prasitarė, jog visai nepasitiki NATO sąjungininkų įsipareigojimais ginti NATO šalis agresijos atveju.
„Kuo remiasi jūsų tikėjimas, kad NATO šalys vykdys savo įsipareigojimus? Antrasis pasaulinis karas prasidėjo nuo to, kad Lenkija buvo išduota savo dviejų sąjungininkų“, – klausė gydytojas.
I.Vėgėlę šis klausimas papiktino.
„Jūs į mano lūpas įdėjot tai, ko aš išvis nesakiau“, – atrėžė advokatas.
Istorija rodo, kad mes buvome Rusijos imperijos sudėtyje, po II pasaulinio karo mes buvome okupuoti Sovietų sąjungos. Ponas Vaitkau, sugrįžkite į realybę. Reikia kalbėti apie tai, kad turime tokiomis sąlygomis išsaugoti taiką, savo tautos žmonių gyvybes“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Debatų metu, E. Vaitkus ir toliau abejojo Lietuvos narystės NATO reikalingumu.
„Lietuvos žmonės turi nuspręsti, ar mes einame su kariniu bloku, ar būname neutralūs. Turime žmonėms išsakyti vieno ar kito bloko privalumus, neutralumo privalumus. Šito niekada nebuvo aiškinta – tik buvo viena kryptis pasirinkta“, – piktinosi E. Vaitkus.
Na, o į šias mintis sureagavęs I. Vėgėlė teigė, jog gydytojo išsakomos mintys galėtų supriešinti Lietuvos gyventojus. Tiesa, advokatas teigė, jog valdantieji neva daro tą patį.
„Jūs siunčiate labai aiškią žinutę tiek Rusijai, tiek NATO. Tarptautiniai santykiai ir užsienio politiko yra labai jautrūs dalykai – jūsų žinutė, kad karo metu, Lietuva svarstytų išstojimą iš NATO, nežinau, jūs man panašėjate į mūsų valdančiuosius, kurie vykstant karui daro visus veiksmus, kurie galėtų sukurti krizę Lietuvoje. Kalbu apie Baltarusijos tranzito klausimą, karių siuntimą į Ukrainą. Jūs kalbate tą patį, tik kitoje pusėje“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Eduardas Vaitkus: „Krymas šiuo metu priklauso Rusijai“
Debatų pabaigoje, abiem kandidatams buvo užduoti trumpi klausimai. Ir būtent šią akimirką E. Vaitkus pasakė, jog Krymas priklauso Rusijai – tiesa akcentuodamas, jog kalba apie dabartinę padėtį.
„Krymas šiuo metu yra Rusijos“, – pareiškė E. Vaitkus.
„Vienareikšmiškai Ukrainos“, – atrėžė I. Vėgėlė.
Gynybos biudžeto didinti nesiūlo
Nors užsienio politikos požiūriu kandidatai visiškai tarpusavyje nesutiko, kiek daugiau bendrų taškų buvo randama kitais klausimais. Štai kalbėdamas apie gynybą, I. Vėgėlė teigė, jog pinigų biudžete gynybai – pakankama, o sparčiai didinti gynybos biudžeto, prasmės nemato.
„Pinigų biudžete yra. Mano supratimu, labiausiai trūksta sąžinės ir politikų atsakomybės. Vietoj to, kad stiprintume gynybą, Vilniuje statome brangų nacionalinį stadioną.
Tai yra didelė suma, tai yra netoli 12-13 proc. viso mūsų biudžeto. Mano supratimu, nėra prasmės kalbėti apie finansavimo didinimą, nekalbant, kam mes pinigus išleisime“, – sakė advokatas.
Na, o E. Vaitkus sakė, jog bet kokį pasiūlymą didinti krašto apsaugos finansavimą, jis vetuotų.
„Aš vetuočiau. Pasakyčiau, kad šalies viduje svarbiau išleisti tuos pinigus“, – teigė E. Vaitkus.
Aptarė ir kitus klausimus
Nors iki šiol debatų metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama užsienio politikos ir gynybos klausimams, šių debatų metu, radijo klausytojai uždavė ir kitokio pobūdžio klausimų. Štai viena klausytoja paklausė, ką gi kandidatai planuoja nuveikti švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. O šiais aspektais, dviejų kandidatų nuomonės išsiskyrė kiek mažiau – abu akcentavo, jog šiuo metu viešosios paslaugos yra išstumiamos privataus sektoriaus.
„Čia tos dvi sritys, kurios yra pasekmė regioninės politikos nebuvimo. Iki šiol yra galvojama buhalteriniu efektyvumo principu – kad regione išlavinti vaiką kainuoja tiek pat, kiek Vilniuje. Mes turime daugiau investuoti į regionus. Netrukus turėsime 4-5 miestus, visa kita bus išnykę, bus tik žemės ūkio šakos. Jos yra stumiamos link privatizacijos“, – vos ne apokaliptinį scenarijų nupasakojo I. Vėgėlė.
„Prezidentas turi rodyti viziją. Privati praktika – medicina, švietimas yra gerai, tai reikia skatinti. Bet taisyklės viešam ir privačiam turi būti nustatytos tokios pačios. Su tokia politika, manau, jog po 10 metų neturėsime rimtų viešųjų paslaugų, išskyrus kokią greitąją medicinos pagalbą“, – pridūrė advokatas.
Na, o E. Vaitkus pirmiausia kritikavo vadinamąją „mokinio krepšelio“ sistemą, siūlė į švietimą nežiūrėti tik per išlaidų prizmę.
„Be švietimo Lietuva ateities neturi. Tiesiog nebus ateities, mes dingsime. Tai faktas.
Todėl jeigu pasiliksime prie mokinio krepšelio sistemos, judėsime link privatizacijos. Viskas per pinigus, tik taip yra žiūrima į švietimą. Jeigu neturi pinigų, vaikas eina į mokyklą, kur niekas nieko neišmokina. Švietimas gerėja, o prastėja, dėl bendro principo – viskas žiūrima tik per pinigus. Į individualius vaiko poreikius nežiūrima“, – grėsmingai kalbėjo E. Vaitkus.
Anksčiau prieš vakcinaciją išsakytomis pažiūromis pasižymintis gydytojas taip pat rėžė, jog neseniai priimtas retų lygų finansavimo įstatymas, iš tiesų yra dovana farmacijos pramonei.
„Man seniai yra baisu, kokie žmonės yra beteisiai, nelygiateisiai, Sveikatos sistemos viduje. Dabar Seimas neseniai priėmė retų lygų finansavimo įstatymą – tai atvėrė puikią skylę farmacinių firmų vaistams, kurie kainuos milijonus ir bus labai pelningi“, – sakė E. Vaitkus.
Kritikuodamas G. Nausėdą, I. Vėgėlė paminėjo ir atvejį, kuomet buvęs Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas nesugebėjo atsakyti, kiek gi yra lyčių.
